- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- e2YT-6055-470/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- M. S., S. S.
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis M. S. ir S. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. P. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P. po savo motinos M. P. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai palikėjos turtą valdyti. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjui, kaip įstatyminiam M. P. įpėdiniui, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą jos valdytą turtą, kas leistų pilna apimtimi priimti palikimą, jį pareiškėjui valdyti, naudotis, disponuoti.
Pareiškėjas nurodė, kad jis yra M. P. ir V. P. sūnus. V. P. mirė (duomenys neskelbtini). M. P. asmeninės nuosavybės teisėmis 2000 m. gegužės 18 d. įgijo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat 2009 m. kovo 18 d. įgijo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. balandžio 21 d. įgijo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). 2009 m. balandžio 22 d. Alytaus miesto 1-ajame notarų biure M. P. surašė testamentą, kuriame nurodė, kad visą turtą, kuris M. P. priklausys jos mirties dieną ir kuris atsiras jos vardu po jos mirties, M. P. palieka savo sūnui R. P.. M. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties nei pirmos, nei antros eilės įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, nes visi žinojo, kad palikėja visą savo turėtą turtą testamentu yra palikusi jam. Kadangi jis turėjo palikėjos surašytą testamentą, todėl manė, kad visas palikėjos turėtas turtas jam atitenka automatiškai, todėl nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir tokiu būdu praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Jam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Jis dėl teisinių žinių stokos nežinojo ir nesuprato, kad jis kaip įpėdinis pagal testamentą privalo per įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, t. y. kreiptis į notarą dėl palikėjai priklausančio turto paveldėjimo. Jis nuo pat palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai valdo ir rūpinasi palikėjai iki mirties priklausiusiu turtu kaip savo turtu, dirba motinai priklausiusiuose žemės sklypuose, taip pat prižiūri motinai priklausiusius statinius, juos išlaiko. Po motinos mirties jis vienas apmoka visus kaimo valdos komunalinius mokesčius. Jokie kiti asmenys neprisidėjo prie statinių išlaikymo, jų remonto, taip pat ir nereiškė pretenzijų dėl žemės sklypų ir pastatų valdymo, kuriuos iki mirties valdė jo motina. Jis kartu su motina M. P. vertėsi žemės ūkio veikla, t. y. kaip verslo partneris dirbo motinai asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės ūkio sklypus.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys M. S. ir S. S. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareikšimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11–5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. P. yra M. P. ir V. P., pareiškėjo nurodymu mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus, šį faktą patvirtina į bylą pateiktas gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini). M. P. mirė (duomenys neskelbtini), apie ką sprendžiama iš medicininio mirties liudijimo Nr. 7, išduoto 2018 m. vasario 25 d., duomenų. Po M. P. mirties liko jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Alytaus miesto 1-ajame notarų biure 2009 m. balandžio 22 d. M. P. surašė testamentą, kuriame nurodė, kad visą turtą, kuris jai priklausys jos mirties dieną ir kuris atsiras jos vardu po jos mirties, ji palieka savo sūnui R. P., šį faktą patvirtina 2009 m. balandžio 22 d. testamentas, notaro reg. Nr. 2735. Alytaus rajono 1-ajame notaro biure nėra užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į M. P. palikimą. Pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nuo 1998 m. birželio 1 d. yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamojoje vietoje, kur kartu gyveno su M. P., šį faktą patvirtina 2022 m. liepos 29 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Nors M. P. buvo sudariusi testamentą, tačiau pareiškėjas R. P. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą po motinos mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą ir palikimo pagal įstatymą nepriėmė, manydamas, kad turint palikėjos surašytą testamentą, visas palikėjos turėtas turtas jam atitenka automatiškai.
Pripažintina, kad R. P. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos M. P. turtą pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad R. P. iš karto po jo motinos M. P. mirties pradėjo valdyti paliktą turtą. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. R. P. laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po jo motinos mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjas R. P. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. P. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas R. P. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į motinos M. P. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.