Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-4187-643/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-11-25
Bylos Nr.: e2-4187-643/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33272-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Margarita Stambrauskaitė
Atsakovas: V. V.
Trečiasis asmuo: P. R., N. U., UAB „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai

Civilinė byla Nr. e2-4187-643/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33272-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.17. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,

dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės „Clean Elite“ atstovui advokatui V. R., atsakovui V. V. ir jo atstovui advokatui A. D., trečiajam asmeniui P. R. ir jo atstovui advokatui L. P., trečiojo asmens N. U. atstovui advokato padėjėjui K. U. ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei J. R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį V. V. dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: P. R., N. U., O. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), kurios teises procese perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tomas IV, b. l. 67 – 68, 84 - 85, toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš V. V. (toliau – ir atsakovas) 13 685,43 Eur skolą, 30 934,27 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodo, kad 2018 m. birželio 1 d. Bendrovės kreditoriai nutarė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo už neperduotą bendrovės turtą iš buvusio Bendrovės vadovo V. V., kuris turto neperdavė paskesniems Bendrovės vadovams, t. y. tretiesiems asmenims N. C. (U.) ir P. R.. Bendrovės administratorius (UAB „Finresta“) nustatė, kad atsakovas, būdamas Bendrovės direktoriumi, pagal 2015 m. sausio 1 d. avanso apyskaitą Nr. 2016.12.31 būdamas atskaitingu asmeniu liko negrąžinęs Bendrovei 13 685,43 Eur. Be to, neperdavė Bendrovės administratoriui turto už 30 934,27 Eur. Atsakovas nevykdė arba netinkamai vykdė CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, nurodytas pareigas, todėl jis privalo atlyginti visą Bendrovei padarytą žalą.

3. Atsakovas Bendrovei vadovavo nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2015 m. balandžio 13 d. 2015 m. balandžio 13 d. Bendrovės direktore buvo paskirta N. C. (U.), kuri direktore buvo iki 2015 m. balandžio 30 d. N. C. (U.) tapus Bendrovės direktore, jai nebuvo perduotas joks Bendrovės turtas ir dokumentai. Dokumentus (pirkimų ir pardavimų žurnalus, sąskaitas, banko išrašus, kasos dokumentus, personalo dokumentus (darbo užmokesčio apskaitos žurnalus, darbuotojų vykdomuosius raštus), SODRA ir VMI dokumentus, finansinės atskaitomybės dokumentaciją, banko generatorių, Bendrovės antspaudą ir įstatus N. C. (U.) susirinko iš buhalterijos ir personalo skyriaus, kuriuos vėliau perdavė P. R.. Pastarasis ėmėsi priemonių išsiaiškinti padėtį dėl Bendrovės turto, t. y. kreipėsi į atsakovą ir Bendrovės akcininkę O. V. dėl turto ir dokumentų perdavimo, tačiau atsakovas turto neperdavė.

4. Perduoti turtą iš atsakovo 2018 m. liepos 6 d. pranešimu reikalavo ir Bendrovės administratorius. Tačiau atsakovas ir šio reikalavimo neįvykdė, todėl iš atsakovo priteistina neperduoto turto įsigijimo (ne likutinė) vertė. Kad Bendrovė turėjo ilgalaikio materialaus turto patvirtina hipotekos duomenys, Bendrovės ilgalaikio turto kortelės, Bendrovės ilgalaikio turto apyvarta.

5. Bendrovės administratoriui pateiktoje 2018 m. balandžio 19 d. sudarytoje avanso apyskaitoje nurodyta, kad atsakovas Bendrovei skolingas 13 685,43 Eur, t. y. atsakovas nėra grąžinęs Bendrovei nepanaudoto avanso likučio ir nėra pateikęs PVM sąskaitų faktūrų arba kitų avanso panaudojimą įmonės veiklos tikslams pagrindžiančių dokumentų 13 685,43 Eur sumai. Bendrovės administratorius kreipėsi į atsakovą su reikalavimu grąžinti šią skolą, tačiau atsakovas to nepadarė.

6. Be to, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

7. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti žalą dėl neva neperduoto įkeisto ilgalaikio turto, tokiu būdu reikalaudamas priteisti turto įsigijimo kainą. Pažymi, kad būdamas Bendrovės vadovu, siekdamas, jog Bendrovė veiktų pelningai, ir matydamas, jog yra reikalinga plėtra, įsigijo papildomą ilgalaikį turtą – įrangą. Tai patvirtina ir ilgalaikio turto apskaita, t. y. turto apskaitos kortelės.

8. Pažymi, kad, siekdamas įmonei geriausių rezultatų ir pelno, sudarė sutartis su įmonėmis, kurioms būtų teikiamos valymo paslaugos visoje Lietuvos teritorijoje. Taigi, įsigyta įranga atitinkamai buvo laikoma įmonių, kurioms buvo teiktos paslaugos, patalpose, o ne Bendrovės buveinės adresu.

9. Be to, 2014 m. rugsėjo 11 d. buvo sudarytas sandoris su kredito unija „Amber“, kuriai buvo įkeistas visas kilnojamasis turtas, o gautos lėšos panaudotos Bendrovės veikloje.

Atsiliepimas

10. Atsakovas nurodo visas savo kaip vadovo pareigas vykdęs tinkamai ir atsakingai iki pat savo vadovavimo pabaigos, t. y. iki 2015 m. balandžio 13 d. Pažymi, kad ir atleidus jį iš vadovo pareigų, jis Bendrovėje toliau dirbo komercijos direktoriumi. Situacija pasikeitė Bendrovės vadovu paskyrus P. R., kuriam vadovaujant buvo nutrauktos atsakovo sudarytos ypač pelningos sutartys su įmonėmis, kurioms buvo teikiamos valymo paslaugos. Taip Bendrovei buvo padaryti realūs nuostoliai, už kuriuos atsakingas P. R.. Todėl, atsakovo vertinimu, ieškinys reiškiamas netinkamam atsakovui.

11. Atsakovo teigimu ieškovo reikalavimas dėl 13,685,43 Eur tariamos skolos yra nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Nurodo negavęs iš Bendrovės kasos grynųjų pinigų. Nors ieškinyje nurodyta, kad atsakovui buvo išmokėti grynieji pinigai, išrašant kasos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentus, tačiau atsakovas teigia disponavęs tik Bendrovės banko kortele. Už Bendrovės įsigyjamas prekes buvo išrašomos sąskaitos, kurias atsakovas pateikė už Bendrovės buhalteriją atsakingiems asmenims.

12. Trečiasis asmuo P. R. su ieškiniu sutinka. Atsiliepime nurodo, kad paskirtas Bendrovės vadovu kreipėsi į V. V. dėl turto ir dokumentų perdavimo, kadangi buvusi vadovė N. C. (U.) paaiškino, jog direktorės pareigų atsisakė būtent dėl to, jog negalėjo vykdyti įmonės veiklos, nes buvęs vadovas V. V. neperdavė jai dokumentų ir įmonės turto. V. V. dokumentų neperdavė, turto buvimo vietos nenurodė, todėl dokumentus teko rinkti iš personalo ir buhalterijos skyrių. Pažymi, kad V. V. iš darbo Bendrovėje buvo atleistas dėl grubaus pažeidimo.

13. Nurodo Bendrovės administratoriui perdavęs visą jo žinioje buvusį turtą, t. y. 14 vienetų kompiuterių, programinę įrangą ir žemės sklypą. Kito, Bendrovės finansinėje atskaitomybėje nurodyto turto perduoti neturėjo galimybės, kadangi ieškinyje nurodytas turtas nei jam, nei buvusiai vadovei N. C. (U.) nebuvo perduotas.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismo posėdyje dalyvavęs ieškovo atstovas ieškinį palaikė iš esmės jame išdėstytų argumentų pagrindu. Prašė jį tenkinti.

Šalies argumentai

15. Teismo posėdyje dalyvavę atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko. Prašė ieškinį atmesti. V. V. papildomai nurodė, kad buhalterija iki pat jam išeinant iš darbo jokių pretenzijų nereiškė. Dėl turto perdavimo Bendrovėje buvo nusistovėjusi praktika, kad toks perdavimas nebuvo forminamas, nes turtas buvo laikomas skirtinguose objektuose ir visi apie tai žinojo. Dalis turto, pvz. plovimo mašinos, ir jam nustojus eiti vadovo pareigas, ir tariamai neperdavus jų naujam vadovui, toliau buvo naudojamos Bendrovės veikloje, pvz. nuomojama arba parduodama. Avansinės apyvartos pakomentuoti negalintis, kadangi jam nėra žinoma iš kokių pirminių šaltinių ji sudaryta.

Atsiliepimas

16. Teismo posėdyje dalyvavę tretysis asmuo P. R. ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. P. R. papildomai nurodė, kad turto pradėjo ieškoti pareikalavus antstoliui 2016 metais. Įkeičiamas buvo ne realus turtas, bet balanse fiksuotas „popierinis“ turtas. Bankroto administratoriui buvo teikiama viena ilgalaikio turto apyvarta. Vėliau ji buvo patikslinta.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismo posėdyje dalyvavęs trečiojo asmens N. U. atstovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad N. U. buvo paskirta laikina Bendrovės vadove. Dirbo ja apie porą savaičių. Realiai nespėjo susipažinti su visa padėtimi Bendrovėje. V. V. jai dokumentų ir turto neperdavė. Rastus buhalterinius dokumentus ji perdavė vėliau vadovu paskirtam P. R..

18. Teismo posėdyje dalyvavusi trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad tiek skola, tiek žala yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Žemesnės instancijos teismas

19. Per laikotarpį nuo 2013 m. vasario 5 d. iki bankroto iškėlimo 2018 m. kovo mėnesį Bendrovės vadovais buvo trys asmenys: nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2015 m. balandžio 13 d. vadovu buvo V. V., nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. vadove buvo N. C. (U.), o nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. kovo 26 d. Bendrovei vadovavo P. R.. Ieškovas ieškiniu prašo vadovo civilinę atsakomybę taikyti tik vienam iš buvusių vadovų, t.y. V. V..

20. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

20.1. 2015 m. balandžio 30 d. priėmimo – perdavimo aktu (el. bylos tomas I, b. l. 20) N. C. (U.) perdavė P. R. Bendrovės dokumentus – pirkimų pardavimų žurnalus, sąskaitas; banko išrašus; kasos dokumentus; personalo dokumentus; SODRA ir VMI dokumentus; finansinės atskaitomybės dokumentaciją; banko generatorių; antspaudą; Bendrovės įstatus.

20.2. Bendrovės administratorius 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 01 (el. bylos tomas I, b.l. 21) įpareigojo Bendrovės direktorių (P. R.) per 15 dienų perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą 2018 m. kovo 26 d. duomenimis.

20.3. Pagal 2018 m. kovo 26 d. ilgalaikio turto apyvartą ir balansą, pasirašytus Bendrovės vadovo P. R. (el. bylos tomas I, b. l. 18, 19), Bendrovė turėjo ilgalaikio turto 38 578 Eur sumai (20 773 Eur nematerialus turtas ir 17 805 Eur materialus turtas). Į bylą pateikta ir tos pačios dienos ilgalaikio turto apyvarta ir balansas tik jau dėl Bendrovės 113 832,43 Eur vertės ilgalaikio turto (20 773 Eur nematerialus turtas ir 93 059 Eur finansinis turtas, el. bylos tomas II, b. l. 72 – 73, 74). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti, kuris iš šių dokumentų yra tikras ir kuriuo turėtų būti vadovaujamasi, kaip atspindinčiu realią situaciją, nes šiuos dokumentus pasirašęs P. R. paaiškinti tokio didelio skirtumo tarp duomenų negalėjo, toks skirtumas nepagrįstas ir kitais duomenimis, pvz. ilgalaikio turto kortelėmis.

20.4. Avanso apyskaitoje Nr. 2018.04.19 fiksuota gauta 52 019,67 Eur suma, išleista – 38 334,24 Eur suma, skola – 13 685,43 Eur (el. bylos tomas I, b. l. 52 – 61).

20.5. Bendrovės kreditorių susirinkimo 2018 m. birželio 1 d. (protokolas Nr. 2, el. bylos tomas I, b. l. 73-80) metu nutarta pritarti kreipimuisi į teismą dėl žalos atlyginimo iš buvusio Bendrovės vadovo V. V. dėl neperduoto bendrovės turto.

20.6. 2018 m. liepos 6 d. Bendrovės administratorius pareikalavo V. V. grąžinti 13 685,43 Eur dydžio skolą ir perduoti 9 375 Eur vertės turtą pagal nurodytą sąrašą (el. bylos tomas I, b. l. 81, 125 – 126).

20.7. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis Bendrovė laikotarpiu 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo 183 995 Eur vertės ilgalaikio turto (el. bylos tomas IV, b. l. 28), laikotarpiu 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo 58 111 Eur ilgalaikio turto (el. bylos tomas IV, b. l. 25), laikotarpiu 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo 220 896 Eur ilgalaikio turto (el. bylos tomas IV, b. l. 21 – 23).

21. 2019 m. liepos 4 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja R. B. nurodė, kad nuo 2009 metų iki pat Bendrovės bankroto dirbo joje buhaltere, tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą. Kiekvieno mėnesio gale būdavo sudaroma avansinė apyskaita, su kuria pasirašytinai būdavo supažindinamas atskaitingas asmuo. Į bylą pateiktos avansinės apyskaitos (2018-04-19) nesudarinėjo ir nepasirašinėjo. Operacijos grynaisiais pinigais Bendrovėje iš esmės atliekamos nebuvo. Bendrovė turėjo kreditinę kortelę, kuria naudojosi atskaitingi asmenys, tame tarpe ir V. V., savo vadovavimo laikotarpiu. Jeigu iš kreditinės sąskaitos pinigai būdavo išgryninami, jie turėjo būti padengiami išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Kol tokie buhalterijai nebūdavo pateikti, skola likdavo atskaitingam asmeniui. Skyriuose darbuotojų patirtos išlaidos, pagrindus jas tinkamais dokumentais, paprastai mėnesio gale būdavo kompensuojamos per banką. Liudytoja patvirtino, kad V. V. baigus vadovauti jis Bendrovei buvo skolingas apie 9 000 Eur, tačiau 2016 metais mokesčių administratoriui atlikus operatyvųjį patikrinimą ir dalį sąskaitų nepripažinus tinkamomis (t. y. išlaidos už nebūdingą Bendrovei veiklą, pvz. buitinės prekės, statybinės medžiagos, baldai ir pan.) skola išaugo. Ji viršijo 10 000 Eur. Tikslios sumos liudytoja nurodyti negalėjo. Už turto kontrolę atsakingais Bendrovėje būdavo vadovai. Buhalterija vykdė tik turto apskaitą.

22. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.

23. Šioje byloje pareikštu ieškiniu reikalaujama priteisti iš buvusio Bendrovės vadovo (atsakovo) žalą, kildinamą iš Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintos specialiosios įmonės vadovo pareigos – perduoti administratoriui įmonės turtą – pažeidimo ir CK 2.87 straipsnyje nustatytos bendrosios vadovo pareigos veikti rūpestingai, sąžiningai ir protingai pažeidimo, bei skolą pagal 2018 m. balandžio 18 d. avanso apyskaitą (CK 6.1 str., 2.87 str., 2.82 str. 3 d. ir Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 37 str. 12 d.).

24. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, įpareigojanti įmonės valdymo organus perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p.). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai. Atsižvelgiant į tai, kad V. V. Bendrovei vadovavo iki 2015 m. balandžio 13 d., o bankrotas Bendrovei iškeltas tik 2018 m. kovo 26 d., nėra pagrindo konstatuoti V. V. neteisėtus veiksmus, t. y. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto pažeidimą. Kita vertus, tai neeliminuoja ieškovo teisės reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems Bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam Bendrovės vadovui. Taigi, kiekvieno Bendrovei vadovavusio asmens pareiga yra ne tik saugoti įmonės dokumentus ir turtą, bet ir keičiantis materialiai atsakingiems asmenims tinkamai pasirengti jų perdavimui ir juos perduoti, tokiu būdu sudarant sąlygas objektyviai nustatyti, kokius konkrečiai dokumentus ir kokį turtą kiekvienas iš Bendrovės vadovų perdavė ir perėmė.

25. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais, jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 str. 7, 8 ir 10 d., 12 d. 1 ir 2 p.). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas bendrovės vadovui atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

27. Aplinkybę, jog keičiantis juridinio asmens vadovams juridinio asmens dokumentai ir turtas turi būti tinkamai perduoti, pasirašant perdavimo – priėmimo aktus ar sudarant kitokius dokumentus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog ir įmonės turtas ir dokumentai buvo perduoti naujajam įmonės vadovui, be kita ko, patvirtina ir galiojantis teisinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 9.2 punkte nurodyta, kad visas įmonės turtas turi būti inventorizuojamas keičiantis materialiai atsakingiems asmenims. Šiose taisyklėse reglamentuota, kad už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, įstatymų nustatyta tvarka atsako įmonės vadovas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 21 dalį už ūkio subjekto apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas yra materialiai atsakingas asmuo, todėl jam keičiantis, turto inventorizacija privalo būti atlikta. Tokios pačios pozicijos laikosi ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad keičiantis juridinio asmens vadovui, pareiga tinkamai pasirengti tiek dokumentų, tiek turto perdavimui, atlikti perdavimą tenka tam asmeniui, kuris tuo metu vykdo vadovo pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m, sausio 8 d. nutartis civilinėje. byloje Nr. e3K~3-60-701/2016). Taigi, atsakovas V. V., būdamas Bendrovės vadovu, turėjo imperatyvią pareigą organizuoti Bendrovei priklausančio turto inventorizaciją ir ją atlikti, sudaryti balansą vadovo įgaliojimų pabaigos dienos duomenimis ir kartu su visais Bendrovės dokumentais ir turtu perduoti naujajam vadovui (N. U.). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog, nagrinėjamu atveju, būtų buvę pasirašyti perdavimo – priėmimo aktai ir / ar sudaryti kiti dokumentai, kurių pagrindu būtų buvęs perduotas Bendrovės turtas ir dokumentai iš V. V. naujai vadovei N. U. ir tai yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.

28. Tačiau, taikant atsakovui civilinę atsakomybę, reikšmingos ir kitos jai (atsakomybei) kilti būtinos sąlygos, t.y. žala ir priežastinis ryšys tarp žalos bei neteisėtų veiksmų.

29. Kaip šiame teismo sprendime jau minėta, ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo žalą, kurią grindžia vėlesniam Bendrovės vadovui neperduoto turto įsigijimo verte (ieškinio 18 p., 2018-03-26), Ilgalaikio turto apyvarta (el. bylos tomas I, b. l. 18, tomas II, b. l. 72-73), Ilgalaikio turto kortelėmis (el. bylos tomas I, b. l. 107-144), Bendrovės balansu už ataskaitinį 2018-01-01 – 2018-03-26 laikotarpį (el. bylos tomas I, b. l. 19), ir skolą, kurią grindžia 2018 m. balandžio 19 d. sudaryta avanso apyskaita (el. bylos tomas I, b. l. 52-61).

30. Ieškinyje teigiama, kad atsakovas vėlesnei Bendrovės vadovei neperdavė turto už 30 934,27 Eur. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad ne tik pasitraukiantis iš pareigų vadovas turi pasirūpinti, kad jo vadovavimo metu įmonėje buvęs turtas būtų išsaugotas iki jo perdavimo naujam vadovui, bet ir naujai pradėjęs eiti pareigas vadovas turėtų aiškintis, kokį turtą įmonė turėjo, jį perimti, o paaiškėjus, kad turto, kuris įmonėje turėjo būti, nėra, aiškintis turto buvimo vietą ir neperdavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą V. V., apsiribojo paskutiniojo Bendrovės vadovu paaiškinimu, kad ginčo turtas V. V. nebuvo perduotas N. U., o pastarosios jam (P. R.). Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo P. R. į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų apie pastangas 2015 m. gegužės 1 d. perimant Bendrovės valdymą nustatyti turto sudėtį, vertę, jo buvimo vietą ir pan. Dar daugiau, P. R. vadovaujama Bendrovė 2016 m. birželio 6 d. sudarydama Kredito linijos sutartį Nr. P16-249 (el. bylos tomas I, b. l. 161-166) bei Maksimaliosios hipotekos ir Įmonės hipotekos sutartį (el. bylos tomas I, b. l. 167-173) įmonės Turto inventorizavimo aktu patvirtino, kad Bendrovė 2016 m. balandžio 30 d. turi materialiojo turto už 39 852 Eur, kas iš esmės sutampa su Ilgalaikio turto apyvartos duomenimis į kuriuos įtrauktas ir ginčo turtas. Taigi, vėliausia pareigas ėjęs Bendrovės vadovas, tiek minėtu Turto inventorizavimo aktu, tiek 2018 m. kovo 26 d. Balansu tiek ir 2018 m. kovo 26 d. Ilgalaikio turto apyvarta patvirtino, jog Bendrovė 2016 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. kovo 26 d. turėjo ir disponavo ginčo turtu. Įmonės turto, o konkrečiai trijų plovimo mašinų, motobloko, savaeigės vėjapjovės pasigesta tik 2016 m. rugsėjo mėnesį po antstolio D. Blizniko pareikalavimo (praėjus metams ir keturiems mėnesiams po V. V. vadovavimo Bendrovei pabaigos ir vėliau, nei ginčo turtas buvo įkeistas).

31. Į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų ir apie tai, kad įmonė už gautą kreditą arba iš savų lėšų būtų įsigijusi naujų įrenginių Bendrovės veiklai tęsti po V. V. pasitraukimo iš vadovo pareigų ir tariamo turto neperdavimo. Įmonės veikla (valymo paslaugos) nekeičiant veiklos profilio buvo tęsiama iki pat 2018 m. kovo mėnesio. Atsižvelgiant į ginčo turto pobūdį (iš esmės visas turtas, (pvz. plovimo mašinos, dulkių siurbliai, skalbimo mašinos, vėjapjovės ir pan.) išskyrus žemės sklypą, kompiuterius bei programinę įrangą, yra tiesiogiai susiję su išskirtine Bendrovės veikla (patalpų valymo ir aplinkos priežiūros paslaugos)), aptartos aplinkybės nors ir ne tiesiogiai, tačiau patvirtina, kad Bendrovė disponavo ginčo turtu ir / arba dalimi jo, nežiūrint į tai, kad 2015 m. balandžio 13 d. V. V. nustojus eiti vadovo pareigas ir nebuvo surašytas turto perdavimo – priėmimo aktas. Dar daugiau, rašytiniai įrodymai (pvz. 2015-08-31 PVM sąskaita – faktūra Nr. VPC15/0880) patvirtina atsakovo poziciją, jog plovimo mašiną, kurios neperdavimu jis kaltinamas, Bendrovė 2015 m. rugpjūčio mėnesį nuomojo UAB „Kilminė“ ir iš to gavo pajamas. Iš į bylą pateiktų Ilgalaikio turto kortelių nustatyta, kad po 2015 m. balandžio 13 d., kai atsakovas nustojo eiti vadovo pareigas, Bendrovė įsigijo tik programinę įrangą (2016-05-20) ir kompiuterius (2016-05-18), taigi labiausia tikėtina, kad Bendrovė nuomojo Ilgalaikio turto apyvartoje nurodytas plovimo mašinas.

32. Apibendrinant darytina išvada, kad byloje nesant jokių objektyvių duomenų, jog Bendrovė ir / arba jos paskesni vadovai (N. U., P. R.) būtų ėmęsi kokių nors aktyvių veiksmų, siekdami iš V. V. perimti (išreikalauti) Bendrovės turtą, nesant duomenų apie tai, kad Bendrovė būtų įsigijusi naujos įrangos savo veiklos nepertraukiamam vykdymui, o kad veikla vyko be sutrikimų iki pat 2018 m. kovo mėnesio nėra ginčo, nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant priežastinį ryšį tarp Bendrovei galimai padarytos žalos bankroto administratoriui 2018 m. kovo 26 d. neperduodant Bendrovės ginčo turto už 30 934,27 Eur ir V. V. formalaus turto perdavimo – priėmimo akto 2015 m. balandžio 13 d. nesurašymo. Vien netinkamas turto perdavimo įforminimas (nesurašant rašytinio tai patvirtinančio dokumento) savaime žalos Bendrovei nesukelia, nes toks turtas ir toliau gali būti panaudotas įmonės veikloje, ką nagrinėjamu atveju nors ne tiesiogiai, tačiau įrodo byloje surinkti objektyvūs duomenys. Kad Bendrovei buvo perduotas automobilis Peugeot Partner, valst. Nr. CDB349, nors perdavimo – priėmimo aktas pasirašytas nebuvo ir dėl jo, patvirtino P. R. (el. bylos tomas I, b.l. 216). Nesant šios būtinosios sąlygos V. V. nekyla civilinė atsakomybė, o tuo pačiu ir pareiga tokią žalą atlyginti, todėl ieškinys reikalavimo dalyje dėl žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

33. Siekdamas išreikalauti iš atsakovo 13 685,43 Eur skolą, ieškovas nurodo, kad atsakovas, savo vadovavimo metu (2013-02-05 – 2015-04-13) būdamas atskaitingu asmeniu iš Bendrovės (grynais ir iš banko sąskaitos) gavo viso 52 019,67 Eur, o tinkamais dokumentais pagrindė tik 38 334,24 Eur išlaidas patirtas Bendrovės tikslų įgyvendinimui. Šį reikalavimą ieškovas grindžia išskirtinai tik 2018 m. balandžio 19 d. sudaryta Avanso apyskaita (el. bylos tomas I, b. l. 52-61).

34. Vertinant ieškovo pateiktą avanso apyskaitą, svarbu pažymėti, kad tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką suvestinių buhalterinės apskaitos dokumentų duomenys savaime negali būti pripažinti pakankamais įrodymais, patvirtinančiais, kad tam tikros ūkinės operacijos realiai įvyko, jeigu nėra jokių pirminių tam tikras ūkines operacijas patvirtinančių įrodymų. Taigi, nors išvestiniai apskaitos dokumentai yra leistini įrodymai, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik jie nėra pakankami tokio pobūdžio reikalavimams pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. e2A-59-823/2019). Tai suponuoja pagrįstą išvadą, kad remtis suvestiniais ieškovės buhalterinės apskaitos duomenimis, nustatant atsakovo įsipareigojimų apimtį, būtų galima tik tuomet, jeigu šie duomenys būtų pagrįsti pirminiais apskaitos dokumentais, tačiau tokių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė, nors pagal 2015 m. balandžio 30 d. priėmimo – perdavimo aktą P. R., be kita ko, buvo perduota: pirkimo – pardavimų žurnalai, sąskaitos, banko išrašai, kasos dokumentai, finansinės atskaitomybės dokumentacija. O liudytoja R. B. nurodė, jog buhalterinė apskaita buvo vykdoma tvarkingai per visą laikotarpį ir nepatvirtino jokių buhalterinės apskaitos dokumentų praradimo faktų, tame tarpe ir laikytų skaitmeniniu formatu.

35. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui nepavyko nustatyti, kas yra į bylą pateiktos avanso apyskaitos sudarytojas. Ieškovas šią avanso apyskaitą pateikęs su ieškiniu to nurodyti teisminio nagrinėjimo metu negalėjo. Teismo posėdyje apklausta iki pat Bendrovės bankroto ėjusi buhalterės pareigas R. B. neigė sudariusi tokį dokumentą ir negalėjo patvirtinti jame užfiksuotų duomenų. Liudytoja nurodė, kad avanso apyskaitos V. V., kaip atskaitingam asmeniui, einant vadovo pareigas būdavo sudaromos kiekvieną mėnesį ir jam pateikiamos pasirašytinai. Tokie dokumentai, kuriuos būtų galima sulyginti su į bylą pateikta suvestine avanso apyskaita Nr. 2018.04.19, į bylą pateikti nebuvo.

36. Pažymėtina ir tai, kad į aptariamą avanso apyskaitą yra įtraukti duomenys apie išlaidas per laikotarpį, kai V. V. nebevadovavo Bendrovei (pvz. 2010-03-23 ir nuo 2015-04-16 iki 2016-05-13). Be to, iš avanso apyskaitos turinio nėra jokios galimybės nustatyti už kokį laikotarpį ir kokiam atskaitingam asmeniui atspindėtos išmokėtos sumos. Nėra jokių duomenų ir apie tai, kokių pirminių dokumentų pagrindu ši avanso apyskaita sudaryta, todėl nėra galimybės objektyviai patikrinti tokių duomenų pagrįstumą. Pabrėžtina, kad liudytoja R. B. patvirtino atsakovo poziciją, jog jis naudojosi tik banko kortele ir grynieji pinigai iš Bendrovės kasos jam nebuvo išduodami, o iš avanso apyskaitos Nr. 2018.04.19 (el. bylos tomas I, b.l. 52-61) matyti, kad joje fiksuoti duomenys apie 15 296,18 Eur išmokėjimą atskaitingam asmeniui per banką bei net 35 921,87 Eur išmokėjimą atskaitingam asmeniui grynaisiais.

37. Liudytoja apklausta Bendrovėje buhaltere dirbusi R. B. patvirtino, kad Bendrovės buhalterija buvo tvarkoma tvarkingai, pagal teisės aktų reikalavimus ir visa apimtimi buvo perduota bankroto administratoriui. Jokių buhalterinės apskaitos dokumentų praradimų pasikeitus Bendrovės vadovams buhalterė nenurodė. Nors liudytoja nurodė, kad V. V., nustojęs eiti vadovo pareigas, tinkamais dokumentais nepagrindė visų jam perduotų lėšų panaudojimo Bendrovėms tikslams, tačiau konkrečios skolos sumos nurodyti ir pagrįsti negalėjo. Tokių objektyvių duomenų nepateikė ir ieškovas, nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 str.). Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina ir taikytina contra spoliatorem prezumpcija, pagal kurią, šaliai, slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę. Iš Bendrovės paimtų ir panaudotų pinigų kiekis ir laikotarpis, turėtų būti įrodinėjamas pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau tokių ieškovas nepateikė. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog pirminiai dokumentai visa apimtimi jam nebuvo perduoti Bendrovės vadovo (P. R.) negali būti panaudota prieš atsakovą V. V., nes tokiu būdu visiškai eliminuojama galimybė atsakovui įrodyti savo atsikirtimų į ieškinį pagrindą.

38. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apie tai, kad Bendrovė nepertraukiamai tęsdama veiklą po 2015 m. balandžio 13 d., kai vadovo pareigas nustojo eiti V. V., iki pat bankroto bylos iškėlimo 2018 m. kovo mėnesį, t. y. beveik tris metus, nereiškė pretenzijų atsakovui, kuris, beje, liko dirbti Bendrovėje, dėl neperduoto turto, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant nustatyti turto kiekį ir jo buvimo vietą, remiantis anksčiau šiame sprendime išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas nenustačius visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, o konkrečiai priežastinio ryšio tarp V. V. veiksmų nesurašant dokumento, patvirtinančio turto perdavimą – priėmimą, ir žalos, t. y. bankroto administratoriui neperduoto turto (įsigijimo) vertės. Reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestinas, kaip neįrodytas.

39. Atmetus ieškinio reikalavimus dėl žalos ir skolos priteisimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo bei reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).

40. Ieškinį atmetus, atsižvelgiant į trečiųjų asmenų (P. R., N. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) procesinę poziciją, t. y. pastariesiems palaikant ieškinį, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat nekompensuotinos.

41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, atsakovas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie V. V. patirtas bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas, t. y. 900 Eur, sumokėtus advokatės padėjėjai V. K. už konsultacijas, atsiliepimo parengimą, pasiruošimą bylai ir atsakovo atstovavimą septyniuose teismo posėdžiuose 2018 m. lapkričio 5 d. atstovavimo sutarties pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) kriterijus, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 ir 307 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė