- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-04
- Bylos Nr.
- Ik-2439-95/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01598-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- UAB „VJ Investicija“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Swedbank lizingas“
- Advokatai
- Laimonas Gasiūnas
- Kategorijos
- 1.3Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Laimonui Gasiūnui, atsakovės atstovei Renatai Mikalavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „VJ Investicija“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja UAB „VJ Investicija“ (toliau – pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, Administracija) 2010-05-04 atsakymą Nr. A51-9814 (2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo suformavimo kiemo statinių eksploatavimui“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę parengti žemės sklypo suformavimo dokumentus kiemo statiniams (tvorai, baseinui, kiemo židiniui, atraminei sienelei ir pavėsiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – kiemo statiniai) eksploatuoti.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad Administracija skundžiamu Sprendimu nepatenkino pareiškėjos prašymo vien tuo pagrindu, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2016-565/2010, kurioje Vilniaus miesto apylinkės prokuroras, gindamas viešą interesą, prašo teismą įpareigoti nugriauti atitinkamus statinius, kurių eksploatavimui pareiškėja ir prašė suformuoti žemės sklypą. Mano, kad Sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Pareiškėjos nuomone, atsakovė Sprendimą tinkamai nemotyvavo. Jame jokių teisinių motyvų, kuo remiantis yra teigiama, kad nėra pagrindo rengti žemės sklypo suformavimo dokumentus kiemo statiniams eksploatuoti, kol Vilniaus apygardos teisme nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1106-565/2010 pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuroro ieškinį dėl kiemo statinių (dalis tvoros, baseinas, kiemo židinys, atraminė sienutė ir pavėsinė) nugriovimo, nurodyta nėra. Tuo yra pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 8 str., nustatantis individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Tai sudaro ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p. numatytą pagrindą panaikinti šį Sprendimą. Be kita ko, nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2016-565/2010 niekaip neapriboja ir neužkerta kelio Administracijai iš esmės išspręsti bendrovės 2010-03-17 prašymą ir suformuoti žemės sklypą kiemo statinių eksploatavimui. Nei civilinėje byloje Nr. 2-2016-565/2010, nei jokioje kitoje byloje teismas jokių sprendimų, kurie apribotų galimybę suformuoti žemės sklypą kiemo statinių eksploatavimui, nėra priėmęs. Atsakovė galėtų atsisakyti suformuoti žemės sklypą tik jei galiotų teismo nustatyti atitinkami draudimai, o tokių draudimų šiai dienai nėra. Įmonė yra teisėta šių statinių valdytoja, o tai reiškia, kad ši bendrovė turi neginčijamą teisę reikalauti suformuoti šių statinių eksploatavimui reikiamą žemės sklypą ir jį parduoti ar išnuomoti. Tokia UAB „VJ Investicija“ teisė yra nustatyta Lietuvos respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.4 p., pagal kurį asmenys gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, išskyrus tam tikrus atvejus, kurie šiai bylai yra neaktualūs. Šie žemės sklypai parduodami pagal detaliuosius planus arba žemėvaldų projektus (planus) (kaimo gyvenamojoje vietoje). Pabrėžė, kad pareiškėjos teisė išsipirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, reikalingą valdomų statinių eksploatavimui, niekaip nėra apribota ar suvaržyta. Todėl skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas iš esmės. Tai sudaro ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p. nustatytą pagrindą panaikinti šį administracinį aktą ir įpareigoti Administraciją suformuoti žemės sklypą. Atvirkščiai, žemės sklypo suformavimas išspręstų Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą ginčą, t. y. UAB „VJ Investicija“ iš valstybės nusipirktų arba išsinuomotų kiemo statiniais užimtą valstybinę žemę ir prokurorui reikalauti nugriauti kiemo statinius nebebūtų pagrindo.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė bylą pagal pareiškėjos UAB „VJ Investicija“ skundą nutraukti, vadovaujantis ABTĮ 101 str. 2 p., arba jos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 29-33) nurodė, kad Sprendimu nėra atsisakoma atlikti viešojo administravimo subjektui teisės aktuose priskirtą pareigą – nustatyti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 26, duomenis, tačiau kol Vilniaus apygardos teisme nebaigta nagrinėti pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį iškelta civilinė byla Nr. 2-2016-565/2010, galinti turėti įtakos statinių, esančių (duomenys neskelbtini) g. 26, Vilniuje, statusui, tokių duomenų nustatymui nėra teisinio pagrindo. Todėl toks Sprendimas laikytinas pagrįstu, nes pareiškėjos prašymo tenkinimas, t. y. sklypo duomenų nustatymas, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui minėtoje nagrinėjamoje civilinėje byloje, galimai turės būti panaikintas, jeigu šioje civilinėje byloje galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus panaikinta kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) g. 26, teisinė registracija ir pareiškėja bus įpareigota šiuos statinius nugriauti, bei motyvuotas – nurodyti atsisakymo nustatyti sklypo duomenis motyvai, t. y. nagrinėjama civilinė byla, kurioje vienas iš atsakovų yra pareiškėja. Tokios civilinės bylos baigties atveju bendrovės teisės įsigyti sklypą prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini) g. 26, turinys sumažėtų, nes, remiantis Taisyklių 3 p., prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pabrėžė, kad, atsakovės nuomone, pareiškėjos subjektinė teisė skundžiamu Sprendimu pažeista nebuvo, nes jos (subjektinės teisės) realizavimo galimybės buvo apribotos dar Vilniaus apygardos teismui iškėlus civilinę bylą Nr. 2-2016-565/2010 ir 2007-12-19 bei 2008-10-29 pranešimų pagrindu įregistravus šį juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre: sklypo ir statinių registracijos duomenyse. Būtent dėl tos priežasties, kad šio juridinio fakto egzistavimo metu buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-20 įsakymas Nr. 30-1261 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) g. 26 duomenų nustatymo“, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė patikslintą ieškinį minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2016-565/2010 ir prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-20 įsakymą Nr. 30-1261 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) g. 26 duomenų nustatymo“. Be kita ko, akcentavo, kad įmonė nenurodė, kaip skundo tenkinimo atveju teismo sprendimas įtakotų jos teises, jeigu atsakovė, vykdydama galutinį ir įsiteisėjusį teismo sprendimą, nustatytų sklypo duomenis aplink statinius, kurių statusui turi įtakos iškelta civilinė byla. Pareiškėja savo skunde turėjo nurodyti, iš kurios būtent teisės normos ji kildina savo teisę reikalauti iš valstybinės žemės valdytojo parduoti, o registro tvarkytojo įregistruoti sklypą bei nuosavybės teises į jį galiojant ankščiau minėtam juridiniam faktui. Taigi, laiko, kad Sprendimas motyvuotas ir pagrįstas, nes jame nurodytos atsisakymo formuoti sklypą priežastys ir teisinis atsisakymo pagrindas – juridinis faktas, varžantis pareiškėjos daiktines teises – iškelta civilinė byla, turinti įtakos nekilnojamųjų daiktų, valdomų pareiškėjo lizingo sutarties pagrindu, statusui. Atkreipė dėmesį, kad viešojo administravimo subjekto elgesys turi atitikti ne tik Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, bet ir sąžiningumo bei protingumo kriterijus. Atsakovės atsisakymas formuoti pareiškėjai žemės sklypą kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) g. 26, Vilniuje, eksploatavimui, yra adekvati viešojo administravimo subjekto reakcija į teismo paskelbtą, todėl ir reikšmingą, juridinį faktą. Neatsižvelgimas į tokį juridinį faktą, paneigtų jo reikšmę ir sukurtų tokią teisinę situaciją, kuri, pasikeitus nekilnojamojo daikto statusui civilinės bylos rezultate, suponuotų teisminius procesus taikant restitucijos institutą. Vertinant ar atsakovo elgesys laikytinas atitinkančiu protingumo kriterijus ir paneigiant Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. nustatyta, kad administracinė procedūra sustabdoma, jeigu skundą tuo pačiu klausimu nagrinėja teismas. Pasitelkiant teleologinį šios teisės normos aiškinimo metodą, daro išvadą, kad net nesant paskelbto tokio juridinio fakto, pareiškėjos prašymas tenkinamas būti negali, kol skundą tuo pačiu klausimu nagrinėja teismas. Būtent tuo pačiu klausimu minėtoje civilinėje byloje nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškininis reikalavimas pareiškėjai – valstybinės žemės, iš kurios suformuoti sklypą reikalauja šioje byloje bendrovė, valdymo bei naudojimosi valstybine žeme teisėtumo klausimas. Administracinės procedūros vykdymas ir prašymo tenkinimas tokiu atveju būtų nesuderinamas su teisinės valstybės, kurioje teisingumą vykdo tik teismai, principu. Pažymėjo, kad statiniai, pastatyti be statybos leidimo ar teisės aktų nustatyta tvarka suderinto supaprastinto statinio projekto ant savavališkai užimtos valstybinės žemės, netampa teisėtais pasikeitus žemės, ant kurios pastatyti tokie statiniai, savininkui ar valdytojui. Bet kuriuo atveju, neteisėtai pastatytiems statiniams sklypas neformuojamas, o statinių statyba be statybos leidimo (be suderinto supaprastinto statinio projekto) yra valstybės viešojo intereso, kurį prokuroras turi teisę ginti, pažeidimas. Tvirtino, kad Taisyklių 16 p. reglamentuojama, kad parduodamų žemės sklypų dydžius savivaldybės administracijos direktorius nustato įvertinęs teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, žemės sklype esančio nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir patikrinęs detaliajame plane ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane statiniams ar įrenginiams numatytą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Prireikus savivaldybės administracijos direktorius organizuoja detaliojo plano rengimą ar patikslinimą ir pagal jį atitinkamai sumažina žemės sklypo plotą. Taigi, atsakovė, teismo įpareigota suformuoti žemės sklypą, teismo įpareigojimo įgyvendinti, nepažeidus minėtos teisės normos negalėtų, o pažeidusi nustatytą teisinį reguliavimą ir įvykdžiusi teismo įpareigojimą nagrinėjamo juridinio fakto galiojimo metu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui atsirastų teisinis pagrindas vėl tikslinti ieškinį minėtoje civilinėje byloje ar atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje, jei neteisėtai pastatytais pripažintų statinių nugriovimo atveju neišvengiamai sumažėtų esamiems statiniams pagal paskirtį eksploatuoti būtinas žemės plotas. Administracijos nuomone, ši byla turėtų būti nutraukta pagal ABTĮ 101 str. 2 p., t. y. jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-17 galutine ir neskundžiam nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-363/2010 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-03-16 sprendimas panaikintas ir byla nutraukta. Šios administracinės bylos dalykas, pagrindas ir šalys sutampa, nes tiek šioje, tiek administracinėje byloje Nr. A-438-363/2010 skundo dalykas yra susijęs su pareiškėjos pageidavimu įsigyti sklypą po kiemo statiniais, abiejose bylose bendrovė nurodo tą patį teisinį pagrindą, iš kurio kildina atitinkamus savo reikalavimus, susijusius su teisių į sklypą įgijimu, ir kurio nurodymą skunde laiko pakankamu pagrindu panaikinti skundžiamus administracinius aktus – Viešojo administravimo įstatymo 8 str. norma, nustatanti reikalavimą viešojo administravimo subjektui priimti motyvuotus sprendimus/administracinius aktus, taip pat šiose bylose tie patys pareiškėja ir atsakovė. ABTĮ nenumato išlygų, leidžiančių pradėti procesą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių, priklausomai nuo galutinio teismo sprendimo motyvų. Tačiau teismui nepatenkinus prašymo dėl bylos nutraukimo, skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimo į pareiškėjos UAB „VJ Investicija“ nepateikė.
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (b. l. 53).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, Administracija) 2010-05-04 rašto Nr. A51-9814 (2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo suformavimo kiemo statinių eksploatavimui“ (toliau – Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 6-7, 36-37).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d. reglamentuojama, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėja 2010-03-17 su prašymu kreipėsi į atsakovę, kuriame prašė priimti įsakymą, kuriuo būtų nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 26, Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis ir ribas, sudarant galimybę bendrovei iš valstybės išsipirkti arba išsinuomoti papildomai 1 240 kv. m. , kuriuos užima įmonės valdomi statiniai (b. l. 4-5, 34-35).
Administracijos direktoriaus pavaduotojo pavedimu išnagrinėjus pareiškėjos minėtą prašymą, atsakovė priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, motyvuodama, be kita ko, kad kol Vilniaus apygardos teisme nebaigta nagrinėti byla dėl kiemo statinių (dalis tvoros, baseinas, kiemo židinys, atraminė sienutė ir pavėsinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo šiuos statinius nugriauti, atsakovė rengti žemės sklypo suformavimo dokumentų minėtiems statiniams eksploatuoti neturi pagrindo (b. l. 6-7, 36-37).
Bylos medžiaga taip pat tvirtina, kad Administracijos direktorius 2008-06-20 įsakymu Nr. 30-1261 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) g. 26 duomenų nustatymo“ suformavo 3 000 kv. m. naudojamos namų valdos (duomenys neskelbtini) g. 26 žemės sklypą ir šio įsakymo 3 p. pripažino netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996-06-06 sprendimą Nr. 871V „Dėl privačios namų valdos žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) g. 26) ribų nustatymo Antakalnio seniūnijoje“, kurio pagrindu 1 760 kv.m namų valdos (duomenys neskelbtini) g. 26 žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ((duomenys neskelbtini)) (Administracinė byla Nr. I-1004-38/2009; b. l. 6, 7-8, 10).
Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio pagrindu Vilniaus apygardos teisme iškeltą bylą, susijusią su statiniais (duomenys neskelbtini) g. 26, ir tenkindamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-11-07 rašte Nr. (50)-1.2-4118 (3.31) išdėstytą prašymą, 2008-11-21 įsakymu Nr. 30-2297 „Dėl administracijos direktoriaus 2008-06-20 įsakymo Nr. 30-1261 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) g. 26 duomenų nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios“ pripažino netekusiu galios Administracijos direktoriaus 2008-06-20 įsakymą Nr. 30-1261 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) g. 26 duomenų nustatymo“ (Administracinė byla Nr. I-1004-38/2009; b. l. 23, 24, 25).
Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1004/2009 pagal UAB „VJ Investicija“ ir UAB „Hansą lizingas“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-21 įsakymo Nr. 30-2297 panaikinimo, teismas 2009-03-16 sprendimu bendrovės skundą patenkino, tačiau Lietuvos Vyriausiajam administracinis teismas 2010-02-17 neskundžiama nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-03-16 sprendimą panaikino ir bylą nutraukė (Administracinė byla Nr. I-1004-38/2009; b. l. 50-52, 100-102).
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės teisėjų kolegijai suponuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-21 įsakymas Nr. 30-2297 „Dėl administracijos direktoriaus 2008-06-20 įsakymo Nr. 30-1261 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) g. 26 duomenų nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios“ yra galiojantis, o tai reiškia, kad galioja ir naudojamos namų valdos (duomenys neskelbtini) g. 26 suformavimo pagrindas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996-06-06 sprendimas Nr. 871V „Dėl privačios namų valdos žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) g. 26) ribų nustatymo Antakalnio seniūnijoje“.
Kaip minėta, pareiškėja savo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo grindžia tuo, kad šis Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytų individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, t. y. skundžiamas sprendimas yra teisiškai nemotyvuotas.
Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais.
Pagal to pačio įstatymo 8 str., individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.
Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas savo suformuotoje teisminėje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008); „teisės aktas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi tiksliai žinoti, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ir kokiu teisiniu pagrindu jam skiriamos poveikio priemonės. Priešingu atveju teisė apsiginti nuo inkriminuojamos veikos tampa iliuzine, pažeidžiama principinė nuostata teisiniuose santykiuose laikytis teisių ir pareigų vienovės. Situacija, kada viešosios teisės srityje viešojo administravimo sistemos subjektas turi daugiau teisių negu pareigų, yra ydinga“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-549/2007); „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. įpareigoja viešojo administravimo subjektus pagrįsti administracinius sprendimus nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Jeigu iš viešojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti išvados, kokiais faktais ir / ar teisės normomis vadovaujantis šis administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju įrodyti akto teisėtumą ir pagrįstumą turi aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, o pastarajam šių aplinkybių neįrodžius toks administracinis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu. Pažymėtina, kad administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų“; „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, sprendimas, t. y. institucijos valia, neprivalo būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-03-750/2004; A-444-203/2005; A-556-549/2007; A-63-994/2008; A-556-1395/2008).
Skundžiamo Sprendimo turinio analizė leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai teigti, kad pareiškėjos skundo argumentai dėl Sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas aktas atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, kurie reglamentuojami Viešojo administravimo įstatymo 8 str. Jis pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), motyvuotas, nurodyta jo apskundimo tvarka, pasirašytas įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.
Be kita ko, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, kad Sprendimu nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai. Bendrovės atitinkamos subjektinės teisės realizavimo galimybės buvo apribotos Vilniaus apygardos teismui iškėlus civilinę bylą Nr. 2-2016-565/2010, o taip pat 2007-12-19 bei 2008-10-29 pranešimų pagrindu įregistravus šį juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre sklypo ir statinių registracijos duomenyse, dėl kurio egzistavimo ir buvo priimtas minėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-20 įsakymas Nr. 30-1261 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) g. 26 duomenų nustatymo“.
Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėja nei skunde, nei jos atstovas teismo posėdyje nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjos subjektinių teisių pažeidimas, priėmus Sprendimą. Tik išdėstė savo nuomonę, pateikė faktinių aplinkybių interpretaciją, tvirtino, kad žemės sklypo suformavimas išspręstų civilinį ginčą, tačiau nenurodė kokios jos teisės buvo pažeistas, kokias konkrečiai teisines pasekmes sukėlė Sprendimas.
Pagal ABTĮ 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis šio įstatymo 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Sisteminė nurodytų teisės normų analizė teisėjų kolegijai suponuoja, kad jos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, tai yra pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, tai yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 str. 2-4 p. numatytu būdu, o nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 str. 1 p. pagrindu.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nustačiusi, kad vyksta teisminis procesas dėl kiemo statinių teisinės registracijos ir įpareigojimo šiuos statinius nugriauti, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį priimant atsakovė nepažeidė įstatymo ar kito teisės akta, neviršijo kompetencijos (neveikė ultra vires), Administracijos aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teisėjų kolegija, inter alia, nenustatė, kad pareiškėjos teisės buvo objektyviai pažeistos atsakovei priimant skundžiamą aktą. Todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti Sprendimą, remiantis ABTĮ 89 str. nuostatomis, ir įpareigoti atsakovę parengti žemės sklypo suformavimo dokumentus kiemo statiniams (tvorai, baseinui, kiemo židiniui, atraminei sienelei ir pavėsiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – kiemo statiniai) eksploatuoti, nurodytais ir kitais motyvais, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, bylos, nagrinėjamos civiline tvarka, baigtis turės neginčijamą prejudicinę reikšmę. Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas ABTĮ 88 str. 1 p. pagrindu.
Atmetus pareiškėjos skundą nurodytais motyvais, teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjos skunde ir atsakovės atsiliepime išdėstytų motyvų, nes jie nagrinėjamos bylos kontekste pripažintini teisiškai nereikšmingais.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjos UAB „VJ Investicija“skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.