Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. D. 2020-09-19, apie 17.17 val., viešoje vietoje, Vasario 16-osios g., Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį N. J. dėl chuliganiškų paskatų, t. y. vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam N. J. į veido sritį, tokiais veiksmais N. J. padarydamas nosikaulio lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamsis L. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kartu su draugais buvo Palangoje, vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau dėl girtumo nepamena kiek ir ko vartojo. Pamena, kad trenkė nepažįstamam asmeniui į veidą, dėl girtumo visų įvykio aplinkybių nepamena. Negali paaiškinti savo elgesio priežasčių, nes nėra agresyvus ir dažnai alkoholį vartojantis asmuo. Mama susisiekė su nukentėjusiojo tėvais, bandė susitarti dėl žalos atlyginimo. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, mano, kad prašoma atlyginti tiek turtinė, tiek neturinė žala yra per didelė.

Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą L. A. teisme parodė, kad bendravo su nukentėjusiojo tėvais, bandė susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau jie negalėjo pasakyti kiek kainuos nosiai atsatyti būtina operacija. Mano, kad nukentėjusysis prašo per didelės sumos neturtinei žalai atlyginti. Be to, pasidomėjo ir pamatė, kad įvairiose klinikose tos operacijos kaina svyruoja nuo 900 Eur iki 3000 Eur, todėl mano, kad žala turi būti atlyginama po operacijos, kai bus aiški jos kaina.

Nukentėjusysis N. J. apklaustas teisme parodė, kad ėjo su draugais Vasario 16-osios gatve, Palangoje, kai netikėtai pajuto smūgį į nosį. Trumpam prarado sąmonę. Ligoninėje nustatė, kad yra lūžusi nosis. Gydytojai paiaškino, kad reikės daryti operaciją, kai jam sukaks 21 metai. Jam neleido pūsti nosies, čiaudėti. Dėl sužalojimo jautė dikomfortą, po savaitės dėl komlikacijų teko gultis į ligoninę. Traukė iš nosies ten besikaupiančius skysčius, ligoninėje išbuvo apie savaitę, keturias dienas nosyje buvo tamponai, galėjo kvėpuoti tik per burną. Grįžęs iš ligoninės net bijojo išeiti į lauką, kad sloga nesusirgtų, dėl patinimo ir mėlynių nėjo į lauką, vengė bendrauti su draugais. Po traumos atsirado kumprelė, nosis nuolat užsikemša. Po apžiūros privačioje klinikoje pasakė, kad yra iškrypusi pertvara ir reikės operacijos. Dabar operacijos negalima daryti, nes, kaip papaiškino gydytojai, kaulai dar formuojasi.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo kaltu prisipažino, davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, gynėjas, kaltinamasis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1848 2020 (03) nurodyta, kad N. J. nustatytas nosikaulių lūžis, vieną kartą sudavus ranka į nosį, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Liudytojas E. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sūnus gyvena su motina atskirai, tačiau jis taip pat rūpinasi sūnumi, dalyvauja jo gyvenime, taip pat domisi kaip jam sekasi, palaiko su juo artimus santykius. Apie tai, kad sūnus sudavė kitam asmeniui Palangoje, jam pasakė sūnaus motina L. A.. Po šio įvykio, sūnus labai išgyvena, jaudinasi, jiedu nuolat su juo apie tai kalba, kad jo netinkamo elgesio priežastis buvo tik alkoholis. L. įprastai yra taikaus būdo, supratingas, padeda buityje, mokosi. Su juo gyvena ir jo brolis E. N., turi savo kambarį, jo gyvenimo sąlygos tikrai geros, yra pilnai materialiai aprūpintas.

Liudytoja V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-09-19, apie 16 val. 30 min., jos sūnus N. J. išėjo iš namų Smilčių g., Palangoje, nes planavo susitikti su draugais. Praėjus pusvalandžiui jis paskambino ir pasakė, kad gavo į nosį smūgį, jam kraujuoja iš nosies. Tada abu su vyru nedelsiant nuvyko į Vasario 16-osios g., Palangoje, kur sūnus ir nurodė atvažiuoti. Atvykus į įvykio vietą, aplink sėdintį sūnų pamatė daug žmonių, šalia jo buvo ir draugai, vienas iš berniukų (T.) laikė ant nosies uždėtą ledą. Po to atvyko policija, greitoji medicininė pagalba. Įvykio vietoje iš karto pradėjo klausinėti aplinkinių asmenų kas matė, kaip buvo sužalotas sūnus, keli žmonės pasakojo, kad ėjo kažkoks pusnuogis vaikinas, rankose nešėsi butelį alkoholio, pasakojo, kad sūnui sudavė smūgį ranka į nosį. Sūnus pasakojo, kad jam sudavė be jokios priežasties, tiesiog prasilenkiant nepažįstamas jaunuolis. Sūnų greitoji medicinos pagalba išsivežė į Klaipėdos vaikų ligoninę. Vyras su policijos pareigūnais ir sūnaus draugais ieškojo asmens, kuris sužalojo sūnų, kaip vėliau sužinojo, jis buvo surastas ir sulaikytas. N. buvo nustatytas nosies lūžis. N. yra taikaus būdo, su juo nėra jokių problemų, dėl sužalojimo jis labai išgyveno, patyrė psichologinius išgyvenimus.

Liudytojas T.E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos neprisimena, bet tai galėjo būti 2020-09-20 arba 2020-09-21, apie 16 val., jis su draugais L. T., K. Ž., S. T., L. K., R., N. susitiko Palangoje esančioje kavinėje „Cafe inn“. Ten kažkiek pabuvo, tada jis pasiūlė nueiti iki Palangos autobusų stoties, nes turėjo atvykti draugas. Visi išėjo iš kavinės ir atsimena, kad gatve link autobusų stoties ėjo jis, N., R. ir L.. Eidami susiskirstė po du, priekyje ėjo R. ir L., už jų ėjo jis su N.. Jiems beeinant viena gatve (kurioje yra buvusi rusų senoji mokykla), gatvės pavadinimo nežino, priekyje einantys R. su L. pirmiausia prasilenkė su nepažįstamais trimis asmenimis, jis su N. buvo atsilikę apie kelis metrus, nes užsikalbėjo, tada minėti trys jaunuoliai priartėjo prie jų (ėjo priešinga kryptimi) ir vienas iš nepažįstamųjų buvo pusnuogis (apie 16-18 m. amžiaus, sportiškas, trumpų plaukų), jis ėjo išplėtęs rankas „rodė rėmą“ ir jis, praeidamas, be jokios priežasties, nieko nepasakęs vieną kartą N. rankos kumščiu sudavė į nosį, N. sustojo, pradėjo ašaroti, pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Minėti trys nepažįstamieji nuėjo toliau ir viskas. Tada sustojo visi, sustojo ir priekyje buvę R. su L., taip pat priėjo ir kiti draugai – S., L. ir K.. Tada nedelsdami kvietė pagalbą, tiek jis, tiek L. skambino 112, atvyko pirma policija, policininkai pasakė, kad reikia iškviesti greitąją pagalbą, pranešti tėvams. Įvykio vietoje sustojo ir daug kitų pašalinių asmenų, viena moteris atrėmė N. į medį, kiek atsimena L. nubėgo pirkti ledukų. Jis sulaukė N. tėvų, tada N. išsivežė greitoji pagalba, tada jis išėjo į autobusų stotį. Su atvykusiu draugu grįžo atgal į įvykio vietą. Grįždami atgal į įvykio vietą, prie rusų mokyklos pamatė minėtus tris nepažįstamuosius, iš kurių vienas sudavė N., jie juos iškeikė, nuėjo toliau link įvykio vietos. Tada jis iš kitų draugų sužinojo, kad L. yra su policijos pareigūnais ir ieško įtariamųjų, tada sutiko dar du draugus su dviračiais, kurie sekiojo tuos tris nepažįstamuosius, o netrukus pamatė atvykstantį policijos automobilį, kurie atvyko iki minėtų trijų nepažįstamųjų.

Liuidytojas L. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tikslios datos jis neprisimena, kiek atsimena tai galėjo būti gal 2020 m. rugpjūčio mėn., kaip atsimena šventė T. E. L. gimtadienį, jis su draugais, S. T., T. E. L., N., kuris vėliau nukentėjo, K. Ž., L. K., berods dar R. L. leido laiką kavinėje Palangoje, po kurio laiko norėjo nueiti į autobusų stotį, taip pat į prekybos centrą „Maxima“, ėjo išsirikiavę po du. Kaip atsimena, jis su S. ėjo priekyje, matė, kad gale visų draugų ėjo N. su L.. Eidami viena gatve, ji eina prieš kavinę „Ražė“, ji yra prie J. Basanavičiaus g., prieš juos atėjo trys vaikinai, kuriuos matė pirmą kartą, iš kurių vienas buvo be maikutės, jam su S. jie pasakė nepadorius žodžius ir praėjo, nuėjo toliau. Tada jis atsisuko pažiūrėti ar nepažįstamieji ir kitiems draugams kažką sakė ir atsisukęs pamatė, kad pusnuogis vaikinas nuleidinėjo ranką nuo N., t. y. matė, kad šis vaikinas atitraukė ranką nuo N. veido. Tada N. buvo pasilenkęs, pradėjo bėgti kraujas iš nosies, paskui jis prisėdo prie medžio, atrodė beveik praradęs sąmonę. Minėti trys jaunuoliai nuėjo toliau, jis puolė rūpintis N.. Kažkas iš draugų nubėgo į “Maximą” ledukų, kad uždėti N. ant nosies, iškvietė policiją. Į įvykio vietą atvyko policija, tada greitoji pagalba, N. tėvai. Tada jis ir N. tėtis policijos automobiliu važinėjo po miestą ieškodami užpuoliko, nors policija jau ir prieš tai ieškojo minėtų vaikinų. Jiems bevažiuojant policijos automobiliu, likę draugai įvykio vietoje pamatė minėtus tris jaunuolius einančius ta pačia gatve, jam apie tai pranešė telefonu, tada policija minėtus jaunuolius ir sulaikė.

Liudytojas L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis neatsimena tikslios datos, bet tai buvo 2020 m., galimai vasarą, bet jis to tiksliai neatsimena, iš Kretingos autobusu į Palangą jis atvyko su draugais E. V., L. D., kiek atsimena atvyko dienos metu į Palangą. Į Palangą atvyko šiaip praleisti laiką. Visi trys tiesiog vaikščiojo po Palangą, kalbėjo, vartojo alkoholį. Atsimena, kad visiems trims einant kažkokia gatvele nuo „Maximos“ link J. Basanavičiaus g., tuo metu jau buvo visi trys neblaivūs, su E. ėjo šiek tiek priekyje, o už jų nugaros ėjo L.. Taip beeinant, jis išgirdo kažkokį garsą, kurio apibūdinti negali, tačiau jis atsisuko atgal, bet nieko nematė ir taip visi trys nuėjo iki jūros tilto. Neatsimena kuria gatve ar gatvėmis, bet nuo jūros tilto vėl ėjo atgal, jis neatsimena tiksliai kurioje vietoje, bet atrodo, kad prie “Maximos”, prie jų atvažiavo policijos ekipažas, pasakė, kad L. kažkam trenkė į nosį, bet jis to nematė. L. vaikščiojant buvo be maikės.

Kaltinamojo arstovė pagal įstatymą L. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie tai, kad sūnus L. 2020-09-19 sudavė Palangoje nepažįstamam vaikinui, sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie apie tai ir pranešė. Sūnų ji gali apibūdinti kai paklusnų, sukalbamą ir gerą, su juo palaiko artimą ryšį, stengiasi jį dorai auklėti. Dėl minėto įvykio ji labai išgyvena, būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs. Sūnų ji augina viena, tėvas padeda pagal galimybes, jis turi visas būtinas augimui sąlygas, yra materialiai pilnai aprūpintas. Dėl jo veiksmų, ji patyrė šoką, dėl to labai išgyvena, stengėsi susitarti dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiojo šeima, tačiau to padaryti nepavyko. Dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų ji stengsis atlyginti padarytą žalą.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis L. D. 2020-09-19, apie 17.17 val., viešoje vietoje, Vasario 16-osios g., Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį N. J. dėl chuliganiškų paskatų. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. L. D. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Teisiamojo posėdžio metu L. D. patvirtino, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiojo nepažinojo, jam trenkė be jokios priežasties. Akivaizdu, kad toks elgesys niekaip kitaip negali būti apibūdintas kaip tik chuliganiškas, kurį beje, lėmė ir kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio.

L. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Skirdamas bausmę L. D., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą apysunkiems nusikaltimams, veikdamas tyčia, nusikaltimas yra baigtas, nustatyta viena kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos veikos padarymui. Vertinant L. D. asmenybę, pažymėtina, kad nusikaltimą jis padarė būdamas nepilnametis. Į bylą pteikta Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija apie L. D. rodo, kad kartu su jaunesniuoju broliu jį augina viena mama. Dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Iš VĮ Kretingos technologijos ir verslo mokyklos pateiktos charakteristikos nustatyta, kad L. D. mokosi, tačiau turi priblemų tiek dėl lankomumo, tiek dėl mokymosi rezultatų, nors drausminių nuobaudų neturi, santykiai su klasės draugais ir mokytojais geri. Administracine tvarka nebaustas, tačiau 2018-03-29 susitaikius su nukentėjusiuoju jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje. Amskčiau aptartų duomenų visuma apie kaltinamąjį rodo, kad L. D. stokoja atsakingumo, ką rodo ne tik požiūris į mokymąsi, bet ir besikartojantys nusikalstamų veikų epizodai. Nors bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prisipažino ir gailėjosi, ir šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau L. D. taip pat nurodė, kad su nukentėjusiuoju iki teismo nebendravo, jo neatsiprašė.

Lietuvos Respublikos BK 80 str. nurodo, kad nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumas yra užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šio asmens amžių ir socialinę brandą, riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamųjų poveikio priemonių taikymo galimybes, padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su asmenybės ugdymu, auklėjimu, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Parenkant L. D. bausmę, atsižvelgtina ne tik į tai, kad šio straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų, todėl bausmės dydis jam parenkamas vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bet ir į tai, kad skiriant laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos straipsnio sankcijoje (BK 91 str. 3 d.). Be to, teismas mano, kad teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti L. D. už nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, nei straipsnio sankcijoje nustatytas vidurkis, bausmės vykdymą atidedant (BK 92 str.), nes manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėjus bausmės vykdymą, paskirti jam auklėjamojo poveikio priemones, kurios jį drausmins ir kontroliuos, derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu. Įvertinus tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nes kaltinamasis prisipažino, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa buvo pateikusi byloje civilinį ieškinį dėl 336,73 Eur atlyginimo, tačiau raštu patvirtino, kad kaltinamasis PSDF biudžetui žalą atlygino ir ieškinio atsisakė. Teismas atsisakymą nuo civilinio ieškinio priima ir bylą šioje dalyje nutraukia.

Nukentėjusysis N. J. patirtai turtinei žalai atlyginti prašo priteisti jam iš kaltinamojo 3000 Eur, kurią sudaro apmokėti 30 Eur UAB „Clinicus Klaipėda“ plastikos chirurgo konsultaciją, 170 Eur kelionės į gydymo įstaigą ir medikamentams, bei 2800 Eur būsimai rinoseptoplastikos operacijai, taip pat 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

CK 6.249 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, ne kartą yra pažymėjęs, jog žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus, jog išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, kad nurodytos išlaidos yra realios (kasacinės bylos Nr. 2K-7-85/2011, Nr. 3K-3-174/2009, Nr. 3K-3-643/2005).

Iš šioje baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo L. D. padarytos nusikalstamos veikos kontekste turtinė žala yra susijusi su nukentėjusiojo N. J. sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimu, o šią žalą padaręs asmuo turi atlyginti nebūtinai faktiškai jau patirtas su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis Nr. 2K-21-942/2016).

Byloje nustatyta, kad, L. D. padarė tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą nukentėjusiojo N. J. atžvilgiu. Dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio nukentėjusiajam buvo sulaužyta nosis. Šioje byloje taip pat nekyla jokių abejonių, kad dėl patirto nosies kaulų lūžio, nukentėjusiajam yra reikalinga nosies korekcijos ir plastikos operacija, nes nukentėjusiojo nosis yra deformuota, patirta trauma sukelia diskomfortą, pati nosis deformavosi. Kaip posėdžio metu nurodė nukentėjusysis, jam sunku kvėpuoti, nosyje atsirado kuprelė. Pažymėtina, kad dėl nukentėjusiojo amžiaus, nosies korekcija gali būti daroma tik po poros metų. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas bei atstovė pagal įstatymą kėlė abejones dėl operacijos kainos, nes įvairiose įstaigose kaina svyruoja nuo 900 iki 3000 Eur, todėl mano, kad privačios klinikos nurodyta kaina nepagrįstai didelė.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. J. civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos dalyje dėl 2 800 Eur grindė UAB „Clinicus Klaipėda“ 2020-12-09 medicinos dokumentu išrašu/siuntimu, kuriame nurodyta, kad dėl apsunkinto kvėpavimo, potrauminės kuprelės, ašies pokrypio į kairę pusę, rekomenduojama po 1-2 metų atlikti rinoseptoplastiką. Operacijos kaina 2800 Eur. Teismo vertinimu šis dokumentas yra tinkamas įrodymas dėl žalos dyžio. Nukentėjusysis buvo realiai apžiūrėtas kvalifikuoto specialisto, įvertinti jo sužalojimai, t. y. kaltinamojo veiksmais nukentėjusiojo sveikatai padaryta žala, ir pateikta nusikaltimu padaryto sveikatos sutrikdymo atsatymo į buvusią iki sužalojimo padėtį kaina. Ši suma yra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, akivaizdi, reali, būtina, protinga, nepažeidžianti proporcingumo ir teisingumo principų, todėl priteistina iš pilnametystės sulaukusio kaltinamojo. Pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiško pobūdžio byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011) yra suformavęs praktiką ir padaręs išvadą, jog susiklosčius panašioms teisinėms situacijoms, užtenka nukentėjusiojo pateiktos gydytojo pažymos, kad būtų priteista turtinė žala iš nusikaltimą padariusio asmens už ateityje numatomas atlikti chirurgines operacijas.

Nukentėjusysis taip pat prašė turtinei atlyginti priteisti 200 Eur, kuri susidaro iš 30 Eur sumokėtų už konsultaciją bei 170 Eur kelionės ir medikamentų išlaidoms padengti. Įvertinus tai, kad rašytiniais įrodymais pagrįstos tik 30 Eur išlaidos konsultacijai, o kitų išlaidas pagrindžiančių duomenų nėra, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas tik įrodymais pagrįstoms išlaidoms padengti, dėl 170 Eur ieškinys atmestinas. Pažymėtina, kad nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti jokie įrodymai apie nukentėjusiojo naudotus vaistus, jokie bent jau preliminarūs skaičiavimai kelionėms patirtoms išlaidoms įvertinti.

Nukentėjusysis N. J. taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 7000 Eur jo neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

Akivaizdu, jog nukentėjusysis, be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl nuteistojo veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu. Nustatyta, kad N. J. sužalotas be jokios rimtos priežasties, tiek pats sužalojimas, tiek gydymosi procesas buvo skausmingas. Medicininiais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusysis buvo kelis kart gydytas, negalėjo ir dabar negali normaliai kvėpuoti. Ne mažiau svarbi aplinkybė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, sužalotas buvo viešoje vietoje matant kitiems asmenims. Sutrikdyta buvo ne tik nukentėjusiojo sveikata, bet ir emocinė būsena, mokymosi procesas, bendravimo galimybės.

Vertinant priteistinos žalos dydį būtina atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, kuri yra įvairi. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų (kai nustatomi įvairaus pobūdžio lūžiai) priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 1 000 Eur iki 4 500 Eur (kasacinė nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-648/2017, Nr. 2K-181/2014, Nr. 2K-37/2014, Nr. 2K-506/2013, Nr. 2K-405/2013 – 1 013,67 Eur, Nr. 2K-340/2013) ir kt. Be abejo, praktikoje galima rasti ir kitokių priteistų neturtinės žalos dydžių, tačiau reikia pažymėti, kad šis klausimas yra ne teisės, o fakto nagrinėjiimo dalykas, todėl kiekvienoje byloje sprendžiamas atskirai. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas nagrinėjamos bylos aplinkybes, į tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnamečiai, bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, teismas laiko, jog nukentėjusiajam N. J. turėtų būti priteista 3500 eurų kompensacija neturtinei žalai atlyginti, maksimaliai atitinkanti kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką.

Dėl proceso išlaidų

Nagrinėjant bylą teisme, dalyvavo nukentėjusiojo N. J. įgaliotasis atstovas advokatas E. K.. Iš pateikto pinigų priėmimo kvito Nr. 1098054 matosi, kad įgaliotojo atstovo paslaugoms, susijusiomis su civilinio ieškinio rengimu, dokumentų rinkimu ir jo atstovavimu teismo posėdyje, apmokėti nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą V. J. sumokėjo 1210 Eur. BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-155-511/2017).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad byla išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, byla nėra sudėtinga, parengtas civilinis ieškinys taip pat nėra sudėtingas ar reikalaujantis ypatingų žinių. Be to, kaltinamasis nesenai sulaukė pilnametystės, pajamų negauna, šiuo metu yra visiškai išlaikomas savo tėvų, mokosi profesinėje mokykloje, todėl jo galimybės dirbti ir gauti pajamų, iš kurių būtų galima atlyginti visas nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas, objektyviai yra apribotos. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes bei remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 1210 eurų suma advokato pagalbai apmokėti nėra proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms atstovaujant nukentėjusiojo interesus pirmos instancijos teisme ir ji mažintina iki 700 eurų, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo L. D..

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), 2019 m. birželio 6 d. nutartyje (Nr. 2K-P-75-788/2019) išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Kartu plenarinė sesija atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Ši nuostata reiškia ir tai, kad civilinėje ir civilinio proceso teisėje įprastų standartų taikymas sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį turi būti suderintas su esminiais baudžiamojo proceso principais ir taisyklėmis. Atsižvelgdama į tai, plenarinė sesija konstatavo, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo L. D. nukentėjusiajam N. J. priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6330 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti L. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti- kompaktinį diską, palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte ir jį nubausti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę L. D. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Liettuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 2 d., 4 d. ir 5 d. bausmės vykdymą atidėti dviems (1) metams, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1, 2 p., taikyti auklėjamojo poveikio priemonę -elgesio apribojimą ir įpareigoti L. D. per 12 mėnesių laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą arba dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, įspėti L. D., kad jeigu jis nevykdys ar netinkamai vykdys jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, galės pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Nukentėjusiojo N. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo L. D. 2830 eurų turtinės žalos ir 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam N. J.. Priteisti penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6330 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Išieškoti iš nuteistojo L. D. 700 eurų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajam N. J..

Kompaktinį diską palikti saugojimui prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.