Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-04-12 · Civilinė byla Nr. e2-759-370/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-04-12Lietuvos apeliacinis teismas
  2. eB2-2881-912/2018Sprendimas · 2018-08-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-12
Bylos Nr.
e2-759-370/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00035-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Pareiškėjas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-759-370/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00035-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 12 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2881-640/2018 pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos asociacijai „VILNIUI IR TAUTAI“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja VSDFV Vilniaus skyrius teismo prašė asociacijai „VILNIUI IR TAUTAI“ iškelti bankroto bylą. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė, pažeisdama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, nevykdo pareigos mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Skola biudžetui pradėjo kauptis nuo 2016 m. III ketvirčio, paskutinė 1 000 Eur įmoka atlikta 2017-03-20, o 2017-11-02 dienos duomenimis asociacija VSDF biudžetui buvo skolinga 2 935,78 Eur. VSDFV Vilniaus skyrius pažymėjo, kad nuo 2016-05-20 bankams pateikė 9 mokėjimo nurodymus pervesti lėšas ne ginčo tvarka susidariusiam įsiskolinimui padengti, tačiau jie liko neįvykdyti. Skola biudžetui neišieškota ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2017-05-30 sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka perdavus vykdyti antstoliui A. B., kuris pareiškėją 2017-10-13 raštu informavo, kad skolininkės vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, lėšų banko sąskaitose, taip pat kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Atsakovė veiklos nevykdo, darbuotojų neturi, Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų neteikia, VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis asociacija nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi.Atsakovė asociacija „VILNIUI IR TAUTAI“ teismo prašė atidėti bankroto bylos iškėlimo svarstymą protingam terminui, per kurį, tikėtina, atsiradusi skola bus padengta. Paaiškino, kad asociacija veikia išimtinai tenkindama viešąjį interesą, rėmėjų ir suaukotomis lėšomis, todėl pati jokių lėšų neuždirba ir negeneruoja, o pagrindiniai rėmėjai – VKS įmonių grupė – šiuo metu susiduria su sunkumais, todėl asociacijos remti negali. Be to, savivaldybė anksčiau laiko privatizavo patalpas, kuriose asociacija vykdė veiklą. Asociacijos teigimu, susidariusią skolą biudžetui ketinama dengti iš pinigų, gautų prisiteisus kompensaciją iš savivaldybės už atliktus patalpų pagerinimus, taip pat iš naujų rėmėjų, kurių aktyviai ieškoma, nevyriausybinių organizacijų partnerių, gavusių finansavimą šių metų šventėms.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi atsisakė asociacijai „VILNIUI IR TAUTAI“ iškelti bankroto bylą.Teismas, įvertinęs atsakovės teisinį statusą, tikslus, vykdomos veiklos pobūdį bei atsiliepimo argumentus, sprendė, kad asociacija veikia visuomenės labui, savarankiškai nesiekia gauti pelno (užsidirbti), o visas iš veiklos gaunamas lėšas skiria visuomenės poreikiams tenkinti, t. y. apdovanojimams, paskaitoms ir kt., todėl asociacija neturi nuosavybės teise įgijusi turto, neprivalo Juridinių asmenų registrui teikti finansinės atskaitomybės dokumentų. Atsižvelgiant į tai, nėra ir galimybės vertinti atsakovės mokumo pagal finansinės atskaitomybės dokumentus. Byloje nesant duomenų, kad asociacija vėluoja išmokėti su darbo santykiais susijusias išmokas, turi kitų kreditorių, taip pat nustačius, kad asociacija ieško naujų rėmėjų ir lėšų tam, kad skola būtų padengta, teismas konstatavo neturintis pagrindo spręsti, kad atsakovė negalės įvykdyti įsipareigojimų VSDFV Vilniaus skyriui.

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja VSDFV Vilniaus skyrius atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – asociacijai „VILNIUI IR TAUTAI“ iškelti bankroto bylą.Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais ir aplinkybėmis:Asociacija 2017-11-02 duomenimis turi 2 935,78 Eur dydžio skolą VSDFV biudžetui, kuri susidarė nuo 2016 m. spalio mėn. nemokant privalomųjų įmokų (paskutinė įmoka atlikta 2017-03-20), o atsiliepime, teiktame pirmosios instancijos teismui, nenurodyti jokie konkretūs šaltiniai turimai skolai padengti, t. y. teismui nebuvo pateikti jokie dokumentai, įrodantys susitarimus dėl finansavimo, esamos ir būsimos veiklos (nepateiktos jokios vykdomos veiklos faktą patvirtinančios sutartys) ir iš jos gautinų (numatomų gauti) pajamų sumos. Priešingai, atsakovė teigė, kad pagrindinė rėmėja VKS įmonių grupė susiduria su sunkumais, o šios grupės įmonėms, kurių vadovas S. P. yra ir atsakovės vadovas, iškeltos ir (arba) keliamos bankroto bylos (UAB „VKS Gamyba“ 2017-05-19 iškelta bankroto byla, Kauno apygardos teisme 2018-02-27 paskirtas posėdis dėl UAB „VKS Reklama“ bankroto bylos iškėlimo, o posėdis dėl VšĮ „VIZUALINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJA“ bankroto bylos iškėlimo paskirtas 2018-03-05). Visos šios įmonės, vadovaujamos S. P., buvo skolingos VSDFV biudžetui. Atsakovei nepateikus teismo reikalautų duomenų apie finansinę padėtį, turimus kreditorius ir debitorius, t. y. neįrodžius savo mokumo, teismas neturėjo duomenų daryti išvadą apie atsakovės turimas realias galimybes pareiškėjai grąžinti skolą. Atsakovės vykdoma veikla, jos tikslas nėra pakankamas pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą, juolab kad, priešingai nei nurodė teismas, atsakovė neformulavo tokio reikalavimo, o teismo prašė tik atidėti bankroto bylos iškėlimo svarstymą protingam laikotarpiui.Atsakovė, nevykdydama mokestinių prievolių, pažeidžia ne tik kreditorių, bet ir visuomenės interesus, nes VSDFV, negaudama įmokų, negali vykdyti jai priskirtų funkcijų.Įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu konstatuojamas įmonės nemokumas. Savo ruožtu byloje esantys duomenys iš VĮ Registrų centro, VĮ „Regitra“, antstolio A. B. pateikta informacija patvirtina, kad atsakovė neturi jokio turto, iš kurio galėtų būti dengiama skola VSDFV biudžetui.Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neišsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai pripažino atsakovę mokia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atsakovei asociacijai „VILNIUI IR TAUTAI“ iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad teismas atsisakė atsakovei kelti bankroto bylą iš esmės remdamasis vien atsakovės vykdomos veiklos specifika (viešojo intereso tenkinimas), jos teisiniu statusu (asociacija), duomenų apie kitus turimus įsipareigojimus kreditoriams nebuvimu, teiginiais dėl vykdomos rėmėjų paieškos, leidžiančiais spręsti, kad atsakovė bus pajėgi atsiskaityti su VSDFV. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, inter alia atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normas, formuojamą teismų praktiką dėl nemokumo, kaip pagrindo juridiniam asmeniui kelti bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.), taip pat nuostatas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą (CPK 178 str.), įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (toliau – įmonės), išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas. Juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti nustatyti bankroto proceso ypatumai. Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą asociacija – tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo (2 str. 1 d.), kuriam minėtame įstatyme nėra numatyta jokių bankroto proceso ypatumų. Nesant įstatymuose įtvirtintų išimčių ar bankroto bylos asociacijai iškėlimo specifikos, atsakovei, kurios teisinė forma – asociacija, bankroto bylos iškėlimui taikomos ĮBĮ normos visa apimtimi. Taigi, svarstant bankroto bylos iškėlimo asociacijai klausimą, taikytini tokie patys kriterijai, kurie taikomi kitų teisinių formų juridiniams asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).Įmonės nemokumas ĮBĮ apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.,9 str.7 d.1 p.). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-491-381/2018).Be to, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą (CPK 178 str.), todėl atsakovei (šiuo atveju – asociacijai), nesutinkančiai su pareikštu pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kyla pareiga pateikti duomenis, patvirtinančius jos mokumą, galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka ir įstatymų leidėjo valią, įtvirtintą ĮBĮ, kurio 9 straipsnio 1 dalyje reglamentuota įmonės vadovo pareiga teismui pateikti įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, t. y. visus duomenis, reikšmingus sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo apibrėžimą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1628-370/2017).Nagrinėjamu atveju nors pirmosios instancijos teismas, priėmęs VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą, atsakovės vadovui nustatė terminą ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytiems duomenims pateikti, tačiau iš pirmajai instancijai pateikto atsiliepimo motyvų ir kartu su juo pridėtų įrodymų matyti, kad ši įstatymo pagrindu kylanti pareiga atsakovės nebuvo tinkamai įvykdyta, taip pat nebuvo nepateikti kiti atsakovės atsiliepime nurodytus teiginius dėl ieškomų paramos davėjų (rėmėjų) ar kitų galimų finansavimo šaltinių patvirtinantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės mokumą, paramos gavimo faktą (galimus rėmėjus, finansavimo dydžius, terminus), turimų įsipareigojimų mastą, kurie reikšmingi ne tik atsiskaitymo su VSDFV aspektu, bet ir atsakovės tikrajai finansinei padėčiai, jos mokumui nustatyti, negalėjo daryti išvadų apie realias asociacijos galimybes atsiskaityti su pareiškėja ir šiuo pagrindu atsisakyti atsakovei kelti bankroto bylą.Lietuvos apeliaciniam teismui atsakovė 2018-03-29 pateikė papildomus paaiškinimus kartu su įrodymais, kuriuose asociacija nurodė, kad dalis skolos VSDFV Vilniaus skyriui jau yra padengta, o likusią įsipareigojimų dalį ketinama įvykdyti iš kitų asmenų pažadėtos gauti paramos. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi atidėjo civilinės bylos nagrinėjimą, per nustatytą terminą suteikiant galimybę apeliantui VSDFV Vilniaus skyriui pasisakyti dėl asociacijos pateiktų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų, taip pat dalinio atsiskaitymo su biudžetu fakto, o atsakovei – pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad skola VSDF yra padengta.VSDFV Vilniaus skyrius Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktuose paaiškinimuose, kurie 2018-04-10 rezoliucija pridėti prie bylos, patvirtino, kad asociacijos „VILNIUI IR TAUTAI“ rėmėja BALTIJOS INTEGRUOTŲ KOMUNIKACIJŲ ASOCIACIJA, kuriai vadovauja S. P., 2018-03-28 už atsakovę sumokėjo 500 Eur, todėl šiuo metu atsakovės skola VSDFV biudžetui sudaro 2 435,78 Eur, tačiau tai, apeliantės teigimu, nekeičia faktinės atsakovės nemokumo situacijos. Apeliantė pažymėjo, kad asociacija nenurodo jokių konkrečių galimybių sumokėti skolą, nepateikia jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad skola bus sumokėta. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-04-10 gauti atsakovės paaiškinimai, kartu su įrodymais, kurie, tos pačios dienos rezoliucija pridėti prie bylos. Juose nurodoma, kad 500 Eur sumą už atsakovę sumokėjo BALTIJOS INTEGRUOTŲ KOMUNIKACIJŲ ASOCIACIJA, likusi skolos suma, kaip paramos dalis (iš viso 2 500 Eur), tikimasi, kad VSDFV bus sumokėta artimiausiu metu. Paaiškinimuose taip pat nurodoma, kad asociacijos vadovas dėl sveikatos būklės neturėjo galimybės nustatytu terminu atsiskaityti su pareiškėja, todėl teismo prašo atidėti bylos nagrinėjimą protingam terminui.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien atsakovės nurodomi teiginiai apie gautiną paramą, iš kurios bus dengiama likusi skola apeliantei, negali būti laikomi pakankamais įrodymais, patvirtinančiais realias galimybes likviduoti turimą skolų naštą, juolab kad iš teismui 2018-03-29 pateiktų paaiškinimų turinio spręstina, kad atsakovė turi ir kitų kreditorių, apie kuriuos detalesnė informacija (jų duomenys, turimų skolų dydžiai, mokėjimo terminai) neatskleista. Nors apeliantė nurodo, kad asociacijos vadovas šiuo metu turi sveikatos problemų, ši aplinkybė, įvertinus tai, kad atsiskaitymo su apeliante realumas grindžiamas vien tik tikėjimusi ateityje (greitu metu) gauti paramą ar pažadais ją suteikti, nesudaro pagrindo dar kartą atidėti bylos nagrinėjimą, kuris jau vieną kartą buvo atidėtas, atsakovei sudarant galimybę pateikti įrodymus apie atsiskaitymo su VSDFV faktą. Pažymėtina ir tai, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams taip pat nepateikti duomenys apie tai, kad atsakovė būtų ėmusis kokių nors veiksmų iš savivaldybės gauti kompensaciją už atliktus patalpų pagerinimo darbus. Tokie duomenys nenustatyti ir patikrinus informaciją LITEKO sistemoje. Lėšų ar turto, iš kurio būtų galima dengti susidariusią skolą valstybės biudžetui neturėjimas, kurį patvirtina VSDFV Vilniaus skyriaus kartu su pareiškimu pateiktas antstolio A. B. 2017-10-13 raštas, jokiais argumentais ir (ar) įrodymais atsakovės paneigtas nebuvo. Priešingai, atsakovė nurodo jokio kito turto, išskyrus pagamintus apdovanojimus (medalius), neturinti. Taigi, šiuo metu vienintelis įsipareigojimų dengimo šaltinis – atsakovės nurodomas paramos gavimas, kuris, kaip minėta, jokiais patikimais duomenimis nepagrįstas (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, taip pat byloje nesant pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie paramos gavimo faktą VSDFV 2 435,78 Eur dydžio skolai padengti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną nėra pagrindo daryti išvados apie atsakovės realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais, t. y. konstatuoti atsakovę esant mokia (CPK 185 str.).Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė tinkamai neištyręs ir neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių asociacijos (ne)mokumui konstatuoti, neatsižvelgdamas į VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktus duomenis dėl negalimumo ilgą laiką išsiieškoti susidariusios skolos, netinkamai aiškinant ir taikant įrodinėjimo naštos paskirstymą pagal kurį, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo mokumą ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Tai apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ĮBĮ nustatyta tvarka nevertino asociacijos (ne)mokumo, kaip pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą, nepagrįstai skundžiamą nutartį motyvavo vien tik asociacijos „VILNIUI IR TAUTAI“ vykdomos veiklos tikslais, įrodymais nepagrįstais ketinimais padengti turimą skolą. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o atsižvelgiant į tai, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalį Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti, klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodant ištirti ir įvertinti visas šiam klausimui išnagrinėti reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, taip pat tai, ar kitų asmenų už asociaciją mokamos sumos VSDFV Vilniaus skyriui mažina bendrą atsakovės įsipareigojimų mastą (CPK 337 str. 1 d. 3 p., ĮBĮ 9 str. 8 d., 338 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos asociacijai „VILNIUI IR TAUTAI“ iškėlimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Danguolė Martinavičienė