Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarimo, kuriuo V. M. nubaustas pagal ANK 212 str. 4 d. 1400 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarimu V. M. nubaustas pagal ANK 212 str. 4 d. už tai, kad jis, 2017-04-15 11.32 val., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, pateikė MDAS priemonėmis deklaraciją (duomenys neskelbtini). Deklaruota prekė: lengvasis automobilis SUBARU FORESTER, spalva raudona, pagaminimo metai 2017, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio talpa 2498, variklio galia 126, degalai benzinas, su defektais. Atlikus dokumentinį ir fizinį prekių tikrinimą, nustatytas deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje: neteisinga deklaruota statistinė vertė 1200 Eur, turi būti 3842,81 Eur. Dėl neteisingai deklaruotos vertės keičiasi mokesčių dydis, turi būti muitas 384 Eur, PVM 913 Eur, iš viso mokesčių 1297 Eur. Dėl neteisingai pateiktų duomenų atsiranda 875 Eur mokesčių nepriemoka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas V. M., pateikdamas neteisingus duomenis, kurie turėjo įtakos mokėtinų muitų ir mokesčių dydžio apskaičiavimui, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 str. 2 d. a) p. nuostatas.

Apeliaciniu skundu V. M. prašo nutarimą panaikinti ir sumažinti paskirtą nuobaudą iki 140 Eur, arba skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą. Nurodo, kad su surašytu protokolu visiškai sutinka ir labai gailisi padaręs minėtą pažeidimą, tačiau mano, kad skirta bauda yra labai didelė ir padarys didelę žalą jo šeimos biudžetui. Pažymi, kad nors dirba 3 darbovietėse, jo gaunamos pajamos yra nedidelės, be to, turi įsipareigojimų bankui, kadangi 2016 m. rugpjūčio l d. pasirašė 75900 Eur kredito sutartį, taip pat augina du nepilnamečius vaikus. Teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo paskirtos baudos sumokėjimui piniginių lėšų neturi. Pabrėžia, jog pastebėjus jo padarytą klaidą, pateikė naują deklaraciją ir sumokėjo visus mokesčius valstybės biudžetui.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 str. 4 d. padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Nors apeliantas skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, matyti, jog jis nesutinka su ta nutarimo dalimi, kuria jam paskirta ANK 212 str. 4 d. sankcijoje numatyta bauda, ir prašo ją sušvelninti, t. y. pakeisti apylinkės teismo nutarimą. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

ANK 212 str. 4 d. numatyta, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 1400 Eur iki 3000 Eur.

ANK 34 str. 2 d. numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 str. 5 d. inter alia nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir skirdamas V. M. nuobaudą, nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima pritaikyti ANK 34 str. 5 d. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę – anksčiau administracine tvarka baustas, tačiau už analogiško pobūdžio nusižengimą traukiamas administracinėn atsakomybėn pirmą kartą, turi galiojančių nuobaudų, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 str., bus pasiekti V. M. paskyrus ANK 212 str. 4 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.

Prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas, kaip ir kiti ANK 15 skyriuje „Administraciniai nusižengimai, susiję su prekyba, finansų sistema ir statistika“ įtvirtinti teisės pažeidimai, yra vieni pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuriais daroma didelė žala valstybės ekonomikos sistemai, mokesčių surinkimui ir valstybės biudžeto pildymui, o tuo būdu ir rinkos funkcionavimui bei konkurencijai, todėl sankcijos, numatytos už šiuos pažeidimus, yra griežtos. Pažymėtina, jog V. M. padarytas pažeidimas nebuvo formalus, nes jo pateikti neteisingi duomenys turėjo įtakos mokėtino muito ir pridėtinės vertės mokesčio dydžio apskaičiavimui, bendra mokesčių nepriemokos suma siekė 875 Eur. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pastebėjus jo padarytą klaidą, V. M. pateikė naują deklaraciją ir sumokėjo visus mokesčius valstybės biudžetui, ši aplinkybė niekaip nelengvina jo padėties ir nemažina padaryto nusižengimo šiurkštumo. Pastebėtina, jog žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta tik dėl to, jog buvo nustatytas V. M. padarytas pažeidimas, ir jis privalėjo pateikti naują deklaraciją bei sumokėti visus mokėtinus mokesčius, nes kitu atveju, minėto pažeidimo nenustačius ir V. M. nepateikus naujos deklaracijos, valstybei būtų nesumokėta 875 Eur mokesčių.

Apeliaciniame skunde V. M. nurodo, jog labai gailisi dėl padaryto pažeidimo ir su juo visiškai sutinka. Analogiškas aplinkybės pažeidėjas nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodydamas, kad savo padarytą pažeidimą pripažįsta, dėl pažeidimo gailisi, jog jis įvyko dėl didelio darbo krūvio. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija taip pat nurodo, kad V. M. pripažįsta padarytą pažeidimą ir dėl jo gailisi. Dėl aptartų aplinkybių visumos laikytina, jog yra pagrindas pripažinti egzistuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Tačiau, nepaisant šios nustatytos pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, dar labiau švelninti jam pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą nėra teisinio pagrindo, nes, kaip minėta, V. M. už padarytą teisės pažeidimą ir taip buvo paskirta savo dydžiu švelniausia ANK 212 str. 4 d. sankcijoje numatyta nuobauda. Be to, pažymėtina, kad iš administracinių nusižengimų registro pažymos apie galiojančias nuobaudas (b. l. 22-27), matyti, jog skirtingai nei nurodė apylinkės teismas, už analogiškus pažeidimus, numatytus iki 2017-01-01 galiojusiame ATPK 209² str. (Prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas), V. M. buvo baustas 2016-07-26 ir 2016-09-28. Be to, 2017-01-01 įsigaliojus naujajam ANK, 2017-03-27 jis baustas dėl ANK 211 str. 1 d. 2 p. (Muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas) pažeidimo, 2017-03-31 jis baustas dėl ANK 212 str. 3 d. pažeidimo. Vertinant šias aplinkybes turėtų būti konstatuojama, kad V. M. pakartotinai padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą pakartotinai, o tai turėtų būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ANK 36 str. 1 d. 12 p.), tačiau atsižvelgiant į ANK 652 str. 2 d. nuostatas, kurios inter alia numato, jog pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas, V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenustatoma. Kita vertus, šios aplinkybės vertinamos kaip pažeidėją charakterizuojantys duomenys, jos atskleidžia, jog V. M. nuolat pažeidinėja muitinio tikrinimo ir prekių (daiktų) deklaravimo tvarką, iš savo padarytų pažeidimų ir jam taikytų tiek švelnių (2017-03-31 ir 2016-09-06 nutarimais jam skirti įspėjimai), tiek ir griežtesnių (2016-07-26 ir 2017-03-27 nutarimais jam skirtos atitinkamai 289 Eur ir 900 Eur baudos) nuobaudų išvadų nedaro ir toliau pažeidinėja teisės aktuose nustatytas taisykles. Nors V. M. nurodo, kad jo gaunamos pajamos nėra didelės, ir tai neva patvirtina jo pateiktos pažymos apie darbo užmokestį, tačiau iš šių pažymų matyti, jog per pirmus tris šių metų mėnesius jis vidutiniškai per mėnesį gavo 528 Eur neto pajamų, o ši suma yra artima Lietuvos statistikos departamento skelbiamam vidutiniam mėnesiniam neto darbo užmokesčiui Lietuvoje 2017 m. I ketvirtį, kuris sudarė 644,5 Eur. Dėl šios priežasties nelaikytina, jog apelianto pajamos yra itin mažos lyginant su šalies vidurkiu, todėl jos negali būti laikomos išskirtine aplinkybe, duodančia pagrindą mažinti nuobaudos dydį. Išskirtine aplinkybe nelaikytinas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiimtas kreditas. Asmuo, prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, turi įvertinti savo mokumo galimybes ir pats elgtis taip, jog galėtų tinkamai juos vykdyti.

Iš to, kas aptarta, matyti, jog byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą administracinės nuobaudos švelninimui. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apylinkės teismas apeliantui paskyrė minimalią ANK 212 str. 4 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 1400 Eur baudą, ji atitinka V. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl dar labiau ją mažinti nėra įstatymų numatyto pagrindo.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai individualizavo pažeidėjui skiriamą nuobaudą. Administracinė nuobauda V. M. paskirta nepažeidžiant įstatyme numatytų reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama įgyvendinant administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 22 str. 2 d.), t. y. nubaudžiant V. M. už padarytą administracinį nusižengimą bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių nusižengimų ateityje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.