Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad darbo sutarties ieškovė su atsakovu nesudarė, atmesti atsakovo reikalavimą ieškovei priteisti 600 Eur žalą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. E. 2024-11-10 el. paštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl darbo skubios pagalbos – reanimacijos skyriuje arba priėmimo skyriuje. Atsakovo kaip ir kitų kandidatų pateikti prašymai dėl priėmimo į darbą ieškovės buvo atidžiai vertinami dėl atitikimo ir tinkamumo darbui. Ieškovės struktūrinio padalinio – Ligoninės Skubios medicininės pagalbos klinikos vadovas ir Skubios medicinos pagalbos skyriaus vyresnioji bendrosios praktikos slaugytoja, kaip darbuotojai atsakingi už struktūrinio darbo organizavimą, 2024-11-13 susitiko su atsakovu įvertinti jo kaip vieno iš galimų kandidatų Skubios medicininės pagalbos klinikos Skubios medicinos pagalbos skyriaus (toliau – Priėmimo skyrius) paramediko pareigybei užimti. Susitikimo su atsakovu metu buvo analizuojamos ir vertinamos pastarojo turimos kompetencijos, patirtis, paties atsakovo pateikti duomenys apie save patį, kitos jo dalykinės ir asmeninės savybės. Ieškovė, kaip galimas darbdavys, kiekvienu atveju turi pareigą kiekvienam asmeniui, kuris kreipėsi su prašymu dėl galimybės įsidarbinti įstaigoje, jį įsivertinti ir suteikti visą informaciją apie būsimas darbo sąlygas: darbo pobūdį, galimą darbo grafiką, darbo užmokestį ir pan., jei šalys, susitarusios dėl darbo sąlygų, ateityje sudarytų darbo sutartį. 2024-11-21 atvykęs į ieškovės įstaigą, atsakovas pateikė rašytinį prašymą dėl priėmimo į darbą, kuriuo prašė priimti jį į darbą nuo 2024-12-02 į Priėmimo skyriaus paramediko pareigas 0,5 etatu. Ieškovės struktūrinio padalinio – Personalo ir korupcijos prevencijos tarnybos specialistas atsakovo teiravosi, ar tuo atveju, jei su juo bus sudaryta darbo sutartis, jis galės jau kitą dieną po sutarties įsigaliojimo pradėti dirbti. Atsakovui sutikus darbą pradėti pagal darbdavio poreikius, jis dar kartą buvo informuotas, kad sprendimą dėl darbo sutarties sudarymo ar nesudarymo priims ieškovės generalinis direktorius. Įvertinus atsakovo ir kitų kandidatų į paramediko pareigas pateiktus duomenis, ieškovė priėmė sprendimą nesudaryti su atsakovu darbo sutarties ir šias pareigas pasiūlyti ieškovės įstaigoje jau dirbančiam darbuotojui, turinčiam reikiamą kvalifikaciją ir aukštesnio lygmens asmens sveikatos priežiūros specialisto kompetenciją. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie tai, kad su juo ieškovė darbo sutarties nesudarys. 2024-11-26 ieškovė gavo atsakovo prašymą „Dėl kompensacijos išmokėjimo“, kuriuo atsakovas pasiūlė ieškovei sumokėti vieno mėnesio darbo užmokestį, kurio dydis atitinka vieno mėnesio darbo užmokestį už paramediko darbą Skubios pagalbos skyriuje (0,5 etato). Ieškovė 2024-12-27 pateikė rašytinį atsakymą, kuriame nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su atsakovo nepagrįsta nuomone, jog atsisakydama tenkinti pastarojo 2024-11-21 prašymą dėl priėmimo į darbą, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus, įskaitant etikos ar moralės principus, o siūlymą sumokėti kompensaciją atmeta kaip pateiktą neturint tam teisinio pagrindo. 2024-11-27 atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisiją, pateikdamas prašymą dėl žalos atlyginimo, kuriuo iš ieškovės pareikalavo priteisti 600 Eur žalą. Atsakovo pateikto prašymo pagrindu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių darbo ginčų komisija (toliau ir – Darbo ginčų komisija, DGK) išnagrinėjo darbo bylą Nr. APS-131-27468/2024 ir 2025-01-29 priėmė sprendimą, kuriuo tenkino atsakovo reikalavimą ir priteisė iš (duomenys neskelbtini) 600 Eur kompensaciją už darbo sutarties neįsigaliojimą. Ieškovė, nesutikdama su DGK sprendimu, kreipiasi į teismą su ieškiniu. Pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovas nesudarė darbo sutarties ir tarp jų darbo santykiai nesusiklostė. Kadangi atsakovas su ieškove nėra ir nebuvo darbo santykių dalyviai, atsakovo pateikto prašymo darbo ginčų komisijai, vadovaujantis Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso normomis, nagrinėjimas nėra teismingas darbo ginčų komisijai. Informacijos apie darbo sąlygas suteikimas, kaip ikisutartiniai santykiai, negali būti pripažįstamas nei ieškovo, kaip ir bet kurio kito darbdavio analogiškoje situacijoje, įsipareigojimu sudaryti darbo sutartį, nei darbo sutarties sudarymu, kaip tai nusprendė DGK. Nei viena iš šalių, kurios tariasi dėl darbo sutarties sudarymo ir jos nesudariusios, neturi pareigos aiškinti, dėl kokių priežasčių priėmė sprendimą nesudaryti darbo sutarties. Pažymėjo, kad darbdavio pareiga sumokėti darbuotojui kompensaciją atsiranda tik tuo atveju, kai darbo sutartis neįsigaliojo dėl paties darbdavio veiksmų, dėl kurių jau sudaryta darbo sutartis neįsigaliojo, tačiau ne dėl darbdavio pasinaudojimo savo diskrecijos teise nesudaryti darbo sutarties. Ieškovės, kaip darbdavio, vardu darbo sutartis pasirašo (duomenys neskelbtini) vienasmenis vadovas – generalinis direktorius. Atsakovas žinojo, kad bendrauja su ieškovės darbuotojais, kurie pagal savo užimamas pareigas neturi teisės ieškovės vardu sudaryti jokių sutarčių ar susitarimų, įskaitant preliminarius ar žodinius, taip pat neturinčių teisės žadėti ir tuo pačiu garantuoti, kad darbo sutartis bus sudaryta. Kad darbo sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta, patvirtina ir ta aplinkybė, jog ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (SODRA) neteikė pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, t. y. apie atsakovą kaip apie naujai priimtą darbuotoją. Atsakovas teigdamas, jog su juo buvo sudaryta darbo sutartis, akivaizdžiai meluoja siekdamas gauti neteisėtą naudą.