- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-23
- Bylos Nr.
- I-7655-331/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02142-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 3.4Teismo sprendimas
- 3.5Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui E. B., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui, atsakovo atstovei Monikai Dumbrytei, vertėjai Ingridai Kisieliūtei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-01-10 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu Nr. (15/6-13) 12PR-1 pareiškėjui nesuteikė pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, suteikė papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje ir išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2015-01-10 (b. l. 12-13).
Pareiškėjas, nesutikdamas su šio sprendimo dalimi, padavė skundą teismui (b. l. 1-4) ir prašo:
1) panaikinti Migracijos departamento 2014-01-10 sprendimo Nr. (15/6-13)-12PR-l dalį, kuria atsisakyta (duomenys neskelbtini) piliečiui E. B. suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje;
2) priimti naują sprendimą - suteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui E. B. prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Paaiškino, kad jo pasakojimas yra nuoseklus, logiškas, jis teikė teisingą ir pagrįstą informaciją apie save ir priežastį, kodėl jam gresia pavojus, grįžus į kilmės valstybę. Jei sprendžiant prieglobsčio jam suteikimo klausimą būtų kilę bent menkiausių abejonių, visos aplinkybės turėjo būti vertinamos pareiškėjo naudai. Tačiau, įrodinėjimo galimybės nebuvo pakankamai išsemtos, kas patvirtina, jog sprendžiant dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo buvo vadovaujamasi jo pasakojimu, tačiau nepakankamai įsigilinta į tai, kiek pagrįsta pareiškėjo baimė būti persekiojamam dėl politinių priežasčių ar priklausymo socialinei grupei, kaip požymio, vadovaujantis kuriuo jam suteiktinas prieglobstis.
Mano, kad turėjo būti svarstomas argumentas dėl pareiškėjo priklausymo socialinei grupei, t.y. asmenims, kurie tam tikru laikotarpiu buvo siejami bendrų požymių ar veiklos ir kuriems dėl to kyla grėsmė būti persekiojamiems. Dėl pareiškėjo užsiėmimo, dalyvavimo organizacijoje, taip pat dėl to, kad jis atsisakė įvykdyti nužudymą, jis kilmės valstybėje bus persekiojimas kaip tam tikros grupės narys. Migracijos departamentas, pareiškėjo atžvilgiu priimdamas sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, netinkamai vertino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 str. numatytus pagrindus suteikti prieglobstį, netaikė socialinės grupės požymio, taip pat nesuteikė prieglobsčio dėl to, kad pareiškėjas gali būti persekiojamas dėl politinių priežasčių.
Skundžiamo sprendimo dalis nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio iš esmės yra nemotyvuota. Lakoniškas nurodymas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo ir Ženevos konvencijoje nurodytų pagrindų, vadovaujantis kuriais yra suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, yra nepakankamas. Be to, atsakovas pripažino, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia pavojus, todėl suteikė jam papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, todėl laikytina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir prašymas suteikti prieglobstį yra pagrįsti, tačiau dėl nepakankamo pareiškėjo nurodytų aplinkybių individualizavimo, buvo netinkamai taikytas Įstatymas, pagrindai suteikti prieglobstį vertinti tik formaliai.
Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą patenkinti skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 38-41) paaiškino, kad šiuo atveju, norint pripažinti, kad pareiškėjui gresia persekiojamas dėl jo narystės tam tikroje socialinėje grupėje, turėtų būti nustatyta, kad su juo norima susidoroti dėl to, kad jis buvo A. D. apsauginis. Iš byloje nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, kad susiklostė situacija, kai pareiškėjas buvo persekiojamas dėl to, kad nepakluso organizacijos, kuriai priklausė, įsakymams. Iš to darytina išvada, kad nėra ryšio tarp persekiojimo ir tariamos narystės socialinėje grupėje.
Pareiškėjas kilmės valstybėje nėra persekiojamas dėl politinės nuomonės. Asmuo gali būti persekiojamas dėl politinių priežasčių tuomet, kai persekiojimo vykdytojai žino apie persekiojamo asmens politinę nuomonę t.y. asmuo išreiškė savo nuomonę persekiotojams arba patys persekiotojai primeta jam tam tikras politines pažiūras. Pareiškėjas paaiškino, kad jis paliko kilmės valstybę, kadangi bijo, jog A. D. su juo susidoros, nes jis atsisakė įvykdyti užduotį, t. y. nužudyti žmogų. Pareiškėjas apklausų metu aiškino, jog dirbo A. D. apsaugoje beveik dvejus metus ir per tą laiką žinojo apie kitus atvejus, kai kitiems apsauginiams yra liepiama nužudyti žmones, jeigu dirbdamas būtų išreiškęs savo nepritarimą A. D. veiklai ar kreipęsis į valdžios institucijas dėl neteisėtos A. D. veiklos, jam grėstų pavojus. 2010 m. jis pats gavo įsakymą nužudyti žmogų, pasiėmė pinigus už užduoties įvykdymą, susirinko daiktus ir su šeima išvyko iš kilmės valstybės. Pareiškėjo persekiotojai nemanė jį turint neigiamus įsitikinimus dėl jų vykdomos veiklos, o jį persekioja dėl užduoties nevykdymo bei pinigų pasisavinimo. Taigi nenustatyta jokių priežasčių daryti prielaidą, jog tariamas persekiotojas šiuos dalykus tapatintų su politinių pažiūrų išreiškimu. Dėl to nėra ryšio tarp persekiojimo ir tariamų pažiūrų, kuris yra būtinas asmenį pripažįstant pabėgėliu. Pareiškėjui buvo suteiktas prieglobsčio prašytojo statusas nuo tada, kai jis pateikė prieglobsčio prašymą ir atitinkamai baigsis tuomet, kai atitinkamas Lietuvos Respublikos teismas priims galutinį sprendimą dėl pareiškėjo teisinės padėties. Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginys apie prieglobsčio prašytojo statuso nesuteikimą yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, Migracijos departamento sprendimo dalis dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo yra motyvuota ir priimta motyvuotos išvados pagrindu, sprendime yra nurodytos priežastys, kodėl pareiškėjui nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas, t.y. kad persekiojimas dėl atsisakymo įvykdyti nužudymą nėra siejamas nei su viena iš 1951 m. Ženevos Konvencijoje nurodytų priežasčių. Be to, Migracijos departamento sprendime yra nurodyta, kad sprendimo pagrindas yra Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus išvada „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui E. B.“.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2014-01-10 sprendimo Nr. (15/6-13)-12 PR-1 dalies, kuria pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus bei Vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr.1V-361 patvirtintas Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).
Motyvuojamoji dalis
Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pabėgėlio statusas prieglobsčio prašytojui gali būti suteiktas tik „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų jam esant už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardintų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Ši teisės norma iš esmės yra identiška Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 papunkčio antroje sakinio dalyje išdėstytai taisyklei. Abiejų teisės normų interpretavimas leidžia teigti, jog pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prašytojas grįžęs į kilmės šalį gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai biologinei teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Visais atvejais persekiojimo baimė turi būti pagrįsta viena Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje nurodyta priežastimi. Galimas persekiojimas dėl nurodytų priežasčių turi būti pakankamai pagrįstas faktinių duomenų visuma, o ne hipotetinė prielaida. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.
Vertinant šias teisės normas, konstatuotina, jog Įstatyme vartojama sąvoka „visiškai pagrįsta baimė“ reiškia, kad prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam gali būti pripažinta pakankama priežastimi suteikti pabėgėlio statusą ne tik dėl to, jog prieglobsčio prašytojas jaučia tokią baimę, t. y. dėl subjektyvaus faktoriaus, o ir dėl objektyvių, tačiau su prašytoju tiesiogiai susijusių, aplinkybių. Pabėgėlio statuso suteikimą sąlygoja visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės. Šiuo atveju ? subjektyvus faktorius ? baimė sugrįžti į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini) ir būti persekiojamam dėl tautybės, t. y. dėl čečėnų kilmės asmenų diskriminacijos. Ši pareiškėjo baimė turi būti grindžiama ne tik bendro pobūdžio pavojumi, bet konkrečiomis aplinkybėmis. Pabėgėlio statusui nustatyti pirmiausia reikia įvertinti besikreipiančio asmens pareiškimus, paaiškinimus, o ne spręsti apie padėtį jo šalyje. Padėtis šalyje, iš kurios kilęs besikreipiantis asmuo, nėra pagrindinis dalykas. Svarbu įvertinti besikreipiančio asmens tikrus ketinimus, jo patikimumą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-05-26 apie 19 val. pareiškėjas kartu su A. S. sulaikyti (duomenys neskelbtini), tyčia, neteisėtai, neleistinoje vietoje, ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus perėjo Lietuvos Respublikos sieną, eidami pėsčiomis iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas su savimi turėjo (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), liudijimą apie grąžinimą į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-05-28 pareiškėjas raštu pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme paaiškino, kad nuo 200 iki 2008 metų dirbo specialiajame batalione „duomenys neskelbtini“, po įvykių (duomenys neskelbtini) batalionas buvo išformuotas, dėl ko jis perėjo dirbti į R. D. deputato A. D. sargybą ir daugiau nei pusantrų metų jam dirbo. Pareiškėjui, neatskleidžiant priežasties, buvo įsakyta užmušti žmogų vardu Ž. N. A. per du mėnesius. Jis sutiko, grįžo namo, pasiėmė šeimą ir išvyko iš (duomenys neskelbtini) (Migracijos departamento byla, b. l. 1-3).
Pirminės apklausos metu 2013-05-28 pareiškėjas paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nepriklauso jokioms politinėms partijoms, nuo 2003 iki 2006 metų dirbo batalione „duomenys neskelbtini“. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2010-07-20, nes norėjo prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje arba kurioje kitoje Europos valstybėje, todėl prieglobsčio prašė Danijos karalystėje. Atsakovas, patikrinęs šiuos jo teiginius EURODAC sistemoje, nustatė, kad kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)sutampa su kortele Nr. (duomenys neskelbtini), jam Danijoje išduotas liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtina jo grąžinimą į kilmės valstybę (Migracijos departamento byla, b. l. 2-13).
Papildomai 2013-06-11 atlikta prieglobsčio prašytojo apklausa, kurios metu pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2002-12-14 iki 2008 metų dirbo specialiajame batalione „duomenys neskelbtini“, dirbdamas dalyvavo įvairiose specialiosiose operacijose prieš teroristus, po to perėjo į R. K. pusę. Vėliau pradėjo dirbti D. apsauginiu ir 2010 m. jam buvo nurodyta nužudyti žmogų, jis gavo 200 tūkst. rublių. Nenorėdamas žudyti, jis grįžo namo, pasiėmė šeimą ir išvyko iš šalies. Paklaustas, ar prašėsi prieglobsčio Danijoje, atsakė, kad taip, tačiau Danijoje nurodė kitus motyvus dėl prieglobsčio, nes jam pasakė, kad geriau sakyti, jog buvo kovotojas (duomenys neskelbtini) nei atvirkščiai. Tačiau iš Danijos jis buvo išsiųstas po to, kai prasėdėjo 8 mėn. kalėjime už muštynes (Migracijos departamento byla, b. l. 25-32).
Atsakovas 2013-11-06 iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centro gavo pranešimą, kad Vilniaus rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriuje dėl pareiškėjo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-01124-13 pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 3 dalį, o 2013-12-13 iš Lazdijų rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus gavo pranešimą kad 2013-11-06 pareiškėjas buvo sulaikytas dėl neteisėto žmonių gabenimo organizavimo, jam 2013-11-07 paskirta kardomoji priemonė-suėmimas (Migracijos departamento byla, b. l. 58, 63).
Atsakovas, turėdamas šią informaciją, 2013-12-23 organizavo pareiškėjo papildomą apklausą, kurios metu jis paaiškino, kad oficialus bataliono „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas yra (duomenys neskelbtini) motorizuota divizija, kuriai vadovavo S. Y., kuris anksčiau buvo teroristas, vėliau perėjo į (duomenys neskelbtini) pusę. Pareiškėjas priklausė 191 pulkui, buvo vyresnysis žvalgybininkas, tyrė kontržvalgybinius veiksmus, jame tarnavo nuo 17 metų, pulkas buvo dislokuotas (duomenys neskelbtini). R. K. pradėjo domėtis S. Y. praeitimi, kai išsiaiškino apie jo padarytus nusikaltimus, jis pabėgo. Po šių įvykių batalionas „(duomenys neskelbtini)“ buvo išformuotas, pareiškėjas pradėjo dirbti A. D. apsaugoje. 2010 m. jam buvo liepta nužudyti žmogų, už tai gavo 200 tūkst. rublių, užduotį įvykdyti nurodyta per vieną savaitę. Tačiau tą patį vakarą grįžo namo, susikrovė daiktus ir su šeima išvyko, prašėsi prieglobsčio Danijoje, tačiau jam prieglobstis nebuvo suteiktas, nes nurodė kitus motyvus (Migracijos departamento byla, b. l. 72-75).
2013-12-25 Migracijos departamentas iš pareiškėjo gavo nauja prašymą, kuriame jis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jį persekioja, nori nužudyti valdžios struktūros, nes atsisakė įvykdyti valdžios struktūrų įsakymą nužudyti žmogų. (duomenys neskelbtini) jam buvo iškelta byla, jis yra įtrauktas į federalinę paiešką, tačiau tuo metu buvo Danijoje (Migracijos departamento byla, b. l. 77).
Išnagrinėjęs prieglobsčio prašytojo bylos aplinkybes, įvertinęs pažymą apie batalioną „(duomenys neskelbtini)“, valstybės dūmos deputatą A. D., jo asmens sargybinius, buvusį R. K. asmens sargybinį U. I., išvadą dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui E. B., Migracijos departamentas 2014-01-10 sprendimu Nr. (15/6-13)-12PR-1 nesuteikė (duomenys neskelbtini) piliečiui E. B. pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; suteikė (duomenys neskelbtini) piliečiui E. B. papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje; išdavė (duomenys neskelbtini) piliečiui E. B. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2015-01-10 (Migracijos departamento byla, b. l. 79-102).
Prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas argumentavo tuo, kad jis tarnavo batalione „duomenys neskelbtini“, išformavus batalioną dirbo (duomenys neskelbtini) deputato A. D. apsaugoje, apsaugoje tekdavo vykdyti D. nurodymus žudyti žmones, 2010 m. jam buvo nurodyta nužudyti žmogų, už nužudymą gavo 200 tūkst. rublių, tačiau nenorėdamas žudyti su šeima išvyko iš šalies. Teigia, kad atsakovas neįsigilino į jo prašymuose ir paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad kilmės valstybėje jis būtų persekiojamas dėl politinių priežasčių ar priklausymo socialinei grupei, todėl jam turėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas.
Teismas su pareiškėjo teiginiais sutikti negali, nes jo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais ir Ženevos konvencijos dėl pabėgėlio statuso 1 straipsnio A dalyje numatytomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis. Išanalizavus pareiškėjo pateiktus paaiškinimus atsakovui, pateiktus paaiškinimus teisme, akivaizdu, kad pareiškėjas dirbo batalione „duomenys neskelbtini“, vėliau (duomenys neskelbtini) deputato A. D. apsaugoje, todėl šis darbas negali būti prilyginamas socialinei grupei arba politinėms pažiūroms. Pareiškėjas teisme teigė, kad tekdavo vykdyti deputato D. nurodymus žudyti žmones, 2010 m. asmeniškai gavo nurodymą nužudyti žmogų, už nužudymą gavo 200 tūkst. rublių, tačiau į teisėsaugą nesikreipė. Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, kad susiklostė situacija, kai pareiškėjas buvo persekiojamas dėl to, kad nepakluso deputatui D. (kaip apsaugos organizacijai), kuriai priklausė, įsakymams. Todėl teismo vertinimu nėra ryšio tarp persekiojimo ir tariamos narystės socialinėje grupėje, taip pat nėra nustatyta jokių aplinkybių ar priežasčių daryti prielaidą, jog tariamas persekiotojas šiuos dalykus tapatintų su politinių pažiūrų išreiškimu, nėra ryšio tarp persekiojimo ir tariamų pažiūrų, kuris yra būtinas asmenį pripažįstant pabėgėliu.
Be to, pareiškėjas prašėsi prieglobsčio Danijoje, tačiau prieglobstis nebuvo suteiktas, nes nurodė kitus motyvus. Lietuvos Respublikoje pareiškėjui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-01124-13 pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto žmonių gabenimo organizavimo, kadangi 2013-11-06 pareiškėjas buvo sulaikytas, jam paskirta kardomoji priemonė-suėmimas.
Įvertinęs teisės aktų normas ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, kadangi nėra jokių realiai egzistuojančių tam priežasčių. Jo pateikti argumentai bei apklausų metu išdėstyti teiginiai akivaizdžiai nėra susiję su grėsmėmis jo laisvei ir gyvybei dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl jie nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais.
Pareiškėjo teiginys, kad jam nėra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nėra teisingas, nes iš ginčo sprendimo aiškiai matyti, kad pareiškėjui suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje ir išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2015-01-10.
Įvertinęs visas aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus, teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad 2014-01-10 Migracijos departamento sprendimas Nr. (15/6-13) 12PR-1 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo ir leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui E. B.“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.
Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą bylą išnagrinėti ir priimti sprendimą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjo E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.