Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. S., gim. (duomenys neskelbtini), nedirbanti, pensininkė, turinti vidurinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, našlė, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalyje; A. Ž. gim. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž. mušdamas nežymiai sutrikdė B. S. sveikatą, B. S. A. Ž. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą.

A. Ž. 2017 m. kovo 20 d. apie 19.30 val. nukentėjusiosios B. S. namuose adresu (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu 6 kartus kumščiu sudavė jai į galvą, dėl to nukentėjusiajai B. S. dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame skruoste, kairės akies vokuose, kairėje pažandėje ir kairiame žaste padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, A. Ž. kaltinamas tuo, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu B. S. ne mažiau 3 kartų sudavė sulenkta koja į koją.

B. S. 2017 m. kovo 20 d. apie 19.30 val., nukentėjusiajam A. Ž. būnant B. S. namuose adresu (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu sugriebė A. Ž. už lytinių organų ir stipriai suspaudė bei apdraskė jam veidą, dėl ko nukentėjusiajam A. Ž. sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas kaip kaltinamasis, A. Ž. iš esmės dėl nusikalstamos veikos prisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiąja B. S. jos bute adresu (duomenys neskelbtini) gyveno kartu nuo 2014 m. B. S. buvo ūmaus būdo. Su ja išsiskyrė 2017 m. sausio 21 d., jis išsinuomojo butą ir išėjo gyventi atskirai. B. S. jam dažnai skambindavo, kviesdavo į svečius. Kovo 20 dieną ji vis kvietė ateiti kavos, todėl jis apie 19 val., būdamas blaivus, nuėjo pas ją. Jam atėjus, maždaug po 10 minučių B. S. pradėti rėkti, pravardžiuotis. Kaltinamasis nusprendė išeiti. Nukentėjusioji jam neleido, priėjo prie jo ir norėjo, kad jis išeidamas ją pabučiuotų, kaltinamasis atsisakė ir ranka ją atstūmė. Tada nukentėjusioji griebė jam už lytinių organų ir pradėjo spausti. Jam labai skaudėjo, todėl jam nebuvo kito pasirinkimo, jis, norėdamas išsilaisvinti, jai sudavė smūgius ir pribėgo prie durų. Tuomet B. S. jam puolė draskyti kairę veido pusę. Nurodė, kad sudavė nukentėjusiajai, kad ji paleistų jo lytinius organus. Nukentėjusiosios jis nespardė. Parėjęs namo, atsidarė butelį degtinės, dezinfekavo sužalojimus ir likusią dalį degtinės išgėrė.

Nukentėjusiosios civilinio ieškinio nepripažįsta.

Apklausta kaip nukentėjusioji, B. S. parodė, kad su kaltinamuoju kartu gyveno iki 2017 m. sausio 21 d. 2017 m. kovo 20 d. ji pasikvietė kaltinamąjį pas save į namus išgerti kavos, nes šis skundėsi, kad jam blogai. Jis atėjo neblaivus. Kai kaltinamasis atėjo, jie nekonfliktavo, tik jis vis kartojo, kad ji savo vyrą pakorė, bet jo tai nepakars. Ji kaltinamojo paklausė, iš kur jos brolis žino, kad jis pas ją nebegyvena. Kaltinamajam ji leido skambinti savo telefonu jos broliui, bet jie nesusikalbėjo, nes kaltinamasis buvo girtas. Kaltinamasis susiruošė eiti namo, koridoriuje buvo neuždegta šviesa, ji nuėjo ir uždegė. Kaltinamasis apsivilko striukę, pasakė: „kokia tavo giminė“ ir pradėjo jai daužyti kumščiais per galvą, pažandę, sudavė mažiausiai 6 kartus, spyrė į dešinę koją, už žastų paėmęs trenkė į sieną, tuomet ji jam perdrėskė žandą. Tada jis dar labiau ją pradėjo daužyti ir ji, norėdama apsiginti, suėmė jam už tarpukojo. Paskui jis išėjo, ji iškvietė policiją.

Reiškia civilinį ieškinį 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 27,67 eurų-turtinei žalai. Nurodė, kad jai nepraeina galvos skausmai, ji vaikšto pas gydytojus, vaistus perka. Dėl kraujosruvų ant veido jai buvo gėda pasirodyti viešai. Po įvykio atsinaujino depresija, ši liga paūmėjo.

Apklausta kaip kaltinamoji, B. S. kalta neprisipažino ir nurodė, kad 2017 m. kovo 20 d. pas ją atėjo nukentėjusysis A. Ž., su juo nuėjo į virtuvę išgerti kavos. Pakalbėjęs su jos broliu jos telefonu, A. Ž. susiruošė namo, nuėjo į koridorių, apsiavė patamsyje batus, ji atėjusi uždegė jam šviesą. Kai A. Ž. apsivilko striukę, pasakė: „tai va kokia tavo giminė“ ir ją pradėjo mušti per galvą, sudavė apie 6 smūgius. Ji gynėsi, apdraskė jam veidą ir suėmė už tarpukojo. Nurodo, kad neprisimena, ar pirma suėmė už tarpukojo, ar pirma apdraskė veidą. Kai ji apdraskė nukentėjusįjį, šis išbėgo. Kai ją mušė, ji buvo su akiniais, jie sulinko. Akinius ji pati susitvarkė.

Nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažįsta.

Apklaustas kaip nukentėjusysis, A. Ž. parodė, kad nuo 2014 m. sausio pabaigos iki 2017 m. sausio 21 d. gyveno su kaltinamąja B. S., sausio 21 d. išsikraustė. Nuo sausio iki kovo mėnesio dar bandė susitaikyti ir mėgino gyventi kartu, bet nepavyko. 2017 m. kovo 20 d. su nukentėjusiąja jau buvo tik pažįstami. 2017 m. kovo 20 d. jam 7 kartus skambino kaltinamoji, vis kvietė ateiti. Pirmas jos skambutis buvo apie 9-10 val. ryto. Jis apie pusę aštuonių vakaro nuėjo pas ją, buvo blaivus. Jie sėdėjo virtuvėj. Ji pradėjo jį įžeidinėti. Maždaug po 10-12 minučių nukentėjusysis nusprendė eiti namo, nuėjo į koridorių, apsirengė, o kaltinamoji atsistojo prieš jį ir norėjo, kad ją pabučiuotų. Jis nukentėjusiosios nebučiavo, gražiai atstūmė ją nuo savęs, pasakė, kad nebučiuos ir norėjo eiti prie durų, tada ji pagriebė nukentėjusiajam už lytinių organų ir pradėjo spausti. Jam pasidarė silpna, labai skaudėjo. Jis, kadangi buvo labai sunku ištverti skausmą, sudavė šešis smūgius kaltinamajai. Kai sudavė, ji jį paleido, jis rakino duris, tada ji pribėgo ir apdraskė jam veidą. Jis išėjo pro duris namo. Namie dezinfekavo veidą ir lytinius organus degtine, likusią degtinę išgėrė.

Reiškia civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po įvykio jis tapo neįgalus, dingo jo lytinė funkcija-jis tapo impotentu.

Liudytoja G. M. parodė, kad pažįsta tiek A. Ž., tiek B. S.. Žino, kad B. S. yra konfliktiškas žmogus, jai niekas neįtinka. Kovo 21 dieną ji parduotuvėje buvo susitikusi A. Ž.. Jo veido kairė pusė buvo perdrėksta. A. Ž. papasakojo, kad buvo „karas“ su B. S. ir B. S. A. Ž. apdraskė. A. Ž. skundėsi, kad jam skauda „kiaušinius“, sakė, kad jam B. S. lygtai spyrė.

Liudytoja R. Z. parodė, kad B. S.- jos pusseserė, o A. Ž. buvo B. S. draugas. B. S. dažnai būdavo su „mėlynėm“, sakydavo, kad dviračiu važiavo ir griuvo. Po kurio laiko prisipažindavo, kad draugas sumušė. Žino, kad kartais būdavo konfliktų pas B. S. su draugu. Kovo mėnesį liudytoja matė B. S. su „mėlynėmis“ ant veido, sakė, kad ją A. Ž. sumušė ir pabėgo. B. S. sakė, kad jai galvą skauda.

Specialisto išvadoje (bylos lapas (toliau-b. l. ) 30-31) nurodyta, kad B. S. padaryti sužalojimai- kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame skruoste, kairės akies vokuose, kairėje pažandėje ir kairiame žaste padaryti veikiant galvą ir kairę ranką kietais, bukais žalojančiais daiktais.

A. Ž. pateiktoje fotonuotraukoje (b. l. 62) matyti jam padaryti veido sužalojimai (b. l. 62).

Protokolu B. S. praneša apie jos atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką (b. l. 3).

B. S. ir A. Ž. kaltino vienas kitą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį: B. S.-kad A. Ž. ją sumušė buto koridoriuje, suduodamas ne mažiau 3 kartų sudavė sulenkta koja jai į koją ne mažiau 6 smūgių į galvą ir tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė sveikatą; A. Ž. kaltina B. S., kad ši jam sugriebė lytinių organų ir stipriai suspaudė bei apdraskė veidą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Abejuose kaltinimuose nurodyta ta pati nusikalstamos veikos padarymo vieta- B. S. butas adresu (duomenys neskelbtini) ir aplinkybės-konfliktas šiame bute tarp B. S. ir A. Ž., tik įvykio pradžios aplinkybes, kilimo mechanizmą ir eigą abu proceso dalyviai nurodo skirtingai. A. Ž. nurodo, kad jis blaivus atėjo pas B. S., degtinę gėrė jau po konflikto grįžęs į namus, o B. S. gi teigia, kad A. Ž. atėjo neblaivus. Dėl šio fakto teismas pažymi, kad byloje, be B. S. parodymų, nėra jokių įrodymų dėl A. Ž. girtumo įvykio metu. Tuoj pat po įvykio, t. y. 2017 m. kovo 20 d. 21 val. A. Ž. buvo apklaustas (b. l. 11-112) policijos pareigūno, policijos pareigūnas niekur nenurodė, kad A. Ž. buvo neblaivus. Akivaizdu, kad jeigu A. Ž. būtų neblaivus, pareigūnas būtų apie tai pažymėjęs ir tą, kaip numato pareigūno tarnybinė instrukcija, būtų užfiksavęs. Kadangi A. Ž. girtumas nepagrįstas kitais bylos įrodymais, ši aplinkybė yra abejotina, o viso abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Taigi neįrodyta, kad A. Ž. įvykio metu buvo neblaivus.

Abu proceso dalyviai nurodo, kad konfliktas vyko koridoriuje, kai A. Ž. buvo apsirengęs ir jau susiruošęs išeiti iš buto. Čia vėlgi proceso dalyvių paaiškinimai skiriasi: B. S. nurodo, kad A. Ž. ją pradėjo mušti, stumdyti, dėl to ji jam suėmė už tarpkojo ir spaudė, vėliau jam apdraskė skruostą. A. Ž. gi nurodo, kad B. S., kai jis ją atsisakė pabučiuoti ir atstūmė, supykusi jam suėmė už tarpkojo, dėl ko jis iš didelio skausmo ir stengdamasis išsivaduoti sudavė smūgius B. S.. Svarbu pažymėti tai, kad A. Ž. pripažįsta sudavęs smūgius B. S. bei, paėmęs už rankų, ją stūmęs. Fizinį poveikį į B. S. įrodo ir specialisto išvadoje konstatuoti jai padaryti sužalojimai: kraujosruvos galvos srityje ir žaste. Kraujosruvas ant B. S. veido matė ir liudytoja apklausta R. Z.. B. S. kaltino A. Ž., kad A. Ž. jai koja sudavė dar ir 3 smūgius į kairę koją. Ši aplinkybė nėra įrodyta, nes ji pagrįsta tik B. S. parodymais: A. Ž. neprisipažino smūgiavęs B. S. koja, teismo medikai sužalojimų ant B. S. kojos nerado ir nefiksavo. Teismas pažymi ir tai, kad tuoj pat po įvykio, t. y. 2017 m. kovo 20 d. 20 val. 20 min., kai iš B. S. buvo priimtas pareiškimas dėl A. Ž. galimai nusikalstamos veikos jos atžvilgiu, ji nurodė smūgių sudavimą tik į galvą, smūgių į koją nenurodė. Taigi neginčijamai neįrodyta, kad A. Ž. sudavė smūgius B. S. į koją, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo A. Ž. šalinama.

B. S. pripažino, kad ji suėmė A. Ž. už tarpkojo ir spaudė bei apdraskė veidą, tačiau nurodė, kad ji tą darė tada, kai A. Ž. ją mušė, taigi ji gynėsi nuo jo veiksmų. Apdraskytas A. Ž. veidas fiksuotas teismui pateiktoje fotonuotraukoje, sužalotą A. Ž. kitą dieną po įvykio matė ir liudytoja A. M.. Ši liudytoja nurodė, kad jai A. Ž. pasakojo, kad jį sužalojo būtent B. S.

Taigi tiek B. S., tiek A. Ž. pačius faktus-kad B. S. suėmė už A. Ž. tarpukojo ir spaudė bei apdraskė jam veidą, o A. Ž. sudavė smūgius B. S. ir ją stumdė-pripažįsta. Tačiau tiek A. Ž., tiek B. S. teigia, kad šiuos savo smurtinius veiksmus jie atliko gindamiesi nuo vienas kito veiksmų. B. S. ir A. Ž. veiksmų momento, nuo kada jie tapo nusikalstami, nustatyti nepavyko, nes abu jie skirtingai aiškina įvykio aplinkybes nurodydami, kad abu gynėsi nuo kito kaltinamojo veiksmų. Nors abu kaltinamieji teigė, kad veikas jie padarė gindamiesi, tačiau jų veiksmai negali būti pripažinti kaip būtinoji gintis, nes nebuvo būtinosios ginties sąlygų-nebuvo realaus gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi akivaizdu, kad nesant būtinosios ginties sąlygų, smurtu reaguoti į kito asmens smurtinius veiksmus negalima ir dėl tokių smurtinių veiksmų pavartojimo kaltininkas turi atsakyti. Dėl šių priežasčių kaltinamųjų parodymai dėl būtinosios ginties vertinami kaip gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės.

Taigi kompleksiškai įvertinus visus bylos įrodymus, pasitvirtino, kad kaltinamasis A. Ž. 6 kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai B. S. į galvą, dėl ko jai dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame skruoste, kairės akies vokuose, kairėje pažandėje ir kairiame žaste padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o B. S. nukentėjusiajam A. Ž. sugriebė už lytinių organų ir stipriai suspaudė bei apdraskė veidą, dėl ko nukentėjusiajam A. Ž. sukėlė fizinį skausmą, tarp kaltinamųjų aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Kaltinamieji ir nukentėjusieji byloje-buvę sugyventiniai, jie abu nurodė, kad įvykio metu jie jau negyveno kartu ir nelaikė savęs sugyventiniais, taigi jų pavartotas smurtas nevertinamas kaip smurtas artimoje aplinkoje.

Vadovaujantis išdėstytu, įrodyta, kad A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, B. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę A. Ž. ir B. S., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. A. Ž. ir B. S. veikos kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir įstatymo priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Teismas pažymi, kad nors abu kaltinamieji padarė tame pačiame įstatyme numatytą uždraustą nusikalstamą veiką, tačiau nustatant ir individualizuojant bausmės dydį, atsižvelgiama į veikos pasekmes, kurios B. S. atžvilgiu yra didesnės, nes jai A. Ž. veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o A. Ž. B. S. savo nusikalstamais veiksmais sukėlė tik fizinį skausmą.

A. Ž. vieną kartą baustas administracine tvarka (nuobauda galiojanti), B. S.-administracine tvarka nebausta. Abu kaltinamieji nedirba, yra pensininkai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji padarė nesunkius nusikaltimus, kad jie anksčiau neteisti, jų veikose nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jiems skiriama švelniausia atsakomybę už jų nusikalstamas veikas numatančio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė-viešieji darbai.

Civilinių ieškinių ir advokatų atstovavimo išlaidų klausimai

B. S. byloje pareiškė 1500 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, 27,67 eurų-turtinei, A. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (teisme ieškinį sumažino iki 500 eurų).

Turtinę B. S. padarytą žalą žalą sudaro 23,30 eurų-už teismo medicinos eksperto apžiūrą ir išvados pateikimą, 3,07 eurų-banko paslaugos, 1,30 eurų-už įmoką poliklinikai už pažymos išdavimą.

B. S. ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas dokumentais įrodytoje dalyje-dėl 26,37 eurų, šią sumą išieškant iš A. Ž., ieškinio dalis dėl 1,30 eurų atmetama, nes ji neįrodyta dokumentais.

Nukentėjusiųjų A. Ž. ir B. S. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies.

Kaltinamasis A. Ž., mušdamas B. S. per galvą, sukėlė jai ne tik fizinį skausmą, bet ir išgastį, jos veide matėsi kraujosruvos, kas apsunkino jai bendravimą su kitais žmonėmis ir vertė jaustis nejaukiai. Kaip nurodė B. S., jai atsinaujino depresija. Kaltinamoji B. S., sugriebusi už A. Ž. lytinių organų ir spausdama juos bei apdraskydama A. Ž. veidą, taip pat sukėlė jam fizinį skausmą, dėl veido sužalojimo A. Ž. taip pat neteko bendravimo su kitais žmonėmis komforto. Kaip paaiškino A. Ž., jis po jo lytinio organo suspaudimo visiškai prarado savo lytinę funkciją.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pasekmės nebuvo sunkios. Kaltinamųjų nurodytos aplinkybės-B. S., kad po sumušimo jai atsinaujino depresija, A. Ž.- kad po jo lytinių organų suspaudimo jis prarado potenciją-byloje yra neįrodytos ir yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas-ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių ( Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis). Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji turės atlyginti vienas kitam išlaidas, kurias jie turėjo advokatų pagalbai apmokėti. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta abiejų kaltinamųjų veiksmais vienas kito atžvilgiu.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, iš kaltinamojo A. Ž. priteistinos neturtinės žalos dydis mažinamas iki 100 eurų, iš kaltinamosios B. S.-iki 100 eurų.

A. Ž. turėjo 250 eurų, o B. S.-450 eurų išlaidų advokatų, dalyvavusių jų atstovais, išlaidoms apmokėti ( b. l. 103-104). Šios išlaidos pagrįstos, įrodytos ir pripažintinos proceso išlaidomis bei išieškomos iš B. S.-250 eurų A. Ž., o A. Ž.-450 eurų B. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 10 (dešimt) valandų visuomenės labui.

B. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 10 (dešimt) valandų visuomenės labui.

B. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti 26,37 eurų sumai, šią sumą išieškant iš A. Ž., šį ieškinį dalyje dėl 1,30 euro atmesti.

B. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai, išieškant jai iš A. Ž. 100 eurų, šį ieškinį dalyje dėl 1400 eurų atmesti.

A. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai, išieškant jam iš B. S. 100 eurų, šį ieškinį dalyje dėl 400 eurų atmesti.

Išieškoti iš A. Ž. B. S. 450 eurų jos turėtų advokatės atstovavimo išlaidų.

Išieškoti iš B. S. A. Ž. 250 eurų jo turėtų advokato atstovavimo išlaidų.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, Alytaus apskrities VPK grąžinti medžiagos, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-21700-17 medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.