- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-06
- Bylos Nr.
- eA-218-602/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02882-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ryčio Krasausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė patikslino, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2022 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (23.34-08)327-50619 Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti Pareiškėjos J. J. 2022 m. gegužės 25 d. prašymą.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Remiantis VMI galiojančiais sprendimais pareiškėjai apskaičiuota mokestinė nepriemoka, kuri 2021 m. gruodžio 31 dienos duomenimis buvo 151 455,71 Eur (pridėtinės vertės mokestis ir delspinigiai). Mokestinė nepriemoka yra užtikrinta hipoteka. Antstolė I. B. yra areštavusi, tačiau nerealizavusi pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą: 302/904 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas).
2.2. Pareiškėja 2022 m. balandžio 22 d. pateikė VMI prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo dalimis, o 2022 m. gegužės 25 d. pateikė VMI patikslintą prašymą, kuriuo prašė VMI priimti sprendimą dėl visos mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo periodinėmis įmokomis. Pareiškėja iš VMI gavo 2022 m. birželio 15 d. išvadą Nr. (23.31-08)326-2396 dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo (toliau – ir Išvada) ir skundžiamą Sprendimą. VMI Sprendimu atsisakė išdėstyti pareiškėjos mokestinę nepriemoką, argumentuodama tuo, pareiškėja neturi realios galimybės sumokėti mokestinę nepriemoką dalimis, t. y. netenkinama privaloma mokėjimo išdėstymo sąlyga, nurodyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsnio 2 dalyje.
2.3. Nesutiktina su Išvadoje nurodytu vertinimu, kad „<...> apskaičiavus pajamas pareiškėjos ir dukters bendras pajamų likutis būtų 1 595 Eur, tačiau vertinant finansines galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką, svarbu atsižvelgti ir į patiriamas kas mėnesį išlaidas, kurios atsispindi pateiktuose bankų sąskaitų išrašuose ir yra ženkliai didesnės nei nurodytos gaunamos pajamos pateiktos kartu su šiuo prašymu“. Pareiškėjos manymu, VMI nepagrįstai savo iniciatyva nusprendė, jog neva pareiškėja ateityje išleis daugiau pinigų, negu uždirbs. Pareiškėja neturi aiškintis, kodėl pastaraisiais mėnesiais išleido daugiau pajamų negu uždirbo, ji turi pareigą įrodyti VMI, jog turės pakankamai pinigų grąžinti mokestinę nepriemoką dalimis ir tai stabilizuos pareiškėjos finansinę būklę. Pareiškėja atitinka abi sąlygas būtinas sąlygas – sumokėjus visą sumą asmens finansinė būklė būtų kritinė; mokestinės nepriemokos išdėstymas dalimis gali stabilizuoti pareiškėjos finansinę būklę.
2.4. Pareiškėjos valdomas nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka kaip skolininko įsipareigojimo užtikrinimas vykdomojoje byloje Nr. 0011/17/00137 pagal galiojantį VMI sprendimą. Pareiškėja nedisponuoja mokestinės nepriemokos dydžio lėšomis ir pagrindė, kad neturi galimybės sumokėti visą sumą, tačiau VMI dėl neaiškių priežasčių nusprendžia, jog pareiškėja gali mokestinę nepriemoką sumokėti iš karto. VMI netenkinus prašymo, mokestinės nepriemokos mokėjimus išdėstyti dalimis, susidarytų situacija, kad VMI neatgautų visų lėšų dėl paskelbto fizinio asmens bankroto. Pareiškėja negali sumokėti 151 455,71 Eur, kadangi jos konsoliduotos pajamos siekia tik 3 250 Eur per mėnesį, pareiškėja neturi santaupų, o jai priklausantis Butas yra vienas iš pajamų šaltinių. Vienintelė galimybė tinkamai atsiskaitytų su kreditoriumi – suteikti galimybę mokestinę nepriemoką grąžinti dalimis. Nuo 2013 metų pareiškėja sąžiningai mokėjo įmokas dalimis antstolei kiekvieną mėnesį. Mokestinės nepriemokos grąžinimas dalimis nesukeltų nepakeliamos finansinės naštos pareiškėjai ir užtikrintų, jog jos finansinė būklė būtų stabili bei VMI, kaip kreditorius, gautų periodines įmokas už susidariusią mokestinę nepriemoką.
2.5. Pareiškėja turės pakankamai lėšų mokestinei nepriemokai grąžinti – savo butą pareiškėja nuomoja už 450 Eur nuomos mokestį, kuris bus didinamas. VMI teigia, jog pateikta nuomos sutartis galioja tik iki 2022 m. gruodžio 27 d., t. y. nėra pagrindo manyti, kad pareiškėja turės galimybę atsiskaityti per prašomą mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpį, tačiau ši sutartis tris metus nuolat pratęsiama, ji bus pratęsta ir ateityje. Pareiškėja jau daugiau negu 20 metų eina įmonės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „V.“ direktorės pareigas ir per mėnesį uždirba 500 Eur, šios pajamos yra pastovios, atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimo tendencijas, pareiškėjos darbo užmokestis gali tik didėti. Pareiškėja nuomoja jos dukrai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), už šio objekto nuoma gauna 1 100 Eur pajamas. Nors VMI nurodo, kad sutartis galioja iki 2022 m. rugsėjo 30 d., šios patalpos bus nuomojamos ir toliau, kadangi tai vienas iš pajamų šaltinių. Pareiškėja taip pat už 1 200 Eur nuomoja pareiškėjos dukrai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), gaunamomis lėšomis disponuoja pareiškėja, t. y. jos bus naudojamos mokestinės nepriemokos grąžinimui. Pareiškėjos dukra 2022 m. gegužės 24 d. raštu įsipareigojo teikti pareiškėjai finansinę pagalbą grąžinant mokestinę nepriemoką dalimis, pareiškėjos dukra parašu patvirtino ir pareiškėjos pageidaujamą atsiskaitymo pagal mokestinės paskolos sutartį grafiką. Tai reiškia, jog ne tik Pareiškėja, tačiau ir kitas asmuo sutinka užtikrinti, jog Mokestinė nepriemoka bus grąžinama dalimis ir tai finansiškai bus užtikrinta.
2.6. Dėl VMI išvados, kad pagal gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas pareiškėja negalės užtikrinti įsipareigojimų vykdymo ateityje, pažymėjo, jog pareiškėjos išlaidos yra išimtinai jos pasirinkimas, tai nėra prisiimti privalomi periodiniai finansiniai įsipareigojimai. Todėl VMI neturėtų užkirsti kelio mokestinės nepriemokos grąžinimo dalimis būtent dėl to, jog pareiškėja konkrečiu laikotarpiu išleido 802,08 Eur daugiau negu gavo lėšų.
2.7. Išvada ir Sprendimas nėra išsamūs ir motyvuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis. Išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 5 punkte, 8–10 punktuose įtvirtintiems viešojo administravimo principams, o Sprendimo turinys neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose įtvirtintų reikalavimų, gero viešojo administravimo principo. VMI nenustatė, kad pareiškėja
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. VMI atsiliepimą grindė šiais argumentais:
3.1. VMI ginčijamą Sprendimą grindė Išvada, kurioje pateikti Sprendimo priėmimo motyvai. Išvada ir skundžiamas Sprendimas priimti įvertinus pareiškėjos pateiktus ir VMI turimus bei savarankiškai surinktus duomenis.
3.2. Pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad, nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Pagal administracinių teismų praktiką, būtina nustatyti abiejų sąlygų buvimą, kurias privalo pagrįsti pareiškėjas.
3.3. Nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, kad ji turės pakankamai lėšų grąžinti mokestinę nepriemoką grąžinti. VMI išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir papildomus dokumentus ir nustatė, kad su prašymu pateiktas akcinėje bendrovėje (toliau – ir AB) Šiaulių banke turimos sąskaitos Nr.*** (duomenys neskelbtini) tik USD valiuta išrašas, tačiau nepateiktas išrašas EUR už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 25 d. iki prašymo pateikimo dienos ir piniginių lėšų likutis prašymo teikimo dienai, kuris laikytinas svarbiu, vertinant pareiškėjos finansines galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per prašomą laikotarpį. Taip pat nepateiktas mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Mano bankas“ sąskaitos Nr.*** (duomenys neskelbtini) išrašas, tačiau pateikta informacija, kad minėta sąskaita nenaudojama ir apie šios sąskaitos uždarymą informuos atskiru raštu bei pateiks įrodančius dokumentus, tačiau Išvados rengimo dienai dokumentai pateikti nebuvo.
3.4. Vertinant pareiškėjos pateiktų banko sąskaitos išrašų duomenis, buvo nustatyta kad: analizuojamu laikotarpiu pareiškėja gavo 2 047 Eur pajamų (buvo gauta 1 050 Eur iš G. J. (toliau – ir G. J.) (paskirtis „sąskaitos papildymas“), tačiau 1 000 Eur grąžinta, gauta 1 986,03 Eur iš antstolės I. B., kurios buvo išieškotos, gautos nuomos pajamos 450 Eur iš J. M., tarp pareiškėjos turimų sąskaitų pervesta 13 900 Eur, iš pareiškėjos AB Šiaulių banke turimos sąskaitos Nr.*** (duomenys neskelbtini) (EUR), kurios sąskaitos išrašo ji nepateikė, buvo pervesta 9 900 Eur tarp sąskaitų. Įvertinusi šiuos duomenis bei surinktą papildomą informaciją, VMI nustatė, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nėra pakankami įrodyti, kad ji turės realias galimybes atsiskaityti per prašomą mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpį.
3.5. VMI teigimu, Išvadoje analizuota ir paaiškinta pareiškėjos finansinė padėtis, įvertinta pareiškėjos ir jos dukters gaunamos pajamos, preliminarios išlaidos, kitos reikšmingos aplinkybės (pvz., pareiškėjos nedraudiminis laikotarpis UAB „V.“). Pažymėtina, kad už suteiktą mokestinę paskolą numatytos palūkanos, kurios dar padidintų pareiškėjos kas mėnesį mokamas įmokas (apie 454 Eur) per mėnesį). Vertinant finansines galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką, svarbu atsižvelgti ir į patiriamas kas mėnesį išlaidas, kurios atsispindi pateiktuose bankų sąskaitų išrašuose ir yra ženkliai didesnės nei nurodytos gaunamos pajamos pateiktos kartu su prašymu. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja nuo 2022 m. vasario 25 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. iš viso gavo 20 749,25 Eur, o išleido 21 489,13 Eur , taigi, vien dėl to kyla pagrįstos abejonės, kad pareiškėja būtų pajėgi mokėti mokestinę nepriemoką dalimis, kadangi šiuo metu Pareiškėja patiria daugiau išlaidų, nei gauna pajamų. Todėl įvertinus visus pareiškėjos pateiktus įrodymus bei VMI turimus duomenis, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos galimybių padengti mokestinę nepriemoką. Pačios pareiškėjos pateiktų dokumentų pagrindu pagrįstai nustatyta, kad jos finansinė padėtis nesuteikia pagrindo manyti, kad išdėstyta mokestinė nepriemoka bus padengta. Įvertinus pareiškėjos gaunamų mėnesio pajamų bei išlaidų dydį, numatomos sudaryti mokestinės paskolos sutarties mėnesio įmokos dydį, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėja neturi realių finansinių galimybių sumokėti visas įmokas.
Šalies argumentai
3.6. Pareiškėjos teiginiai dėl planuojamų gauti nuomos pajamų vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi pateiktuose dokumentuose aiškiai nurodytas nuomos sutarčių galiojimo terminas, įrodymų, patvirtinančių, kad nuomos sutartys tikrai bus pratęstos, pareiškėja nei VMI, nei teismui nepateikė. VMI negali vertinti pareiškėjos finansinio stabilumo bei galimybių vadovaudamasi prielaidomis.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėja 2022 m. balandžio 22 d. pateikė VMI prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo dalimis, kartu su prašymu buvo pateikta pareiškėjos užpildyta anketa, pareiškėjos sąskaitų išrašų kopijos, pareiškėjos ir jos dukters G. J. verslo liudijimų kopijos, pareiškėjos darbo sutarties kopija, pareiškėjos pajamų ir išlaidų už tris mėnesius anketa, pareiškėjos kreditorių ir debitorių sąrašai, G. J. banko sąskaitos išrašų kopijos, 2022 m. vasario 15 d. mokestinių prievolių likučių suderinimo akto kopija ir antstolės I. B. 2022 m. kovo 29 d. rašto Nr. S-22-11-8670 „Dėl informacijos pateikimo apie pareiškėjos atžvilgiu vykdomus išieškojimus“ kopija.
5.2. VMI nurodymu pareiškėja 2022 m. gegužės 25 d. pateikė patikslintą prašymą, kuriame prašė priimti sprendimą dėl pareiškėjos mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo periodinėmis įmokomis dešimties metų terminui. VMI 2022 m. birželio 16 d. pareiškėjai pateikė Išvadą ir Sprendimą, kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą, nurodydama, jog pareiškėjos realios galimybės sumokėti mokestinę nepriemoką dalimis nepatvirtintos.
5.3. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 302/904 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodytam turtui pagal VMI sprendimą įregistruota priverstinė hipoteka, turtas yra areštuotas. Pagal Išrašo apie asmens darbovietes ir mokamas išmokas duomenis pareiškėja dirba direktore UAB „V.“, mėnesinės pajamos iki mokesčių 730 Eur (po mokesčių – 511 Eur), nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. spalio 31d. pareiškėjai nurodytas nedraudiminis laikotarpis.
5.4. VMI taip pat pateiktos nuomos sutartys: pareiškėjos Buto (nuomos mokestis – 450 Eur, nuomos sutarties terminas – iki 2022 m. gruodžio 17 d.); pareiškėjos dukrai priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (nuomos mokestis – 1 100 Eur nuomos sutarties terminas – iki 2022 rugsėjo 30 d.), ir namo, esančio (duomenys neskelbtini) (nuomos mokestis – 1 200 Eur, nuomos sutarties terminas – iki 2022 m. lapkričio 30 d). VMI pateiktas pareiškėjos dukters G. J. notariškai patvirtintas įgaliojimas išduotas pareiškėjai disponuoti visu dukters turtu savo nuožiūra bei dukters sutikimas dėl finansinės paramos mokant mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymą teikimo pareiškėjai. Pareiškėja pateikė teismui akcinės bendrovės „Mano bankas“ pareiškėjos einamosios sąskaitos išrašą (sąskaitos likutis – 0) ir pranešimą apie šios sąskaitos uždarymą 2020 m. vasario 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja MAĮ, Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintos Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo (toliau — Taisyklės). Teismas vadovavosi MAĮ 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pabrėžė, jog sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
7. Įvertinęs pareiškėjos turtinę padėtį, teismas darė išvadą, jog visos 151 270,53 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas sudarytų pagrindą pareiškėjos nemokumui ir lemtų, kad pareiškėjos finansinė būklė taptų kritine, t. y. teismas vertino, jog šiuo aspektu pareiškėja atitinka vieną iš sąlygų, nurodytų MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje.
8. Tačiau įvertinęs pareiškėjos pateiktus duomenis apie pareiškėjos pajamų šaltinius, išanalizavęs įplaukų dydžius ir piniginių srautų judėjimą tarp sąskaitų, teismas nurodė, kad pareiškėjos ir jos dukters gaunamų pajamų suma per mėnesį sudaro apie 3 160 Eur. Atsižvelgęs į pareiškėjos nedraudiminį laikotarpį, jos prašomą nustatyti mokestinės nepriemokos mėnesinę įmoką bei mėnesinių palūkanų dydį, teismas nurodė, jog pareiškėjos ir jos dukters mėnesinių pajamų likutis sudarys apie 1 595 Eur (3 161-511-600-454), kuris, atsižvelgiant į minėtų asmenų išlaidų dydžius, nurodytus sąskaitose, yra nepakankamas pragyvenimui. Teismas konstatavo, jog pareiškėja patiria daugiau išlaidų nei gauna pajamų, todėl sutiko su atsakovo Išvadoje nurodytu teiginiu, jog pareiškėjos pateikti dokumentai nėra pakankami įrodyti, kad ji turės realias galimybes atsiskaityti per prašomą mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpį.
9. Vertindamas bylos duomenis, teismas atkreipė dėmesį, jog ginčijant VMI Sprendimą, pareiškėjai tenka pareiga pagrįsti aplinkybes, kad mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymas dalimis suteiktų pareiškėjai galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašė mokestinės nepriemokos mokėjimą išdėstyti itin ilgam dešimties metų laikotarpiui, mokėjimo grafike numatydama vis didėjančias įmokas. Teismo vertinimu, dėl šių aplinkybių duomenys, patvirtinantys pareiškėjos būsimą finansinį pajėgumą mokėti mokestinę nepriemoką dalimis, turi būti objektyvūs, turintys finansinę perspektyvą ir nekeliantys abejonių dėl pareiškėjos galimybės stabilizuoti savo finansinę būklę bei sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
10. Teismo įsitikinimu, pareiškėja apsiribojo prielaidomis dėl teigiamų nekilnojamojo turto nuomos veiklos perspektyvų ir deklaratyviais teiginiais dėl būsimo didesnio darbo užmokesčio. Buvo pažymėta, jog Sprendimo priėmimo metu visos turto nuomos sutartys turėjo baigtis iki 2022 metų pabaigos, o darbo užmokestis ne didėjo, o priešingai – pareiškėjai buvo įrašytas šešių mėnesių nedraudiminis laikotarpis. Teismas pažymėjo, kad mokestinės nepriemokos išdėstymas yra tikslingas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad išdėsčius jos mokėjimą, ji bus sumokėta. Teismo vertinimu, pareiškėja objektyviais duomenimis neįrodė savo galimybės stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau, o duomenų, paneigiančių VMI Išvadą, byloje nebuvo pateikta, todėl teismas sutiko su Išvados motyvais, jog nepatvirtintos pareiškėjos realios galimybės sumokėti mokestinę nepriemoką dalimis.
11. Vadovaudamasis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, teismas pažymėjo, kad Sprendimas grindžiamas Išvada ir konstatavo, kad VMI tinkamai įvertino pareiškėjos 2022 m. gegužės 26 d. prašymą bei pateiktus duomenimis, Išvadoje, kuri yra Sprendimo sudedamoji dalis, nurodytos faktinės aplinkybės ir išsamiai išdėstyti Sprendimo priėmimo motyvai. Teismo vertinimu, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Teismas darė išvadą, kad VMI, kaip mokesčių administratorius, įgyvendindama jai suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, nepažeidė bendrųjų teisės ir gero administravimo, apmokestinimo teisinio reguliavimo ir taikymo principų, todėl tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos pateiktus duomenis ir priėmė pagrįstą Sprendimą. Konstatavęs, kad Sprendimas yra teisės ir pagrįstas, teismas atmetė pareiškėjos skundą.
III.
12. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
13. Apeliaciniame skunde pareiškėja pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nurodytus argumentus dėl netinkamai atlikto pareiškėjos turtinės padėties bei pajamų vertinimo bei Sprendimo nepagrįstumo (VAĮ 10 str. 5 d.) ir akcentuoja, kad:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmos instancijos teismas klaidingai įvertino pareiškėjos finansinę padėtį, gaunamas ir būsimas pajamas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas sutiko su pareiškėjos teiginiais, jog pareiškėja neturi galimybių sumokėti visą mokestinę nepriemoką iš karto, kadangi tokiu atveju pareiškėjos finansinė padėtis taptų kritine, tačiau teismas vertino, kad pareiškėja neturės galimybių sumokėti mokestinę nepriemoką dalimis.
13.2. Pareiškėja skunde pirmos instancijos teismui pagrindė, jog galės mokestinę nepriemoką mokėti dalimis ateityje, t. y. jog pareiškėjos Buto nuomos kaina bus keliama, kad pareiškėjos dukra patvirtino ir pagrindė, kad ji padės mamai mokėti mokestinę nepriemoką ir kad dukra gauna pakankamai pajamų, kad pareiškėja gauna pajamas iš UAB „V.“. Taigi, šių duomenų pakanka nustatyti, jog pareiškėja kiekvieną mėnesį galėtų mokėti pradžioje 500 Eur, o vėliau ir daugiau nuomos kainoms nuolat augant bei atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos finansinė padėtis stabilizuosis.
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Teismas nurodė, jog pareiškėjos teiginiai dėl nuomos pratęsimo deklaratyvūs, t. y. nepagrįsti įrodymais, tačiau pareiškėja proceso eigoje ir negalėjo pateikti pratęstų nuomos sutarčių, kadangi galiojo senosios. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui aiškiai nurodė, jog iš patalpų nuomos veiklos ji uždirba lėšas, todėl pagrįstai teigė, jog nuomos sutartys bus pratęstos. Teismas privalėjo analizuoti nuomos sutartį, išsiaiškinti, jog nuomos sutartys dažniausiai yra terminuotos. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai tikėjosi, jog pareiškėjos į bylą pateiktos nuomos sutartys, nešančios jai pelną, turėtų būti neterminuotos ar pateiktos su papildomu susitarimu. Taigi, šios teismo išvados prieštarauja nuomos santykių specifikai ir yra nepagrįstos.
13.4. Dėl teismo išvados, kuria pritarta VMI vertinimui, kad pareiškėjos išlaidos viršijo pajamas, išlaidų nepakanka pragyventi, akcentuoja, jog pareiškėja ne kartą nurodė teismui, kad nuomos sutartys, kurios buvo teikiamos procese pirmos instancijos teisme, bus pratęsiamos arba bus randami nauji nuomininkai. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu teikia pratęstas patalpų nuomos sutartis, kur nustatytas nuomos terminas ir didesnis nuomos mokestis. Be to, pareiškėjos dukra įsipareigojo pareiškėjai padėti finansiškai grąžinti mokestinę nepriemoką dalimis iš jai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei savų lėšų, tačiau tai jokiais būdais negali reikšti, jog tai yra visos pareiškėjos dukros pajamos, ir suponuoti išvadą, kad pajamų nepakaks pragyvenimui. Šiuo metu pareiškėja vien iš patalpų nuomos gauna 3 150 Eur (1 300 Eur+1 300 Eur+ 550 Eur), taigi, šiomis lėšomis pareiškėja galėtų padengti mokestinę nepriemoką, jeigu ji būtų išdėstyta, kadangi byloje yra pateiktas pareiškėjos dukros raštiškas patvirtinimas, jog ši padės mamai finansiškai.
13.5. Pareiškėjos nedraudiminis laikotarpis jau buvo pasibaigęs pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino fakto, jog pareiškėja nuo 2022 m. lapkričio 1 d. toliau uždirba 500 Eur per mėnesį.
13.6. Pirmos instancijos teismas vertino, kas pareiškėjos išlaidos didesnės už pajamas ir šios išvados pagrindu atmetė skundą, tačiau, pareiškėjos įsitikinimu, jos išlaidos ir įplaukos tol, kol nepradėta mokėti mokestinė nepriemoka, neturi jokios reikšmės.
13.7. Dėl sumos, reikalingos būtinųjų poreikių užtikrinimui, pabrėžia, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką, suformuotą fizinių asmenų bankroto iškėlimo bylose, vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienas iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius (žr. pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3- 128-219/2019). Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas buvo saistomas pareigos vadovautis teisės analogija.
13.8. Atsižvelgiant į tai, jog mokestinės paskolos alternatyva yra asmens fizinis bankrotas, todėl kriterijai, taikytini sprendžiant dėl asmens būtinųjų išlaidų dydžio, turėtų būti panašūs. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjai tenkantį išlaidų dydį vertina pagal jos dabartines išlaidas ir įplaukas, kadangi teismo vertinimo kriterijai yra neaiškūs, subjektyvūs, neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos, prieštarauja lygiateisiškumo principui.
13.9. Kadangi ginčai dėl mokestinės nepriemokos savo esme yra labai panašūs į civilines bylas dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo (abu asmenys, dalyvaujantys skirtinguose procesuose, yra skolininkai ir abejais atvejais siekiama užtikrinti, jog kreditoriniai įsipareigojimai būtų įvykdyti), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsniu, pareiškėja prašo suformuoti teisminę praktiką dėl MAĮ 88 straipsnio 2 dalies antrosios sąlygos taikymo; vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas turėtų pripažinti, jog siekiant įvertinti, ar pareiškėja atitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje išdėstytą antrąją sąlygą bei vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienas iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius.
13.10. Dėl šios priežasties, taikant kasacinio teismo praktiką, pareiškėjai siekiant įgyvendinti savo būtinuosius poreikius, užtektų 840 Eur per mėnesį. Pareiškėja šiame procese pagrįstai nurodė, jog turės ateityje lėšų mokėti mokestinę nepriemoką dalimis, t. y. bent 3 150 Eur (nuoma) + 500 Eur (darbo užmokestis) = 3 650 Eur. Didžiausia įmoka mokestinei nepriemokai dengti buvo numatyta 2 270,85 Eur, kas reiškia, jog net ir su dabartinėmis pareiškėjos pajamomis (netgi nevertinant aplinkybės, jog pajamos augs, atsižvelgiant į nuolat augančias rinkos kainas bei nuolat augantį darbo užmokestį Vilniaus mieste), pareiškėja turės realią galimybę mokėti mokestinę nepriemoką bei įgyvendinti savo būtinuosius poreikius, gyventi oriai. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tikisi, jog pareiškėja pateiks įrodymus dėl neterminuotų nuomos sutarčių, kadangi ir neterminuotos nuomos sutartys gali būti nutraukiamos. Akivaizdu, jog teismo reikalavimas įrodyti, jog pareiškėja turės pakankamai pajamų dešimtmečiui į priekį, yra nepagrįstas.
13.11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) nuostatomis, atsižvelgiant į pareiškėjos įsiskolinimų dydį, ji laikytina nemokia. Net antstoliui realizavus pareiškėjos valdomą nekilnojamąjį turtą ir VMI grąžinus dalį skolos, skolos dydis vis tiek sieks bent 100 000 Eur. Taigi, pareiškėjai, negalint sumokėti likusios mokestinės nepriemokos dalies, pareiškėja neturės kito pasirinkimo, kaip tik kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalės parengti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą, kuriame bus nurodytas ir kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas. Tai reiškia, jog vienu ar kitu atveju, pareiškėja vis tiek mokestinę nepriemoką grąžins dalimis, o tokių procedūrų metu pagal kasacinio teismo praktiką privaloma siekti teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros.
13.12. Pareiškėja siekia grąžinti mokestinę nepriemoką ir tai planuoja daryti dalimis, kadangi ji atitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, o Sprendimas yra neteisėtas ir prieštaraujantis teisės aktams. Apeliacinės instancijos teismui nepripažinus, jog pirmos instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, pareiškėja kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai sukels papildomą administracinę naštą VMI. Todėl siekiant proceso efektyvumo, operatyvumo ir atsakovo veiksmų teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
13.13. Sprendimas nemotyvuotas ir neatitinka administraciniam sprendimui VAĮ taikymo prasme keliamų reikalavimų. VMI Išvada yra tik tarpinis dokumentas, kurio pagrindu priimtas Sprendimas, tačiau dėl tarpinių dokumentų, kuriais siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, skundas negali būti teikiamas. Atsižvelgiant į tai, VMI negali pateisinti Sprendimo nemotyvuotumo tuo pagrindu, jog buvo priimta Išvada, kadangi išvada yra neskundžiamas tarpinis aktas, o Sprendimui, kaip ir bet kokiam administraciniam aktui, keliami tie patys motyvuotumo kriterijai.
13.14. Išvada ir, tikėtina, jos pagrindu priimtas Sprendimas prieštarauja VAĮ 3 straipsnyje įvirtintiems viešojo administravimo principams – išsamumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo ir proporcingumo. Atitinkamai, VMI Sprendimas prieštarauja VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 dalyse nustatytiems sprendimui keliamiems turinio reikalavimams. Sprendimas yra niekuo nepagrįstas, nenurodant nei teisinių argumentų, nei teisės aktų, taip pat nemotyvuotas, t. y. VMI Sprendime nurodo, jog remdamasis pareiškėjos 2022 m. gegužės 26 d. prašymu ir Išvada priima sprendimą, tačiau jokie kiti motyvai nenurodomi.
13.15. Atsižvelgiant į tai, jog pirmos instancijos teismas neįvertino, jog VMI Sprendimas prieštarauja VAĮ nuostatoms, o pareiškėja atitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, kurioms esant mokestinė nepriemoka išdėstoma, ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 86 str.).
13.16. Akcentuotina, kad ir pareiškėja, ir VMI yra suinteresuotos, jog mokestinė nepriemoka būtų grąžinta. Apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą, pareiškėja bus priversta inicijuoti fizinio asmens bankroto procedūrą ir vis tiek mokestinę nepriemoką turės grąžinti dalimis. Tačiau siekiant proceso operatyvumo ir efektyvumo bei vertinant tai, jog pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė neteisingą išvadą, o pareiškėja atitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir pareiškėjos skundas tenkintinas.
Atsiliepimas
14. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas vertino Sprendimo priėmimo metu pareiškėjos VMI pateiktus dokumentus bei įrodymus, kurie patvirtino jos finansinę būklę. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu pateikė atnaujintas nuomos sutartis, informaciją apie gaunamą darbo užmokestį, tačiau Sprendimo priėmimo metu šie įrodymai nebuvo pateikti VMI, taigi negalėjo būti žinomi bei vertinami.
14.2. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad pagrindiniai pareiškėjos pajamų šaltiniai yra jos darbo užmokestis, buto nuoma pagal verslo liudijimą bei dukters G. J. finansinė parama iš dviejų jai priklausančių gyvenamųjų namų nuomos. Buvo įvertintas VMI pateiktas pareiškėjos dukters sutikimas, kuriame dukra sutinka teikti finansinę paramą mamai dengiant mokestinę nepriemoką, taip pat buvo atsižvelgta ir į pačios pareiškėjos pateiktose banko sąskaitų išrašuose buvusius įplaukų dydžius ir piniginių srautų judėjimą tarp sąskaitų, padaryta teisinga išvada, kad pareiškėja patiria daugiau išlaidų, nei gauna pajamų. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus pačios pareiškėjos pateiktus įrodymus, skundžiamame teismo sprendime išsamiai analizavo pareiškėjos finansinę padėtį ir priėmė teisingą, motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.
14.3. Nepagrįstas apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas suformuoti teisminę praktiką dėl MAĮ 88 straipsnio 2 dalies antrosios sąlygos taikymo, nustatant, kad taikant kasacinio teismo analogiją, pareiškėjai siekiant įgyvendinti savo būtinuosius poreikius, užtektų 840 Eur per mėnesį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau išaiškinęs, kad pagal šias nuostatas pareiškėjas privalo įrodyti, kad jis atitinka MAĮ 88straipsnio 2 dalyje nustatytas abi sąlygas. Ir VMI, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai įvertino pareiškėjos į bylą pateiktus banko sąskaitų išrašus, iš kurių akivaizdu, kad pareiškėjos patiriamos mėnesio išlaidos viršija jos gaunamas pajamas. Apeliacinio skundo teiginys, kad pareiškėjai siekiant įgyvendinti savo būtinuosius poreikius, užtektų 840 Eur per mėnesį, niekaip nepatvirtina fakto, kad ji ateityje sumažins savo išlaidas ir sugebės mokėti įmokas pagal mokestinės paskolos sutartį.
14.4. Nepagrįsta pareiškėjos pozicija, kad ji atitinka abi MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Pareiškėja, kreipdamasi į VMI dėl 151 455,71 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo dešimties metų laikotarpiui išdėstymo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos galimybę mokėti mėnesines įmokas. Tai, kad pareiškėja, negalėdama sumokėti mokestinės nepriemokos, neturės kito pasirinkimo, kaip tik kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, niekaip nepaneigia fakto, kad Sprendimas teisėtas, kadangi jis priimtas įvertinus pareiškėjos pateiktus duomenis. Vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo.
14.5. Išvada ir skundžiamas Sprendimas priimti įvertinus pareiškėjos pateiktus ir VMI turimus bei savarankiškai surinktus duomenis. Sprendimas priimtas vadovaujantis Išvada, kuri yra Sprendimo sudedamoji dalis, Išvadoje aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateikta pareiškėjo finansinės būklės analizė, turtinės padėties, turimų įsipareigojimų apžvalga ir pateikta apibendrinta išvada. Išvadoje yra aiškiai ir suprantamai nurodyti Sprendimo priėmimo motyvai, todėl Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o VMI jokių VAĮ nuostatų nepažeidė.
14.6. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai Sprendimo priėmimo metu nebuvo pateikti VMI, taigi, VMI negalėjo vertinti pareiškėjos finansinio stabilumo bei galimybių, vadovaudamasi prielaidomis apie pareiškėjos nurodomą dabartinį nekilnojamojo turto nuomos kainų šuolį ir išreiškiamais ketinimais toliau tęsti nuomos sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl VMI 2022 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. (23.34-08)327-50619 Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo.
16. VMI buvo gautas pareiškėjos prašymas išdėstyti 151 455,71 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą dešimties metų laikotarpiui.
17. Išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą bei papildomus dokumentus, VMI priėmė Sprendimą, kuriame nusprendė neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Sprendimas priimtas remiantis VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų administravimo skyriaus 2022 m. gegužės 15 d. išvada Nr. (23.31-08) 326-2396 dėl prašymo išdėstyti atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Išvada surašyta ir skundžiamas Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjos pateiktus ir VMI turimus bei savarankiškai surinktus duomenis.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė.
19. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą.
20. Skundžiamas sprendimas priimtas remiantis MAĮ 88 straipsniu, 14 straipsnio 7 dalimi, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“.
V.
21. MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje (2010 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XI-1159 dalies redakcija) nustatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Šio straipsnio 2 dalyje (2012 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-2078 dalies redakcija) nustatyta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
22. Remiantis Taisyklių 7 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 patvirtintos Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijos (toliau – ir Rekomendacijos).
23. Rekomendacijų 19 punkte (2021 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. VA-37 punkto redakcija) nustatyta, kad kartu su prašymu taip pat vertinami fizinio asmens pateikti dokumentai: 19.1. anketos duomenys (vertinamos anketą užpildančio fizinio asmens ir jo šeimos narių gaunamos pajamos, santaupos (lėšos esančios bankų sąskaitose, grynieji pinigai), gautų paskolų įtaka sumokėjimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo laikotarpiui ir kt. duomenys); 19.2. dokumentai, kurie įrodytų realias fizinio asmens galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką/baudą už administracinį nusižengimą; 19.3. Kai prašymą pateikia individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo, papildomai vertinami: 19.3.1. duomenys apie pajamas, išlaidas per paskutinius 3 mėnesius; 19.3.2. kreditorių, debitorių sąrašai, jų susidarymo laikotarpis; 19.3.3. piniginių lėšų judėjimas banko sąskaitose, kasoje.
24. Rekomendacijų 20 punkte (2021 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. VA-37 punkto redakcija) nustatyta, kad kiti fizinių asmenų prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą galimi nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai yra nurodyti 3 priede „Mokesčių mokėtojo – fizinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai“.
25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtas nuostatas, yra nurodęs, jog vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Pažymėtina, kad šių sąlygų buvimą turi pagrįsti pats pareiškėjas (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3585/2011; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje A438-2139/2011; 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje A442-161/2013).
26. Įrodinėjimas ne teismo administraciniame procese priklauso nuo ginčo santykių pobūdžio, nuo teisinio minėto santykio reglamentavimo. Tokiais atvejais, kai viešojo administravimo subjektui yra pateikiamas fizinio ar juridinio asmens prašymas, kuriuo prašoma taikyti jų atžvilgiu tam tikras išimtis, paprastai įrodinėjimo pareiga tenka prašymą teikiančiam asmeniui. Teisės normos, reglamentuojančios mokestinės nepriemokos atidėjimą ar išdėstymą, įtvirtina aiškią mokesčio mokėtojo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą. Taigi pagrindinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pagrindas, tenka pareiškėjui, tuo tarpu mokesčio administratoriaus įrodinėjimo pareiga yra daugiau papildomo pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-220/2014). Mokesčių mokėtojas, teikiantis mokesčių administratoriui prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo pagal MAĮ 88 straipsnį, prašo taikyti jo atžvilgiu tam tikrą išimtį iš mokesčių mokėjimo visuotinio privalomumo principo, kuriuo remiantis kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (MAĮ 8 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1585-602/2020).
VI.
27. Minėta, kad Sprendimas priimtas remiantis Išvada. Išvadoje analizuota ir paaiškinta pareiškėjos finansinė padėtis, įvertinta pareiškėjos ir jos dukters gaunamos pajamos, preliminarios išlaidos, kitos reikšmingos aplinkybės. VMI nustatė, kad pareiškėja nuo 2022 m. vasario 25 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. iš viso gavo 20 749,25 Eur, o išleido 21 489,13 Eur , taigi, vien dėl to VMI kilo abejonės, kad pareiškėja būtų pajėgi mokėti mokestinę nepriemoką dalimis, kadangi minėtu metu (3 mėnesiai iki prašymo pateikimo) pareiškėja patyrė daugiau išlaidų, nei gavo pajamų. Todėl įvertinus visus pareiškėjos pateiktus įrodymus bei VMI turimus duomenis, kilo abejonių dėl pareiškėjos galimybių padengti mokestinę nepriemoką. Įvertinus pareiškėjos gaunamų mėnesio pajamų bei išlaidų dydį, numatomos sudaryti mokestinės paskolos sutarties mėnesio įmokos dydį, buvo padaryta išvada, kad pareiškėja neturi realių finansinių galimybių sumokėti visas įmokas. Pareiškėjos teiginiai dėl planuojamų gauti nuomos pajamų vertinti kaip deklaratyvūs, VMI negali vertinti pareiškėjos finansinio stabilumo bei galimybių vadovaudamasi prielaidomis.
28. VMI Sprendime, vertinant jį kartu su Išvada, yra nustatytos aplinkybės, būtinos sprendimo priėmimui, nurodyti jo teisiniai pagrindai, nurodyti motyvai, dėl kurių pareiškėjos prašymas negalėjo būti patenkintas. Šiuos motyvus papildomai įvertino pirmosios instancijos teismas ir padarė teisingą išvadą, kad VMI turėjo faktinį ir teisinį pagrindą netenkinti pareiškėjos prašymo. Todėl nepagrįsti yra apeliacinio skundo teiginiai, kad VMI ar pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuoti.
29. VMI bei pirmosios instancijos teismas teisingai vertino pareiškėjos finansinę padėtį pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir VMI turimus duomenis ir pagrįstai sprendė, kad nebuvo pagrindo manyti, kad išdėstyta mokestinė nepriemoka bus padengta.
30. Nepagrįsti yra apeliacinio skundo teiginiai, kad vertinant pareiškėjos finansinę padėtį (būtent vertinant galimas išlaidas), reikėjo vertinti ne pareiškėjos pateiktus faktinius duomenis (bei kitus), o spręsti dėl sumos, reikalingos būtinųjų poreikių užtikrinimui. Pareiškėjos manymu, reikėjo vadovautis LAT praktika, suformuota fizinių asmenų bankroto iškėlimo bylose, kur akcentuojama, kad vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienas iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius (žr. pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3- 128-219/2019).
31. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja minėtos MAĮ normos, kurių taikymo praktika yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kuri pacituota šioje nutartyje. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja minėti MAĮ įgyvendinantys teisės aktai, kuriuose detaliai sureguliuota mokestinės nepriemokos išdėstymo procedūra, įskaitant ir fizinio asmens finansinės padėties vertinimą. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad Rekomendacijos nustato tam tikras taisykles dėl to, už kurį laikotarpį vertinami (kaip ir buvo vertinama nagrinėjamu atveju) asmens dokumentai sprendžiant dėl asmens galimybių mokėti išdėstytą mokestinę nepriemoką. Rekomendacijos patvirtina, kad fizinio asmens padėtis (įskaitant ir galimas išlaidas) vertinama remiantis konkrečiais dokumentais, kaip ir buvo vertinama nagrinėjamu atveju. Taigi VMI, priimdama sprendimą vadovavosi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais ir jų taikymo praktika suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo.
32. Taigi nepagrįsti yra apeliacinio skundo teiginiai, kad vertinant pareiškėjos finansinę padėtį mokestinės nepriemokos išdėstymo kontekste, būtent vertinant pareiškėjos išlaidas, reikėjo spręsti dėl sumos, reikalingos būtinųjų poreikių užtikrinimui, kaip yra nurodoma LAT praktikoje, suformuotoje fizinių asmenų bankroto iškėlimo bylose. VMI administracinio sprendimo priėmimas dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, taigi klausimo išsprendimas kaip turės būti sumokėtas priklausantis mokėti mokestis, ir fizinio asmens bankroto bylos kėlimas yra skirtingi pagal savo pobūdį teisiniai veiksmai, kuriuos reguliuoja skirtingi teisės aktai, turintys skirtingus tikslus, taigi negali būti šiuose procesuose vadovaujamasi tais pačiais kriterijais. Asmenys, kurie kreipiasi į mokesčių administratorių dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir asmenys, kuriems sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens bankroto kėlimo yra skirtingoje padėtyje, todėl jų skirtingas traktavimas negali būti laikomas konstitucinio lygiateisiškumo principo pažeidimu.
33. Neturi reikšmės bylos išsprendimui pareiškėjos pateikti dokumentai, kuriais pareiškėja įrodinėja, kad šiuo metu (kartu) su apeliaciniu skundu yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina palankesnę pareiškėjos finansinę padėtį, negu ji buvo VMI prašymo pateikimo metu. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį byloje Nr. A602-1865/2013; 2014 m. vasario 18 d. nutartį byloje Nr. A602-133/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį byloje Nr. AS602-1207/2014; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį byloje Nr. A-1172-602/2015; 2016 m. gegužės d. nutartį byloje Nr. A-465-602/2016).
34. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad mokesčių administratorius, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, nepažeidė bendrųjų teisės ir gero administravimo, apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų, todėl tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus duomenis ir padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai išaiškinęs teisės aktų nuostatas ir išnagrinėjęs bylos duomenis, teisingai sprendė, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį sprendimą, tinkamai įgyvendino savo diskreciją išspręsti klausimą dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo.
35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.