- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- N-62-2206-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-01344-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimo R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį dėl to, kad jis 2010 m. liepos 31 d., apie 11.50 val., viešoje vietoje – Alytaus mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, įžeidžiamai kibo prie D. K., atėjusios pagal artimųjų prašymą aplankyti (duomenys neskelbtini) gyvenančią M. K., stumdė ją, neleido jai praeiti, šaukė girdint kitiems gatvės gyventojams, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą R. Š. atžvilgiu nutraukė, konstatavęs, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog konflikto metu R. Š. veiksmai buvo peraugę į nepagarbą visuomenei ar viešosios tvarkos pažeidimą, todėl teismas padarė išvadą, kad tarp R. Š. ir D. K. įvyko asmeninio pobūdžio konfliktas ir jis vyko privačioje valdoje, gyvenamojo namo prieangyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. K. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą tirti iš naujo. Nurodo, jog apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuota, todėl posėdyje nedalyvavo. Teismas neapklausė asmenų, kurie girdėjo ir matė triukšmą, nors šių liudytojų parodymai yra esminiai. Nurodo, jog dėl R. Š. neteisėtų veiksmų M. K. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi R. Š. (buvęs policijos darbuotojas), disponuojantis neteisėtai ir M. K. gautu įgaliojimo, jos namuose apgyvendino asocialius asmenis, išnuomojęs jos namus už 1 litą per mėnesį bei iškeitė jos namą su žemės sklypu į bendrabučio tipo kambarį. Atkreipia dėmesį, kad R. Š. neturi jokių globos dokumentų, lankosi ir elgiasi M. K. namuose kaip nori. Teigia, jog D. K. į M. K. namus jis neįleido, kad atvykę artimieji nesužinotų dėl galimo turto užvaldymo apgaulės būdu. Pabrėžia, kad atvykus pas M. K. su jos marčia ir anūke, namuose buvo daug girtų asmenų, tačiau R. Š. sukėlė konfliktą, neleisdamas įeiti ir pradėdamas stumdyti bei įžeidinėti. Visą tai matė ir girdėjo šalia gyvenantys kaimynai, jų vaikai. Be to, buvo kviestas policijos ekipažas. Apylinkės teismo nutarimas priimtas pilnutinai ir objektyviai neišsiaiškinus visų administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
R. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis viešoje vietoje įžeidžiamai kibo prie D. K. stumdė ją, neleido praeiti, šaukė girdint kitiems gatvės gyventojams, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė iš esmės motyvuodamas tik tuo, kad konfliktas vyko ne viešoje vietoje.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 1183/2002, Nr. N9-352/2004, N62-2800/2010, N62-506/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Nagrinėjamuoju atveju pažymėtina, kad iš rašytinių asmenų paaiškinimų matyti, jog konfliktas vyko prie namo, t. y. ne viduje, be to, konfliktą girdėjo pakankamai daug pašalinių asmenų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog bylą nutraukti galima tuomet, kai visos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, prieštaravimų pašalinti nebėra galimybės. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra objektyvių duomenų, liudijančių galimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo: iš D. K. protokolo-pareiškimo, jos paaiškinimo, A. O. K., I. S., A. B., M. G., N. K. ir paties R. Š. paaiškinimų (b. l. 3, 5-11) matyti, kad buvo kilęs konfliktas, tačiau R. Š. ir liudytojų rašytuose paaiškinimuose nurodomos aplinkybės skiriasi. Kita vertus, minėti rašytiniai dokumentai rodo, jog byloje yra įvykį mačiusių liudytojų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių prieštaravimams pašalinti, neapklausė liudytojais nei tiesiogiai pažeidimą stebėjusių asmenų, nei nukentėjusiosios, kuriai net nepranešė apie teismo posėdį, taip pažeisdamas ATPK 273 bei 280 straipsnių nuostatas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų, nukrypo ir nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.
Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Įvertinus priimamo procesinio sprendimo rūšį, dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisakys, kadangi juos apeliantė galės pateikti bylą iš naujo nagrinėjančiam teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimą R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.