- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- eI3-220-609/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01285-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- I. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- R. Č.
- Kategorijos
- 15.8Kiti su žemės teisiniais santykiais susiję klausimai
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Č. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
I. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Klaipėdos rajono skyrius) 2021 m. vasario 18 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalinimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau – Sprendimas).
Skunde nurodo, jog po 1/2 dalį buvusio 5,70 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau - ir Žemės sklypas) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė E. J. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Č.. Nuo 2020 m. sausio 6 d. E. J. tenkančiai Žemės sklypo daliai buvo taikytas areštas – apribota disponavimo teisė. 2020 metais antstolis A. S. vykdė E. J. tenkančios Žemės sklypo dalies pardavimą iš varžytynių. Elektroninių varžytynių ir aukciono portale buvo skelbiama informacija apie šį turtą ir Žemės sklypą, kuriame yra parduodamas turtas: Žemės sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta ir kt. Duomenys apie teisminius ginčus, vykusius tarp Žemės sklypo bendraturčių dėl Žemės sklypo pertvarkymo (dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės) ir priimtus teismų sprendimus nebuvo skelbta, antstolis jų neturėjo. Tai patvirtina 2021 m. gruodžio 28 d. Nekilnojamojo turo registro duomenų bazės išrašas, kuriame nėra pateikta informacija apie teisminius ginčus, susijusius su Žemės sklypu. 2021 m. vasario 3 d. Turto pardavimo iš varžytynių akte Nr. S-21-10-1243 buvo paskelbta, kad 2020 m. gruodžio 28 d. įvyko varžytynės Nr. 201424 ir Žemės sklypo ½ dalis, priklausiusi E. J., buvo parduota Pareiškėjai. Turto pardavimo iš varžytynių akte Nr. S-21-10-1243 nurodyta, kad šis aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Informacija apie įvykusį Žemės sklypo dalies pardavimą ir Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-10-1243 buvo perduota valstybės įmonei Registrų centras.
NŽT Klaipėdos skyriaus vedėja D. B. 2021 m. sausio 22 d. išdavė sutikimą pareiškėjai įsigyti Žemės sklypo dalį, sudarančią 2,8500 ha. Po to pareiškėjai tapo žinoma apie atliekamą Žemės sklypo duomenų tvarkymą, kad Žemės sklypo statusas daiktas performuotas įrašytas, atidalinus bendraturčio R. Č. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kad Žemės sklypas performuotas ir registro duomenys Nekilnojamojo turto registre pakeisti, vadovaujantis 2018 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-647-328/2018 bei 2019 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-662-796/2019, kuriais Žemės sklypo bendraturtis R. Č. įgyvendino savo teisę atsidalinti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kad Žemės sklypas pertvarkytas (padalintas) į du atskirus sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šis pertvarkymas (padalinimas) yra patvirtintas NŽT teritorinio skyriaus vedėjos 2021 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 12SK-182-(14.12.110 E.).
Sprendimu NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėja Žemės sklypą pertvarkė padalinimo būdu į du sklypus, kurių projektiniai Nr. 37-1 - Nr. 37-2, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei patvirtino šių naujų žemės sklypų nustatytus kadastro duomenis pagal UAB „Kartografijos biuras“ matininko G. V., parengtas elektronines žemės sklypo kadastro duomenų bylas, kurių Nr. 1779415, Nr. 1782776, t. y. suformavo du naujus žemės sklypus.
Sprendimo pagrindu pertvarkius Žemės sklypą, Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre yra įregistruotas atskiras 2,85 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis R. Č..
Sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ir pareiškėjai tenkanti Žemės sklypo dalis, jai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai atitekusio žemės sklypo kadastro duomenų tvarkymas nėra užbaigtas, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Žemės sklypas yra performuotas, t. y. kaip nekilnojamojo turto objektas jau neegzistuoja.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes jis priimtas jai nežinant, jos, kaip žemės sklypo bendraturtės neinformavus apie jo priėmimą, be jos valios ir žinios pertvarkius Žemės sklypą. Pareiškėjos teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei teismų išaiškinimais, NŽT Klaipėdos skyrius privalėjo stabdyti Žemės sklypo pertvarkymo procedūrą, nors ir buvo priimti teismo sprendimai dėl atidalijimo iš žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės, nes šie teismo sprendimai turėjo įtakos tik buvusiems Bendro žemės sklypo bendraturčiams, kurie bylinėjosi teisme, bet ne pareiškėjai. Tapus bendraturte vietoj E. J., pareiškėja ir kitas Žemės sklypo bendraturtis R. Č. turėjo iš naujo bendru susitarimu spręsti klausimą dėl Žemės sklypo valdymo bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Pareiškėja pabrėžė, kad Žemės sklypo pertvarkymas, įvykdytas Sprendimu, akivaizdžiai pažeidė bendraturčių lygiateisiškumo principą ir pareiškėjos interesus, kadangi jai atitekęs žemės sklypas savo verte ir galimybe juo naudotis pagal paskirtį yra akivaizdžiai prastesnis: jos žemės sklypas yra netaisyklingos konfigūracijos, šiaurinėje pusėje sudarantis labai siaurą ir ilgą žemės rėžį, vakarinė kraštinė yra zigzago formos, o trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Č. atitekęs žemės sklypas yra gražios ir plačios trapecijos formos, su lygiomis kraštinėmis. Anot pareiškėjos, šie žemės sklypai akivaizdžiai nelygiaverčiai.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas teigia, kad Sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje (Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05591-2016-0), kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismo ir 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-662-796/2019 palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalis dėl Žemės sklypo atidalinimo. Atsakovės teigimu, įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Atsakovė teigia, kad pareiškėja skunde iš esmės nenurodė teisės normos, kuri buvo pažeista Sprendimo priėmimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2021 m. vasario 18 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalinimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-662-796/2019 palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-647-328/2018 dalis, kuria iš Žemės sklypo atidalinta R. Č. tenkanti dalis ir pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į 2,85 ha ploto sklypą, uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2013 m. kovo 15 d. plane pažymėtą indeksu ,,A“ (UAB ,,Kartografijos biuras“ parengto žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas Nr. 37-2), o E. J. pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į 2,85 ha ploto sklypą, plane pažymėtą indeksu ,,B“ (UAB ,,Kartografijos biuras“ parengto žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas Nr. 37-1). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 27 d.
NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2021 m. vasario 18 d. sprendimu Žemės sklypas pertvarkytas padalinimo būdu į du sklypus, kurių projektiniai Nr. 37-1 ─ Nr. 37-2 unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, teismo sprendimu nustatytos E. J. tenkančios Žemės sklypo dalies savininke pareiškėja tapo nuo 2021 m. vasario 24 d.
Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal suformuotą teismų praktiką (ABTĮ 13 str.) išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą remiantis savo subjektyviu suvokimu apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nurodytos įstatymo nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).
Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (pareiškimą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (pareiškimo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog Sprendimo priėmimo metu pareiškėja nebuvo E. J. atitekusios Žemės sklypo dalies savininke, todėl nevertintina, jog Sprendimas yra susijęs su pareiškėjos teisių įgyvendinimu ir galėjo turėti tam įtakos. Sprendimas nelaikytinas administraciniu aktu, pažeidžiančiu pareiškėjos teises, todėl pareiškėja neturi reikalavimo teisės jį ginčyti. Skundas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Pareiškėja prašo jai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22,50 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur atstovavimo išlaidos.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi skundas atmestas, pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 9 dalimi, 86-88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę panaikinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.