Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-343-370/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-06-08
Bylos Nr.: 2A-343-370/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00796-2012-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Danguolė Martinavičienė, Vigintas Višinskis
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros

Civilinė byla Nr. 2A-343-370/2015 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00796-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9; 99.9; 106.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės-firmos „VITI“, atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1925-345/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės-firmos „VITI“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „VILNIAUS VANDENYS“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl rangos sutarties pripažinimo tinkamai įvykdyta; tretieji asmenys: 650-oji individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija „Tarandė“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė TAEM URBANISTAI, uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Infrastruktūros inžinerija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB-F „VITI“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „VILNIAUS VANDENYS“ (toliau – Vilniaus vandenys) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau – APVA), prašydamas pripažinti, kad tarp jo ir atsakovų 2007 m. birželio 8 d. pasirašyta rangos sutartis Nr. V/2007/V50 „Vandentiekio ir nuotekynės tinklai bei įrenginiai Tarandėje, Vilniaus mieste“ (toliau – Rangos sutartis) yra tinkamai įvykdyta.

Ieškovas nurodė, kad jo (rangovo) prievolės atlikti Rangos sutartyje numatytus darbus įvykdymas buvo užtikrintas banko garantijomis. Nepaisant to, kad ieškovas atliko visus Rangos sutartyje numatytus darbus, pašalino jų smulkius defektus, Vilniaus vandenys 2011 m. birželio 20 d. pareikalavo pašalinti defektus ir nurodė, jog, jų nepašalinus, bus kreiptasi į banką dėl garantijos išmokėjimo. Ieškovo nuomone, Vilniaus vandenys prašė ne pašalinti defektus, o atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo aptarti Rangos sutartyje, todėl ieškovas neturi pareigos jų atlikti. Pažymėjo, kad darbų priėmimo metu pretenzijos dėl jų trūkumų nebuvo pareikštos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino, kad ieškovas, vykdydamas Rangos sutartį, netinkamai atliko darbų už 163 680 Lt, atmetė kitą ieškinio dalį, taip pat priteisė ieškovui iš atsakovų po 10 569,35 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai iš ieškovo – 253 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad pagal Rangos sutartį ieškovas įsipareigojo atlikti joje numatytus statybos darbus, t. y. vykdyti kasinėjimo darbus klojant inžinerinius tinklus, atlikti gatvių dangų atstatymo darbus. Ieškovo prievolių pagal Rangos sutartį įvykdymas buvo užtikrintas AB DNB banko 2007 m. birželio 8 d. išduota garantija. 2010 m. gruodžio 23 d. statybos užbaigimo akte (toliau – Aktas) konstatuota, kad statybos objektas atitinka statinio projekto sprendinius. Surašant Aktą buvo sudarytas defektinių darbų sąrašas, pateikiamas kaip Akto priedas, jame nurodyti darbų kokybės trūkumai. Nustatytus defektus ieškovas įsipareigojo pašalinti iki 2011 m. birželio 1 d. Šio įsipareigojimo vykdymas buvo užtikrintas AB DNB banko 2010 m. gruodžio 23 d. išduota garantija 1 929 131,44 Lt sumai. Trečiasis asmuo 650-oji individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija „Tarandė“ (toliau – Bendrija) 2010 m. spalio 2 d. raštu informavo Vilniaus vandenis, ieškovą ir trečiąjį asmenį UAB „TAEM Urbanistai“ (toliau – FIDIC inžinierius), kad nėra atstatytos visų kelių dangos, nesutvarkytas gerbūvis. FIDIC Inžinierius, Vilniaus vandenys ir AVPA 2011 m. gegužės 30 d. surašė aktą dėl gerbūvio ir dangų atstatymo Tarandėje, kuriame konstatuota, kad ieškovas nėra tinkamai įvykdęs kelių dangų atstatymo į pradinę būklę darbų. Vilniaus vandenys 2011 m. birželio 20 d. raštu informavo ieškovą apie nepašalintus darbų defektus bei įspėjo, kad jų nepašalinus iki 2011 m. liepos 1 d. bus kreiptasi į AB DNB banką. FIDIC inžinierius, Vilniaus vandenys ir trečiasis asmuo UAB „Infrastruktūros inžinerija“ 2011 m. spalio 27 d. patvirtino sąrašus, kuriuose nustatyti dangų, pažeistų įrengiant inžinerinius tinklus, atstatymo darbų defektai bei nuotekų siurblinių ir vandentiekio tinklų, kiti smulkūs defektiniai darbai. FIDIC inžinierius, Vilniaus vandenys ir trečiasis asmuo UAB „Infrastruktūros inžinerija“ 2011 m. lapkričio 4 d. pasirašė asfaltbetonio ir žvyrkelių dangų atstatymo galutinį defektų nustatymo (ir apžiūros) aktą, jame konstatuota, kad ieškovas nėra atstatęs dalies gatvių visu pločiu. Dėl nurodytų aplinkybių teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškovą apie netinkamai vykdomus gatvių dangų atstatymo darbus įspėjo 2010 m. rugsėjo 15 d., 2011 m. balandžio 22 d. ir 2011 m. birželio 27 d. raštuose. Kelių dangų būklės netinkamo atstatymo faktas pakartotinai konstatuotas Vilniaus vandenų, FIDIC inžinieriaus ir Bendrijos 2011 m. lapkričio 14 d. surašytame akte, taip pat FIDIC inžinieriaus 2011 m. gruodžio 15 d. rašte. Nors ieškovas prievolę atstatyti kelių dangas visu pločiu neigė, 2011 m. gruodžio 19 d. rašte pranešė atsakovams ir FIDIC inžinieriui, kad patvirtina savo įsipareigojimus pašalinti nustatytus darbų defektus, tačiau dėl meteorologinių sąlygų prašo pratęsti jų šalinimo terminą iki 2012 m. birželio 30 d.. Šalims nesutarus dėl termino pratęsimo, AVPA 2011 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į AB DNB banką dėl 1 293 358,90 Lt sumos išmokėjimo pagal 2010 m. gruodžio 23 d. garantiją. Nurodyta suma apskaičiuota prie neįvykdytų darbų vertės – 929 471 Lt pridedant PVM ir 15 proc. nuo 929 471 Lt kaip galimo darbų pabrangimo kompensaciją. Neįvykdytų darbų vertę apskaičiavo Vilniaus vandenys.

Teismo nuomone, pareikštu ieškiniu ieškovas de facto siekia, kad būtų pripažinta, jog AVPA neturi teisės reikšti AB DNB bankui, kaip garantui, reikalavimo 1 293 358,90 Lt sumai, todėl ginčas yra kilęs ne tik dėl to, ar ieškovas tinkamai įvykdė Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal faktines aplinkybes šalys nesutaria dėl to, kaip turėjo būti vykdomi kelių dangų atstatymo darbai.

Teismas nurodė, kad pagal Rangos sutarties III tomo „Techninės specifikacijos ir užsakovo reikalavimai“ 3.05 punktą „Paviršių atstatymas“ visi paviršiai turi būti atstatyti iki būklės, ne prastesnės už būklę, buvusią prieš pradedant darbus, o pagal 3.15 punktą „Kelio darbai“ keliai turi būti atstatomi pagal galiojančius Lietuvos standartus. Teismo įsitikinimu, faktą, kad ieškovas tinkamai neįvykdė šių įsipareigojimų, patvirtina ne tik minėti FIDIC inžinieriaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ar Bendrijos raštai, jų bei Vilniaus vandenų surašyti nustatytų defektų aktai, bet ir teismo eksperto L. U. parengtas teismo ekspertizės aktas. Jame padaryta išvada, kad ieškovas ne visus dangos atstatymo ir remonto darbus atliko pagal projektinius reikalavimus, t. y. kelio dangos nėra atstatytos visu pločiu ir netinkamai užtaisytos kelio siūlės (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 27.3 ir 33.2 punktai). Teismas pažymėjo, kad šios eksperto išvados ieškovas neginčija, ji neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, taip pat statybos techninio reglamento nuostatoms, todėl ieškovo teiginiai esą jis yra tinkamai atlikęs visus Rangos sutartyje numatytus darbus nepasitvirtino, t. y. jis neatstatė dalies dangų visu gatvės pločiu. Teismo eksperto apskaičiuota nurodytų darbų atlikimo vidutinė rinkos kaina yra 163 680 Lt. Kitų darbų atlikimo apskaičiavimų be Vilniaus vandenų parengtos lokalinės sąmatos 929 471 Lt be PVM sumai byloje nepateikta. Teismo įsitikinimu, pagrindo abejoti teismo eksperto apskaičiavimais, atliktais nustačius konkrečias neįvykdytų darbų ir jų defektų apimtis, paremtais objektyvia metodika, nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad ieškovas, vykdydamas Rangos sutartį, netinkamai atliko darbų už 163 680 Lt.

Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nurodė, kad nors ieškinio dalykas buvo suformuluotas kaip reikalavimas pripažinti, jog ieškovas tinkamai įvykdė Rangos sutartį, tačiau de facto ieškovas siekė apsiginti nuo AVPA 1 293 358,90 Lt reikalavimo. Pripažinus, kad ieškovo netinkamai atliktų darbų kaina yra 163 680 Lt, teismas konstatavo, jog patenkinta 87,35 procentai (1 293 358,90 Lt / 163 680 Lt) ieškinio reikalavimų. Teismas nustatė, kad ieškovas turėjo 1 200 Lt žyminio mokesčio, 20 000 Lt ekspertizės ir 7 000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgęs į byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, advokato suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teismas pagrįstomis laikė 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Proporcingai patenkintai ieškinio daliai iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui teismas priteisė po 10 569,35 Lt (524,10 Lt + 8 735 Lt + 1 310,25 Lt) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno (CPK 93 straipsnio 2 dalis). AVPA turėjo 4 334,83 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių, remdamasis pirmiau minėtais argumentais, teismas pagrįstomis laikė 2 000 Lt išlaidas (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Proporcingai atmestai ieškinio daliai iš ieškovo AVPA teismas priteisė 253 Lt bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl įrodinėjimo dalyko tinkamo nustatymo ir įrodymų tyrimo. Teismas netyrė visų ieškovo įrodinėjamų aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės, netinkamai nustatė (susiaurino) įrodinėjamą dalyką ir priėmė neteisingą sprendimą.

2. Dėl CPK 219 straipsnio taikymo (papildomos ekspertizės skyrimo). Neskyręs papildomos ekspertizės, teismas pats nesiaiškino ir netyrė ieškovo iškeltų klausimų.

3. Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio. Teismas visiškai nemotyvavo savo sprendimo sumažinti ieškovo patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas nuo 7 000 Lt iki 3 000 Lt. Ieškovo patirtos 7 000 Lt bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir eigą, laikytinos pagrįstomis. Jų dydis neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatyto maksimalaus dydžio.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prašo atmesti skundo dalį, kuria prašoma perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Skundžiamas sprendimas naikintinas ne dėl to, kad įrodinėjimo dalykas buvo susiaurintas, o todėl, kad teismas neleistinai peržengė byloje pareikštus reikalavimus, kurie ir nustatė ginčo ribas.

2. Apelianto argumentai dėl atsisakymo skirti papildomą ekspertizę yra nesusiję su skundžiamu sprendimu, nes teismas jame nebenagrinėjo šio klausimo, jis jau buvo išspręstas neskundžiama nutartimi.

3. Apelianto argumentai dėl teismo nepagrįstai sumažintų jo patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų neturi jokios teisinės reikšmės šioje byloje nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma.

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB TAEM URBANISTAI prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas nesusiaurino bylos įrodinėjimo dalyko, o, priešingai, jį nepagrįstai praplėtė. Trečiasis asmuo nesutinka su apelianto pozicija, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimų taisykles.

Apeliaciniuose skunduose, kurie iš esmės yra identiški, atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniai skundai grindžiami tokiais argumentais:

1. Rangos sutarties tinkamo įvykdymo iš dalies pripažinimas nebuvo ieškovo pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas, todėl teismas išėjo už ieškinio ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Ieškovas ieškinyje kėlė klausimą, Rangos sutartis įvykdyta tinkamai ar netinkamai, todėl teismas turėjo aiškiai ir vienareikšmiai atsakyti būtent į šį klausimą. Toks teismo atsakymas turėjo nulemti ir atitinkamas teisines pasekmes šios bylos dalyviams, t. y. ar atsakovas APVA turi teisę pareikšti bankui reikalavimą dėl banko garantijos išmokėjimo. Šioje byloje nebuvo pareikšta reikalavimų, kokia dalimi Rangos sutartis yra įvykdyta netinkamai, kokia yra netinkamai atliktų darbų vertė. Vadovaujantis ieškinio reikalavimu, šalys atitinkamai teikė įrodymus. Ieškovas tik paskutinio teismo posėdžio metu nurodė, kad jo reikalavimas gali būti tenkinamas iš dalies. Tai nėra ieškinio dalyko keitimas CPK 141 straipsnio prasme, o ieškovo siekis išvengti vienareikšmio sprendimo dėl pareikšto reikalavimo. Atsakovas negalėjo tinkamai apsiginti nuo ieškovo žodiniame paaiškinime nurodyto naujai suformuluoto reikalavimo. Apelianto Vilniaus vandenų nuomone, ieškinio reikalavimas savo esme yra nedalus. Akivaizdu, kad ieškovas paskutinio posėdžio metu nekeitė ir nebegalėjo keisti ieškinio dalyko (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Teismas turėjo ne tik identifikuoti ginčo dalyką, bet ir tinkamai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigą. Teismas nesudarė galimybių atsakovams teikti teismui įrodymų pagal kitokį, nei ieškovo suformuluotą ir pareikštą ginčo dalyką. Atsakovai buvo įsitikinę, kad byloje esančių įrodymų visuma, tarp jų ir ekspertizės išvados, aiškiai patvirtina, kad Rangos sutartis visa apimtimi nėra įvykdyta tinkamai ir darbai iki galo nėra atlikti kokybiškai. Kitaip tariant, atsakovai turėjo pakankamą pagrindą matyti, kad teismas, spręsdamas dėl Rangos sutarties in corpore įvykdymo, ieškinį atmes. Teismas priėmė neteisėtą sprendimą, nes išėjo už ieškinio ribų. Pats ieškovas savo reikalavimą kvalifikavo kaip neturtinį ginčą, o teismas iš esmės nusprendė, kad ginčas yra turtinis. Nagrinėjamu atveju ieškinio patenkinimas iš dalies nulėmė tai, kad ieškovas, įsiteisėjus sprendimui, turėtų sumokėti ne 1 293 358,90 Lt, o tik 163 680 Lt, tokiu būdu nepagrįstai pagerintų savo turtinę padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas, nuspręsdamas dėl byloje nedalyvaujančio asmens teisių ir pareigų, priėmė absoliučiai negaliojantį sprendimą. Teismas net nesvarstė AB DNB banko įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu klausimo. Akivaizdu, kad skundžiamas sprendimas turi įtakos banko garantijos davėjo, t. y. AB DNB banko, teisėms ir pareigoms. Teismas, nuspręsdamas, kad ieškovas pagal Rangos sutartį netinkamai atliko darbų už 163 680 Lt, apgynė ieškovą nuo netiesioginės jo prievolės – 1 293 358,90 Lt reikalavimo ir tuo nusprendė dėl banko teisių ir pareigų.

3. Teismas netinkamai išsprendė pagal Rangos sutartį neįvykdytų darbų atlikimo kaštų klausimą ir netinkamai vertino su banko garantijos išmokėjimo reikalavimu susijusius įrodymus. Jeigu ieškinio dalykas buvo suformuluotas kaip klausimas dėl Rangos sutarties visa apimtimi įvykdymo tinkamai arba atitinkamai netinkamai, tai teismo sprendime pateiktas neigiamas atsakymas, t. y. kad Rangos sutartis įvykdyta netinkamai, sukurtų visai kitokias teisines pasekmes atsakovams, tai nulemtų ir kitokį atsakovų teisių gynimo būdų pasirinikimą. Teismas neįvertino to, kad Vilniaus vandenys būtent ir samdė kitus rangovus defektams šalinti, todėl ignoravo šio atsakovo teises į tinkamą teisminę gynybą bei į tinkamą dėl ieškovo neįvykdytos Rangos sutarties atsiradusių nuostolių atlyginimą. Be to, teismas neatliko išsamaus teismo ekspertizės akto vertinimo. Ekspertizės akto išvados iš esmės patvirtino, kad Rangos sutartis neįvykdyta tinkamai ir visa apimtimi, nes yra nustatyti defektai. Klausimas, kokia yra tų defektų šalinimo galutinė kaina, taip pat tai, kad ekspertas vertino ne visus defektus, o tik tuos, kurie iki ekspertizės atlikimo dienos nebuvo pašalinti, nors ieškovas apie juo kalbėjo teismo posėdžiuose, kadangi tai nebuvo ginčo dalykas, nebuvo teikiami įrodymai ir jie nebuvo nagrinėjami, o tai yra esminis atsakovų teisių suvaržymas.

Atsiliepimuose į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas prašo skundus atmesti. Atsiliepimai grindžiami tokiais argumentais:

Atsiliepimas

1. Apeliantų argumentai dėl ieškinio reikalavimo ribų peržengimo, ieškinio dalyko pakeitimo, šalių įrodinėjimo pareigos netinkamo paskirstymo yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovas tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu dėstė ir įrodinėjo aplinkybes, susijusias ne tik su Rangos sutarties tinkamu įvykdymu, bet ir su tuo, kad atsakovų pareikštas reikalavimas dėl gatvių dangų ginčo objekte atstatymo visu pločiu yra priskirtinas papildomiems darbams ir tokio reikalavimo nevykdymas negali būt laikomas esminiu Rangos sutarties pažeidimu, taip pat, kad APVA reikalavimas bankui išmokėti daugiau kaip 1,2 mln. Lt garantijoje numatytą sumą yra nepagrįstas. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad darbų trūkumai ir jų ištaisymas nesiekia 1,2 mln. Lt. Atlikus ekspertizę, iš dalies pasitvirtino aplinkybės, kad darbų trūkumų vertė yra žymiai mažesnė, nei įrodinėjo atsakovai, t. y. ne 929 471 Lt, o 163 680 Lt. Paskutiniame posėdyje ieškovas, atsižvelgęs į ištirtus įrodymus ir eksperto išvadą, nurodė, kad jeigu teismas nematytų pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo visa apimtimi, prašo tenkinti iš dalies, nurodant, kokia konkrečiai dalimi ir pinigine jos išraiška ieškovas netinkamai įvykdė Rangos sutartį. Toks prašymas nelaikytinas ieškinio dalyko ir pagrindo keitimu. Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, kad ieškinio ribos buvo peržengtos, tai būtų galima pateisinti viešojo intereso apsauga, nes Rangos sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu.

2. Garanto prievolė yra savarankiška ir nepriklauso nuo pagrindinės prievolės. Garantas AB DNB bankas nėra Rangos sutarties šalis ir pagal ją nėra prisiėmęs įsipareigojimų, todėl skundžiamas sprendimas nedaro įtakos jo teisėms ir pareigoms, kylančioms iš garantinio rašto.

3. Ieškovas iš dalies sutinka su apeliantų argumentais, susijusias su teismo ekspertizės išvados nepakankamumu ir neišsamumu, tačiau tik tiek, kiek tai susiję su teismo išvada, kad iš dalies Rangos sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta. Ekspertas konstatavo tik tai, kad kelių dangos nėra atstatytos visu pločiu, tačiau teismo posėdyje pateiktus klausimą, kuriais dokumentais rangovas pirmiausia privalo vadovautis atstatydamas kelių dangas ir ar reikalavimas ieškovui atstatyti kelių dangas visu pločiu atitinka konkurso sąlygas bei STR reikalavimus, ekspertas nurodė, jog tokio vertinimo jis neatliko.

Atsiliepime į atsakovo UAB „VILNIAUS VANDENYS“ apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prašo skundą patenkinti.

Atsiliepimuose į atsakovų apeliacinius skundus trečiasis asmuo UAB TAEM URBANISTAI prašo skundus patenkinti. Nurodo, kad neprieštarauja apeliantų nurodytiems argumentams ir pateiktoms išvadoms. Trečiasis asmuo sutinka su apeliantų pozicija, kad ieškovas buvo pareiškęs neturtinį reikalavimą, o teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies ir nagrinėdamas, kokia apimtimi ieškovas įvykdė (neįvykdė) Rangos sutartį, nukrypo nuo pareikšto ieškinio ribų. Trečiasis asmuo taip pat sutinka su apeliantų pozicija dėl ieškinio dalyko ir pagrindo keitimo paskutinio posėdžio metu. Iš esmės, byloje nagrinėjant klausimą, kokia apimtimi įsipareigojimai buvo neįvykdyti, o ne, ar apskritai buvo įsipareigota atstatyti kelio dangas visu pločiu pagal Rangos sutartį, proceso dalyviai būtų savo pozicijas grindę visais kitais argumentais ir įrodymais. Jeigu teismas ginčą perkvalifikavo į turtinį, trečiojo asmens nuomone, ieškovas privalėjo sumokėti žyminį mokestį. Trečiasis asmuo laikosi pozicijos, jog, nepaisant to, kad teismas peržengė bylos dalyką, tačiau sprendimą priėmė, t. y. ginčas, ar ieškovas buvo įsipareigojęs atstatyti kelio dangas visa apimtimi, iš esmės yra išspręstas. Kadangi ieškovo neturinio reikalavimo pagrįstumas yra išspręstas, bylą apeliacinės instancijos teisme galima nagrinėti iš esmės, priimant naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsiliepime į atsakovo UAB „VILNIAUS VANDENYS“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „GRINDA“ prašo dėl skundžiamo teismo sprendimo spręsti apeliacinės instancijos teismo nuožiūra.

Atsiliepime į atsakovo UAB „VILNIAUS VANDENYS“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo 650-oji individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija „Tarandė“ prašo skundą patenkinti. Nurodo, kad visiškai sutinka su skunde nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso dalies nutraukimo

Ieškovas pateikė pareiškimą dėl dalies apeliacinio skundo atsisakymo. Ieškovas prašo priimti ir patenkinti apeliacinio skundo dalies dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimo dalies dėl Rangos sutarties pripažinimo tinkamai įvykdyta 163 680 Lt sumai atsisakymą, grąžinti už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį, o apeliacinio skundo dalį dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme – nagrinėti ir tenkinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad dispozityvumo principas galioja ir apeliaciniame procese, todėl pagal CPK 308 straipsnio 1 dalį apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jei yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, t. y. jeigu apeliacinio skundo atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Ieškovas pareiškimą dėl apeliacinio skundo dalies atsisakymo pateikė iki skundo nagrinėjimo iš esmės rašytinio proceso tvarka pradžios. Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovo pateiktas apeliacinio skundo dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Pareiškime dėl apeliacinio skundo dalies atsisakymo nurodyta, kad ieškovui žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės (CPK 111 straipsnio 3 dalis, 308 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra visos būtinos sąlygos priimti ieškovo apeliacinio skundo dalies atsisakymą. Kadangi nagrinėjamu atveju sprendimas buvo apskųstas ir atsakovų, be to, ieškovas atsisakė tik dalies apeliacinio skundo, nutrauktina tik apeliacinio proceso dalis pagal ieškovo apeliacinio skundo dalį dėl skundžiamo sprendimo dalies dėl Rangos sutarties pripažinimo tinkamai įvykdyta (CPK 308 straipsnio 2 dalis).

Ieškovui atsisakius apeliacinio skundo dalies iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovui grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 3 205 Lt (928,23 Eur).

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Pagal APVA (perkančiosios organizacijos), Vilniaus vandenų (užsakovo) ir ieškovo (rangovo) 2007 m. birželio 8 d. sudarytą Rangos sutartį ieškovas įsipareigojo Vilniaus vandenims už Rangos sutarties kainą, kurią APVA sumokės ieškovui, tinkamai atlikti ir laiku užbaigti darbus pagal Rangos sutartį ir per nustatytą laikotarpį ištaisyti visus defektus, laikantis Rangos sutarties nuostatų (t. 1, b. l. 25–27). Ieškovo prievolių pagal Rangos sutartį įvykdymas buvo užtikrintas AB DNB banko 2007 m. birželio 8 d. išduota garantija Nr. GP24-851968 (t. 2, b. l. 58–62). 2010 m. gruodžio 23 d. statybos užbaigimo aktu Nr. SUA-577 statinių „Vandentiekio ir nuotekynės tinklai bei įrenginiai Tarandėje, Vilniaus mieste“ statyba pripažinta baiga (t. 2, b. l. 84–85). Prie šio akto pateiktas defektinių darbų, kuriuos ieškovas įsipareigojo pašalinti iki 2011 m. birželio 1 d., sąrašas (priedas Nr. 1, t. 1, b. l. 87–89). AB DNB banko 2010 m. gruodžio 23 d. išdavė dar vieną garantiją Nr. GP24-1459592 (t. 2, b. l. 63). Tarp Rangos sutarties šalių kilus ginčui dėl defektų ištaisymo, AVPA 2011 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į AB DNB banką dėl 1 293 358,90 Lt sumos išmokėjimo pagal banko 2010 m. gruodžio 23 d. išduotą garantiją Nr. GP24-1459592 (t. 2, b. l. 156–157). Tačiau dėl ieškovo pareikšto prevencinio ieškinio ir jo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių garantijos suma nebuvo išmokėta (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1804-833/2012). Ieškovas 2012 m. balandžio 16 d. pateikė teismui ieškinį, juo prašė Rangos sutartį pripažinti tinkamai įvykdyta.

Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog pareikštu ieškiniu ieškovas de fakto siekia, kad būtų pripažinta, jog APVA neturi teisės reikšti AB DNB bankui reikalavimo dėl 1 293 358,90 Lt garantijos išmokėjimo. Nepaisant to, kad skundžiamame sprendime konstatuota, kad ieškovo teiginiai esą jis yra tinkamai atlikęs visus Rangos sutartyje numatytus darbus nepasitvirtino, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad ieškovas, vykdydamas Rangos sutartį, netinkamai atliko darbų už 163 680 Lt.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

Atsakovai apeliaciniuose skunduose teigia, kad Rangos sutarties tinkamo įvykdymo iš dalies pripažinimas nebuvo ieškovo pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus ieškinyje nurodomas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Taigi atsakovų pozicija, kad bylos nagrinėjimo dalyką apibrėžia vien ieškinio dalykas (ieškovo pareikštas materialus teisinis reikalavimas), yra iš esmės neteisinga, nes, kaip minėta, ieškovas ieškinyje privalo nurodyti ir ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu dėstė ir įrodinėjo aplinkybes, susijusias ne tik su Rangos sutarties visišku tinkamu įvykdymu. Ieškovas įrodinėjo (dėl šios priežasties ir buvo paskirta teismo ekspertizė), kad atsakovų nurodytų darbų trūkumų ištaisymai nesiekė 1 293 358,90 Lt sumos. Pažymėtina, kad vienas iš pirmosios instancijos teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartyje, kuria byloje buvo paskirta ekspertizė, ekspertui pateiktų klausimų buvo: „jei rangos darbai atlikti netinkamai, tai kokie defektai yra fiksuojami ir kokia šių defektų ištaisymo kaina, skaičiuojant vidutinėmis rinkos kainomis?“. Taigi atsakovų apeliacinių skundų argumentai, kad jiems nebuvo sudaryta galimybė teikti teismui įrodymų dėl dalies darbų pripažinimo įvykdytais netinkamai ir jų vertės, atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad ieškovas tik paskutinio teismo posėdžio metu išreiškė sutikimą dėl ieškinio tenkinimo iš dalies, nereiškia, jog aplinkybės, kokia apimtimi Rangos sutartis buvo įvykdyta netinkamai, nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko. Nors atsakovų apeliaciniuose skunduose tai tiesiogiai nenurodyta, tačiau iš jų turinio galima suprasti, kad atsakovai, žinodami, kad bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tai, kokia apimtimi Rangos sutartis įvykdyta netinkamai, o kokia tinkamai, būtų pasirinkę kitokią gynybinę poziciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad, visų pirma, minėta, jog ieškovas byloje įrodinėjo, kad atsakovų nurodytų darbų trūkumų ištaisymai nesiekė 1 293 358,90 Lt sumos, dėl šios priežasties ekspertui buvo pateiktas atitinkamas klausimas. Antra, pagal CPK 265 straipsnio 5 dalies 1 punktą teismas ieškinį gali patenkinti visiškai ar iš dalies. Šiuo atveju logiška laikytina ieškovo pozicija, išdėstyta atsiliepimo į apeliacinius skundus, kad paskutiniame posėdyje po eksperto apklausos ieškovas, atsižvelgęs į ištirtus įrodymus ir eksperto išvadą, nurodė, kad jeigu teismas nematytų pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo visa apimtimi, prašo tenkinti iš dalies, nurodant, kokia konkrečiai dalimi ir pinigine jos išraiška ieškovas netinkamai įvykdė Rangos sutartį. Toks prašymas negali būti laikomas ieškinio pagrindo ir dalyko keitimu, nes ieškovas nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių ar kitokio jų vertinimo. Kita vertus, jeigu atsakovai manė, kad ieškovas pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. nurodė naujas aplinkybes, jie turėjo teisę prašyti pirmosios instancijos teismą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 256 straipsnis). Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovų apeliacinių skundų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies ir nustatydamas ieškovo neatliktų darbų vertę, peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas)

Atsakovai apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl byloje nedalyvaujančio asmens teisių ir pareigų, todėl priėmė absoliučiai negaliojantį sprendimą. Jų nuomone, skundžiamas sprendimas turi įtakos AB DNB banko, kaip banko garantijos davėjo, teisėms ir pareigoms, o pirmosios instancijos teismas net nesvarstė banko įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu klausimo.

CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2013 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.90 straipsnio 2 dalį garanto prievolė yra savarankiška ir nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, todėl ir nagrinėjamu atveju AB DNB banko prievolė pagal 2010 m. gruodžio 23 d. išduotą garantiją Nr. GP24-1459592 yra savarankiška. Bankas nėra Rangos sutarties šalis ir pagal šią sutartį nėra prisiėmęs įsipareigojimų. Patys atsakovai apeliaciniuose skunduose pripažįsta, kad AB DNB bankas išavė garantiją pagal pirmą pareikalavimą, t. y. išmokėdamas joje nurodytą sumą (jos dalį) bankas neturi teisės reikalauti, kad APVA pagrįstų savo nuostolius, kurie buvo patirti dėl Rangos sutarties netinkamo vykdymo. Nuostolių bei sutarties netinkamo vykdymo pagrindimas nėra būtina mokėjimo pagal banko garantiją sąlyga. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl neįtraukto į bylą AB DNB banko teisių ir pareigų, todėl nėra pagrindo konstatuoti skundžiamo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Dėl ieškovo neįvykdytų darbų atlikimo kaštų

Atsakovai apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pagal Rangos sutartį neįvykdytų darbų atlikimo kaštų klausimą ir netinkamai vertino su banko garantijos išmokėjimo reikalavimu susijusius įrodymus. Nurodo, kad ginčo dalykas šioje byloje yra klausimas, ar Rangos sutartis įvykdyta tinkamai ar netinkamai, ir yra darbų defektai ar jų nėra (ieškinyje nebuvo suformuluotas reikalavimas dėl Rangos sutarties dalies pripažinimo įvykdyta tinkamai), todėl teigiamas arba neigiamas atsakymas į šį klausimą nulemia ir APVA teisę reikalauti garantijos išmokėjimo. Atsakovų įsitikinimu, jeigu ieškinio dalykas buvo suformuluotas kaip klausimas dėl Rangos sutarties visa apimtimi įvykdymo tinkamai arba netinkamai, tai skundžiamame sprendime pateiktas neigiamas atsakymas, t. y. Rangos sutartis įvykdyta netinkamai, sukurtų visai kitokias teisines pasekmes atsakovams, tai nulemtų ir kitokį atsakovų teisių gynimo būdų pasirinkimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šie atsakovų argumentai yra glaudžiai susiję su minėtais atsakovų argumentais dėl bylos nagrinėjimo ribų ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo, kuriuos teisėjų kolegija motyvuotai atmetė, todėl pakartotinai dėl jų nepasisako.

Dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio

Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo savo sprendimo sumažinti ieškovo patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas nuo 7 000 Lt iki 3 000 Lt. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovo argumentais, nes, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismas šias išlaidas sumažino remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, advokato suteiktos teisinės pagalbos apimtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad analogiškais argumentais pirmosios instancijos teismas sumažino ir APVA turėtų advokato pagalbos išlaidų dydį. Pažymėtina, kad šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo neribojama, bet šalys visada turi atsižvelgti į tai, kad būtent teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio nustatyto maksimalaus dydžio vien už ieškinio parengimą gali būti priteisiamos 3 105 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad ieškinyje nurodyta, kad byla nebus vedama per advokatą, kartu su ieškiniu nebuvo pateikta sąskaitos, patvirtinančios, kad būtent advokatas rengė ieškinį, todėl labiau tikėtina, kad ieškinį rengė jį pasirašęs ieškovo vyriausiasis juristas. Taigi teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai sumažino ieškovui priteistinas advokato pagalbos išlaidas.

Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo ir atsakovų apeliacinių skundų argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 325–333 straipsniais,

nutaria:

priimti ieškovo akcinės bendrovės-firmos „VITI“ apeliacinio skundo dalies atsisakymą ir nutraukti apeliacinio proceso dalį pagal ieškovo akcinės bendrovės-firmos „VITI“ apeliacinio skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo dalies, kuria pripažinta, kad ieškovas, vykdydamas 2007 m. birželio 8 d. rangos sutartį Nr. V/2007/V50 „Vandentiekio ir nuotekynės tinklai bei įrenginiai Tarandėje, Vilniaus mieste“, netinkamai atliko darbų už 163 680 Lt.

Grąžinti ieškovui akcinei bendrovei-firmai „VITI“ (j. a. k. 221504240) 2014 m. lapkričio 6 d. mokėjimu nurodymu Nr. 11061616 už apeliacinį skundą sumokėtus 3 205 Lt (928,23 Eur) žyminio mokesčio.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiDalia KačinskienėDanguolė MartinavičienėVigintas Višinskis