Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Irenai Žukauskienei, Deimantei Mikelėnaitei,

dalyvaujant ieškovui O. B. (O. B.), jo atstovei advokatei Virginijai Pilipavičienei, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei I. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo O. B. (O. B.) ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir A. P. dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, gyvenamųjų patalpų sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, – savivaldybės įmonė Vilniaus miesto būstas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas 2017-02-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį galutinai sutikslinęs prašo:

pripažinti O. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. L., mirusios (duomenys neskelbtini), šeimos nariu;

įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę (juridinio asmens kodas 111109233) sudaryti su ieškovu O. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47,23 kv. m buto (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį;

pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. A30-2118 „Dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini)pagrindinio nuomininko“ 1 punkto dalį dėl O. B. pripažinimo buto (duomenys neskelbtini), pagrindinio nuomininko A. P. šeimos nariu;

pripažinti negaliojančia 2015-08-25 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.41- G15/1068 3 punkto dalį dėl O. B. teisės apsigyventi bute (duomenys neskelbtini);

priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas O. B. gimė, augo ir faktiškai iki šiol gyvena atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Šis Butas buvo suteiktas ir Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos 2001-04-06 sutartimi Nr. 71 neterminuotai išnuomotas ieškovo motinai L. L.. Nurodytame Bute iki (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota ir ieškovo gyvenamoji vieta. Ieškovui susituokus, nuo (duomenys neskelbtini) jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota pas sutuoktinę, vieno kambario bute (duomenys neskelbtini), tačiau dėl nesėkmingos santuokos ieškovas šiame bute niekada nuolat negyveno, visą laiką faktiškai gyveno su motina ir seserimi bute (duomenys neskelbtini). Ieškinyje teigiama, kad tai, jog ieškovas šeimos nario teisėmis jau 2005 metais kartu su motina ir seserimi R. B. (S.) gyveno motinai išnuomotame bute (duomenys neskelbtini), be kitų įrodymų, t. y. liudytojų V. Ž., A. M., Ž. B., S. Č., U. K. pareiškimų, liudijimų, patvirtina ir aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-06-20 įsakymu Nr. 30-1026 L. L. šeimai (jai, dukrai, sūnui) buvo išnuomotas papildomas 19,57 kv. m gyvenamojo ploto kambarys – virtuvė (duomenys neskelbtini), suteikiant visam butui adresą (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodyta, kad gyvendamas Bute su seserimi ir motina, ieškovas vedė bendrą ūkį: kartu išlaikė Butą, pagal galimybes jį remontavo. Tiek seserį, tiek motiną ieškovas slaugė prieš mirtį ir palaidojo. Ieškovo sesuo R. B. (S.) mirė (duomenys neskelbtini), motina L. L. – (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties ieškovas liko vienas gyventi ginčo Bute, pagal galimybes moka nuomos mokestį, tvarko ir prižiūri Butą, atliko remontą. Šias aplinkybes ieškovas įrodinės savo paaiškinimais, liudytojų - ilgamečių kaimynų parodymais, taip pat rašytiniais įrodymais (Swedbank sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašais už laikotarpį nuo 2013-09-13 iki 2016-09-13 ir kt.). Ieškovas 2015-10-19 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas sudaryti su juo buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Kartu su prašymu ieškovas pateikė savo paaiškinimus, rašytinius ir kitokius įrodymus, patvirtinančius, kad bute (duomenys neskelbtini), jis faktiškai gyvena nuo 1958 metų. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2016-09-08 raštu Nr. 1.35-16/3756 ieškovui pranešė, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu atsisakyta sudaryti su juo Buto nuomos sutartį, taip pat nurodė iki 2016-10-05 atlaisvinti šį būstą. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybei 2016-10-03 pateikė prašymą, kuriame prašė pakartotinai išnagrinėti jo 2015-10-19 prašymą ir sudaryti su juo Buto nuomos sutartį. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2016-10-25 raštu Nr. 1.35-16/4547 atsisakė iš naujo nagrinėti ieškovo prašymą sudaryti su juo buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2016-09-08 rašto Nr. 1.35-16/3756 matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas nesudaryti su ieškovu nuomos sutarties motyvuotas tuo, jog, Gyventojų registro duomenimis, ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra bute (duomenys neskelbtini)ir jis tariamai turi teisę gyventi šiame bute. Ieškovo teigimu, toks motyvas nepagrįstas, nes yra paneigtas ieškovo pateiktais įrodymais, patvirtinančiais, kad bute (duomenys neskelbtini) ieškovas faktiškai negyvena, niekada nuolat negyveno, kad jo faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra bute (duomenys neskelbtini). Ieškinyje pažymėta, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1, 2 dalys) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011). Ieškinyje pabrėžta, kad, nors ieškovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs ne ginčo Bute, tačiau jo paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-06-20 įsakymas Nr. 30-1026, Swedbank banko sąskaitos išrašai apie Buto nuomos mokesčio mokėjimą), įrodo faktą, kad jis su motina, kuri buvo buto (duomenys neskelbtini), nuomininkė, iki jos mirties, jos sutikimu, faktiškai gyveno ir vedė bendrą ūkį, taigi buvo Buto pagrindinės nuomininkės šeimos narys, šiame Bute ieškovas liko gyventi po motinos mirties, todėl turi teisę reikalauti, jog, mirus pagrindinei Buto nuomininkei, su juo būtų sudaryta šio Buto nuomos sutartis (CK 6.588 straipsnis, 6.589 straipsnio 1 dalis,6.602 straipsnio 2 dalis). Ieškinyje teigiama, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas nesudaryti su ieškovu buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties yra neteisėtas, prieštarauja CK 6.588, 6.589, 6.602 straipsnių nuostatoms, pažeidžia ieškovo, kaip Buto nuomininko šeimos nario teises, todėl atsakovas turi būti teismo tvarka įpareigotas sudaryti su ieškovu Buto nuomos sutartį. Ieškinyje pažymėta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-07-21 įsakymo Nr. A30-2118 „Dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) pagrindinio nuomininko“ 1 punkte ieškovas yra nurodytas kaip buto (duomenys neskelbtini), pagrindinės nuomininkės A. P. šeimos nariu, 2015-08-25 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.41-G15/1068, sudarytos Vilniaus miesto savivaldybės ir A. P., 3 punkte ieškovui suteikta teisė apsigyventi bute (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovo, iki nurodytų dokumentų gavimo ieškovas buvo įsitikinęs, kad jis seniai yra praradęs nuomininko teises į butą (duomenys neskelbtini), nes šiame bute jis niekada nuolat negyveno, beveik visą gyvenimą faktiškai gyveno bute (duomenys neskelbtini). Ieškovas, deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 2015-05-19 pasirašė notariškai patvirtintą vienašalį sandorį, kuriuo sutiko, kad A. P. būtų pagrindinė buto (duomenys neskelbtini) nuomininkė, tačiau jam dėl išsilavinimo ir teisinių žinių stokos nebuvo žinomos šio veiksmo teisinės pasekmės, t. y. kad jis bus įrašytas į šio buto nuomos sutartį kaip A. P. šeimos narys ir kad jam bus suteikta teisė apsigyventi šiame bute. Ieškinyje pabrėžta, kad ieškovas niekada nuolat faktiškai negyveno bute (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybė į bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog, prieš pakeičiant buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį buvusios ieškovo sutuoktinės A. P. vardu, buvo atliktas faktinių aplinkybių patikrinimas, kad buvo aiškinamasi, ar bute deklaravę gyvenamąją vietą asmenys iš tikrųjų jame gyvena, t. y. nėra išvykę iš buto, ir, ar jie tokiu būdu nėra praradę teisės į nuomojamą gyvenamąją patalpą. Jeigu Vilniaus miesto savivaldybė, kaip buto savininkė, būtų neformaliai atlikusi savo pareigas, ji būtų nustačiusi, kad ieškovas bute faktiškai negyvena. Ieškinyje nurodyta, kad, teismui pripažinus, jog ieškovas su motina faktiškai gyveno bute (duomenys neskelbtini), iki jos mirties vedė su ja bendrą ūkį, liko gyventi Bute po jos mirties ir tuo pagrindu tenkintų ieškinio reikalavimus dėl ieškovo pripažinimo L. L. šeimos nariu bei atsakovo įpareigojimo sudaryti buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, turėtų būti patenkinti ir išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-07-21 įsakymo Nr. A30-2118 dalies ir 2015-08-25 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.41-G15/1068 dalies pripažinimo negaliojančiomis.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad tam, jog ieškovas būtų pripažintas L. L. šeimos nariu, turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) ieškovą ir buto nuomininkę siejo CK 6.588 straipsnyje nurodyti giminystės ryšiai; 2) ieškovas gyveno kartu su nuomininke; 3) ieškovas vedė su nuomininke bendrą ūkį. Tik nustačius visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Atsiliepime pažymėta, kad ginčo dėl ieškovą ir pagrindinę buto nuomininkę siejusių giminystės ryšių nėra. Tačiau, atsakovo nuomone, ieškovas tinkamai nepagrindė, kad jis jau nuo 2005 m. šeimos nario teisėmis su motina ir seserimi gyveno ginčo Bute ir vedė bendrą ūkį: kartu išlaikė Butą, pagal galimybes jį remontavo. Ieškovo motina mirė (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškovo pateiktuose, neva buvusį bendrą ūki įrodančiuose, sąskaitų išrašuose įmokos už nuomą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atliktos nuo 2017-04-23, t. y. po ieškovo motinos mirties. Pasak atsakovo, lieka neaišku, kaip ieškovas prisidėjo prie ginčo Buto išlaikymo ir priežiūros iki pagrindinės ginčo buto nuomininkės mirties. Atsiliepime teigiama, kad ieškovas taip pat nepagrindė ir fakto, jog nuo 2005 m. tikrai gyveno ginčo Bute. Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-06-20 įsakymu Nr. 30-1026 „Dėl papildomo ploto išnuomojimo L. L.“ buvo nuspręsta L. L. trijų asmenų šeimai (ji, dukra, sūnus) papildomai išnuomoti 19,57 kv. m gyvenamojo ploto kambarį-virtuvę (duomenys neskelbtini), suteikiant visam butui adresą (duomenys neskelbtini), ir su L. L. 2005-07-11 sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 230, kuria buvo neterminuotam naudojimui išnuomotas 47,23 kv. m butas (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis apsigyveno šiame bute ir gyveno su motina bei vedė su ja bendrą ūkį. Ieškovas savo gyvenamosios vietos šiame Bute nedeklaravo. Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad ieškovo gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) (buvusios sutuoktinės A. P. gyvenamosios vietos adresu). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-07-21 įsakymo Nr. A30-2118 „Dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) pagrindinio nuomininko“ 1 punktu nuspręsta laikyti A. P. trijų asmenų šeimos (ji, buvęs vyras O. B. ir dukra O. M.) dviejų kambarių 30,57 kv. m bendro (naudingojo) ploto gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), pagrindine nuomininke. Su A. P. 2015-08-25 sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.41-GI5/1068, kuria jai išnuomotas 2-jų kambarių, 30,57 kv. m butas (duomenys neskelbtini), ir šios Sutarties 3 punkte nurodyta, kad bute turi teisę apsigyventi šie nuomininko šeimos nariai: buvęs vyras O. B. ir dukra O. M.. Atsiliepime teigiama, kad, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, faktinė ieškovo gyvenamoji vieta tiek jo motinos gyvenimo ginčo Bute laikotarpiu, tiek po jos mirties, laikytinas butas (duomenys neskelbtini). Atsiliepime pažymėta, kad ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-07-21 įsakymo Nr. A30- 2118 1 punkto ir 2015-08-25 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.41-G 15/1068 3 punkto dalį dėl O. B. kaip A. P. šeimos nario ir jo teisės apsigyventi bute (duomenys neskelbtini), yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo pripažinti ieškovą L. L. šeimos nariu bei įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovu buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis reikalavimas yra nepagrįstas, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti iš išvestinius reikalavimus.

Atsakovė A. P. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovas, jo atstovė advokatė prašė tenkinti ieškinio reikalavimus dėl ieškinyje išdėstytų motyvų, be to, remiantis teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Byloje nustatyta, kad ieškovas O. B. yra L. L., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. L. L. buvo Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuomininkė.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2015-04-22 rašto Nr. 10-S-87-525/1.39.10-27 matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovo gyvenamoji vieta buvo deklaruota bute (duomenys neskelbtini).

Gyventojų registro duomenimis, ieškovo gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), t. y. buvusios sutuoktinės A. P. gyvenamosios vietos adresu.

Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-06-20 įsakymo Nr. 30-1026 matyti, kad šiuo administraciniu aktu nutarta L. L. šeimai (jai, dukrai, sūnui) išnuomoti papildomas 19,57 kv. m gyvenamojo ploto kambarys – virtuvė (duomenys neskelbtini), suteikiant visam butui adresą (duomenys neskelbtini).

Su ieškovo motina L. L. 2005-07-11 buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 230, kuria neterminuotam naudojimui išnuomotas 47,23 kv. m butas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-07-21 įsakymo Nr. A30-2118 „Dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) pagrindinio nuomininko“ 1 punkte nurodyta laikyti A. P. trijų asmenų šeimos (ji, buvęs vyras O. B. ir dukra O. M.) dviejų kambarių 30,57 kv. m bendro (naudingojo) ploto gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), pagrindine nuomininke.

Su A. P. 2015-08-25 buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.41-GI5/1068, kuria jai išnuomotas dviejų kambarių, 30,57 kv. m ploto butas (duomenys neskelbtini). Pagal šios sutarties 3 punktą bute turi teisę apsigyventi šie nuomininko šeimos nariai: buvęs vyras O. B. ir dukra O. M..

Ieškovas 2015-10-19 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas sudaryti su juo buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Kartu su prašymu ieškovas pateikė savo paaiškinimus, rašytinius įrodymus, kuriais remdamasis teigė, kad bute (duomenys neskelbtini), jis faktiškai gyvena nuo 1958 metų.

SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2016-09-08 raštu Nr. 1.35-16/3756 ieškovui pranešė, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu atsisakyta sudaryti su juo Buto nuomos sutartį, taip pat nurodė iki 2016-10-05 atlaisvinti šį būstą.

SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2016-10-25 raštu Nr. 1.35-16/4547 atsisakė iš naujo nagrinėti ieškovo prašymą dėl ginčo Buto nuomos sutarties sudarymo.

Ieškovas, siekdamas buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo 2017-02-10 kreipėsi su ieškiniu į teismą.

Dėl ieškovo pripažinimo pagrindinės Buto nuomininkės šeimos nariu

Ieškovas siekia sudaryti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, remdamasis savo, kaip mirusios motinos, kuri buvo pagrindinė šio Buto nuomininkė, šeimos nario statusu.

Pagal CK 6.590 straipsnio 2 dalies nuostatas valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę jo nuomojamoje patalpoje apgyvendinti savo pilnamečius vaikus. Vadovaujantis CK 6.588 straipsnio 2 dalimi, gyvenamosios patalpos nuomininko pilnamečiai vaikai priskiriami prie šeimos narių, jeigu jie su nuomininku turi bendrą ūkį. CK 6.588 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai, apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją tam, kad pilnametis nuomininko vaikas būtų pripažintas nuomininko šeimos nariu, būtina nustatyti tokias faktines aplinkybes: 1) kad jis nuomininko ir kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu apsigyveno nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje; 2) gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje; 3) su gyvenamosios patalpos nuomininku turėjo bendrą ūkį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-05-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2004; 2013-02-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas, po santuokos su atsakove A. P. iš ginčo Buto (duomenys neskelbtini) išvykęs gyventi į sutuoktinės nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), sugrįžo į ginčo Butą ir jame apsigyveno ne vėliau kaip 2005 m. (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Tokią išvadą patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-06-20 įsakymas Nr. 30-1026 dėl papildomo ploto išnuomojimo L. L., kuriame aiškiai išvardyta, iš kokių narių susideda šeima – nuomininkė, dukra ir sūnus. Bylos duomenimis, L. L., be ieškovo, kito sūnaus neturėjo. Ieškovo sugrįžimą gyventi į ginčo Butą, iširus santuokai su A. P., vieningai patvirtino net visi byloje apklausti liudytojai. Penki iš jų – ilgą laiką pažįstantys ieškovą kaip kaimyną, gyvenusį su motina ir seserimi, o šiuo metu gyvenantį vieną (duomenys neskelbtini). Viena iš liudytojų – O. M. – yra ieškovo dukra, kuri parodė, kad, tėvams išsiskyrus, tėvas negyveno bute (duomenys neskelbtini) maždaug nuo 1993 m., šiame bute buvo tik registruotas, o realiai gyveno pas močiutę (2017-05-23 teismo posėdžio garso įrašas).

Nėra jokių abejonių dėl to, kad ginčo Bute ieškovas apsigyveno pagrindinės nuomininkės, t. y. motinos, be to, tuo metu gyvenusios sesers, sutikimu. Liudytojai, kurie gyveno ieškovo šeimos kaimynystėje, vieningai aiškino, jog ieškovas rūpinosi tiek motina, tiek seserimi, daug padėjo motinai ir seseriai buityje.

Byloje apklausti liudytojai, kurie neturi jokio suinteresuotumo dėl bylos baigties, parodė, kad ieškovas realiai gyveno ginčo Bute su motina ir seserimi, tvarkė Butą, jį remontavo, kartu rūpinosi malkomis žiemai. Liudytojai tvirtino, kad ieškovas ir jo motina gyveno kaip viena šeima, bendrai pirkdavo maistą, dalijosi Buto išlaikymo išlaidas (mokesčius už Butą mokėdavo ir ieškovas, ir motina). Liudytojai nurodė, kad jie patys matė jų papasakotas aplinkybes, nes tiesiogiai bendravo su ieškovu ir jo motina.

Ieškovo atstovės teisingai pažymėta, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog konstatuoti bendro ūkio nuomojamame bute vedimą galima nustačius, kad nuomininkas ir jo šeimos narys bendrai prižiūrėjo, tvarkė, remontavo butą, iš bendrų lėšų maitinosi, pirko namų apyvokos daiktus, mokėjo mokesčius už butą ir pan. (pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-07-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1323-230/2011).

Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą išaiškinta, jog asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, bet jo faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1, 2 dalys). Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą, svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-05-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2004; 2011-04-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011; 2016-02-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-313/2016; kt.).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, nėra jokių abejonių dėl to, kad ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta vėliausiai nuo 2005 m. iki šiol yra būtent ginčo Bute. Ieškovo paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje apklaustų liudytojų parodymų analizė vienareikšmiškai patvirtina, kad gyvenamosios vietos deklaravimas bute (duomenys neskelbtini), yra formalus, ieškovas šiame bute realiai negyvena daugiau kaip dešimt metų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina neabejotina išvada, kad yra visos įstatymo nustatytos sąlygos pripažinti ieškovą ginčo buto (duomenys neskelbtini), pagrindinės nuomininkės L. L., mirusios (duomenys neskelbtini), šeimos nariu (CK 6.588 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl ieškovo, kaip mirusios pagrindinės Buto nuomininkės šeimos nario, teisės sudaryti Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį

CK 6.589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.

Pagal CK 6.602 straipsnio 2 dalį nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją.

Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad yra visos įstatymo nustatytos sąlygos pripažinti ieškovą buvus ginčo Buto pagrindinės nuomininkės L. L. šeimos nariu, ieškovas turi teisėtą pagrindą reikalauti sudaryti su juo Buto nuomos sutartį (CK 6.589 straipsnio 1 dalis, 6.602 straipsnio 2 dalis).

Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas, mirus motinai, per du mėnesius po jos mirties neinformavo nuomotojo apie norą tapti pagrindiniu ginčo Buto nuomininku, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindas atsisakyti sudaryti su ieškovu Buto nuomos sutartį, kai nustatytos tokios aplinkybės: ginčo Bute ieškovas gimė ir užaugo; nutrūkus santuokai, jis grįžo gyventi į šį Butą ir gyveno jame pagrindinės nuomininkės – motinos – sutikimu; ieškovas tvarkė, remontavo šį Butą, kaip nuomininkės šeimos narys, po motinos mirties toliau gyvena Bute, jį tvarko ir prižiūri; ieškovas neturi kitos gyvenamosios vietos.

Šiuo konkrečiu atveju, atsisakymas sudaryti su ieškovu ginčo Buto nuomos sutartį, be kita ko, prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, kuriais vadovaujasi ne tik teismas, aiškindamas bei taikydamas įstatymus, tačiau kuriais turi vadovautis ir savivaldybės institucijos, įgyvendindamos turimas teises bei atlikdamos joms pavestas pareigas (CK 1.5 straipsnio 1, 4 dalys).

Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą sudaryti ginčo Buto nuomos sutartį pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.589 straipsnis, CK 6.602 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl išvestinių ieškinio reikalavimų

Teismo proceso metu nustatytos faktinės aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad, priimant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-07-21 įsakymą Nr. A30-2118, taip pat sudarant 2015-08-25 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41- G15/1068 su atsakove A. P. dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos, nebuvo išsiaiškinta tikroji situacija, formaliai vadovautasi tik viešojo registro duomenimis apie ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą. Ieškovas, kaip buvęs atsakovės A. P. sutuoktinis, buvo nepagrįstai, formaliu pagrindu įrašytas kaip jos šeimos narys, nepaisant to, kad nurodytame bute jis faktiškai negyvena ilgą laiką. Gyvenamosios patalpos sutarties 3 punkte nurodyta ieškovo teisė apsigyventi bute (duomenys neskelbtini)įrašyta taip pat formaliai, neišsiaiškinus ieškovo valios, nepaaiškinus jam teisinių tokio įrašymo padarinių.

Dėl nurodytų motyvų yra pagrindas pripažinti negaliojančiomis ieškovo ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-07-21 įsakymo Nr. A30-2118 1 punkto ir 2015-08-25 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.41- G15/1068 3 punkto dalis, susijusias su ieškovo teise į butą (duomenys neskelbtini).

Dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ veiksmų vertinimo, sprendžiant ieškovo prašymą sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį

Šiuo konkrečiu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ formaliai nagrinėjo ieškovo prašymus dėl ginčo Buto nuomos sutarties sudarymo, mirus ieškovo motinai. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo, kuriems turėtų būti žinoma ilgametė ir nesikeičianti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, be pagrindo esminiu laikė faktą, kad ieškovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitame bute, t. y. (duomenys neskelbtini), taip pat rėmėsi tuo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-07-21 įsakymo Nr. A30-2118 1 punkte ieškovas įrašytas kaip nurodyto buto pagrindinės nuomininkės A. P. šeimos narys, o su A. P. 2015-08-25 sudarytoje Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 1.41-GI5/1068 numatyta ir ieškovo teisė apsigyventi bute (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad, duodama parodymus teismo posėdyje, liudytoja O. M. (ieškovo ir atsakovės A. P. duktė, gyvenanti bute (duomenys neskelbtini)), paklausta dėl aplinkybių, kuriomis ieškovas buvo įrašytas kaip turintis teisę gyventi bute (duomenys neskelbtini), nurodė, jog, motinai tvarkant šio buto nuomos dokumentus, reikėjo tėvo parašo, nes jis ten buvo registruotas, tačiau niekas iš Savivaldybės darbuotojų niekada nebuvo atvykę į butą ir nesiaiškino, kas jame realiai gyvena.

Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, ieškovas ginčo Buto nuomos sutarties sudarymo klausimą siekė išspręsti be teismo, 2015-10-19, 2016-10-03 kreipdamasis į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu, pridėdamas prie šio prašymo savo paaiškinimus, rašytinius įrodymus, kuriais grindė savo poziciją, kad jis ilgą laiką faktiškai gyvena bute (duomenys neskelbtini), ir yra visos sąlygos pripažinti jį mirusios šio buto pagrindinės nuomininkės šeimos nariu bei sudaryti su juo Buto nuomos sutartį. Teismo nuomone, šie ieškovo prašymai buvo išnagrinėti formaliai, nesiaiškinant realios situacijos, nevertinant ieškovo pastangų išspręsti jam reikšmingą gyvenamojo būsto nuomos klausimą kiek galima greičiau, be to, nesikreipiant į teismą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį, ieškovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Paduodamas ieškinį, ieškovas sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, todėl jam iš atsakovo priteistina 31 Eur žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti.

Ieškovas pateikė prašymą priteisti 343 Eur advokatės teisinę pagalbą, teikiant konsultacijas, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme.

Spręsdamas dėl ieškovui atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ieškovo atstovės galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

Įvertinus ieškovo atstovės advokatės parengtų procesinių dokumentų apimtį, turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas šiems dokumentams parengti, įrodymams surinkti, ieškovo patirtos advokatės pagalbos išlaidos pripažintinos visiškai pagrįstomis, todėl atlygintinos visa apimtimi, be kita ko, įvertinus ir priežastis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos patirtos – atsakovas formaliai sprendė ieškovo prašymą dėl Buto nuomos sutarties sudarymo ir dėl to ieškovui teko kreiptis į teismą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Apibendrinant išdėstytus motyvus, ieškovui iš atsakovo priteistina 374 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

patenkinti ieškovo O. B. (O. B.) ieškinį.

Pripažinti O. B. (O. B.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. L., mirusios (duomenys neskelbtini), šeimos nariu.

Įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę (juridinio asmens kodas 111109233) sudaryti su ieškovu O. B. (O. B.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47,23 kv. m buto (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. A30-2118 „Dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) pagrindinio nuomininko“ 1 punkto dalį dėl O. B. pripažinimo buto (duomenys neskelbtini), pagrindinio nuomininko A. P. šeimos nariu.

Pripažinti negaliojančia 2015-08-25 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.41- G15/1068 3 punkto dalį dėl O. B. (O. B.) teisės apsigyventi bute (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui O. B. (O. B.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) 374 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.