- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-08
- Bylos Nr.
- 2A-1323-230/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-19700-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės priešieškinį
- Ieškovas
- M. D.
- Kategorijos
- 25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-234-199/2011 pagal ieškovo M. D. patikslintą ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu bei įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinį ieškovui M. D. dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. D. patikslintu ieškiniu (t.2, b.l. 19-22) pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti jį pagrindinio nuomininko V. Š. šeimos nariu, įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu M. D. buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios patalpos nuomos sutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jo tėvas V. Š. su Kauno m. savivaldybe buvo sudaręs nuomos sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos ir buvo šio buto pagrindinis nuomininkas. Ieškovas nuo 2006 metų šiame bute gyvena kaip pagrindinio nuomininko V. Š. šeimos narys: jie abu gaudavo socialines išmokas (dėl invalidumo), bendromis jėgomis prižiūrėjo ir remontavo butą, vedė bendrą ūkį, kartu pirkdavo maistą, mokėjo už butą mokesčius, pirko kai kuriuos baldus, bendrai skirstydavo lėšas, ieškovui atsikrausčius gyventi pas tėvą, ieškovo pastangomis buvo likviduotas įsiskolinimas už buto šildymą AB „Kauno energija“. Tėvas 2009-02-21 mirė, ieškovas jį palaidojo ir liko gyventi bute, o nuo 2009 m. balandžio mėn. laikinai išvyko į JAV užsidirbti pinigų buto remontui ir pragyvenimui Lietuvoje. Kito gyvenamojo būsto ieškovas neturi, nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų taip pat neturi, ieškovas moka mokesčius už butą, jį išlaiko. Atsakovo priešieškinį, kuriuo prašoma jį iškeldinti, prašė atmesti.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė priešieškiniu (t.1, b.l. 35-37) teismo prašė iškeldinti ieškovą M. D. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, o ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas nėra sudaręs buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties, todėl jame gyvena be teisinio pagrindo ir laikoma, jog jis yra savavališkai užėmęs gyvenamąsias patalpas, dėl to turėtų būti iškeldintas teismine tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas išgyveno tėvo nuomojamoje patalpoje ne mažiau kaip vienerius metus ir kartu su juo bendrai tvarkė namų ūkį. Ieškovas nurodo, jog buvo vienišas, neturėjo jokio nekilnojamojo turto, todėl nuo 2006 metų gyveno kartu su tėvu bute (duomenys neskelbtini) su juo buvo bendra šeima, kartu vedė bendrą ūkį, bendrai išlaikė butą, tačiau šios aplinkybės nepatvirtintos jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovas nurodė, jog byloje nėra nustatytų visų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino ieškovą M. D. buvusio pagrindinio nuomininko buto, esančio (duomenys neskelbtini) šeimos nariu. Įpareigojo atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu M. D. buto, (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės ieškovui M. D. 131 Lt žyminio mokesčio bei 1 400 Lt už advokatės teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, jog ieškovas apsigyveno pas tėvą V. Š. 2006 metais kaip artimas giminaitis, t.y. sūnus, kartu su tėvu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) pragyveno daugiau nei 1 metus (3 metus), kad su tėvu V. Š. vedė bendrą ūkį, t.y. bendrai prižiūrėjo, tvarkė, remontavo butą, iš bendrų lėšų maitinosi, bendrai pirko namų apyvokos daiktus, mokėjo mokesčius už butą, padengė mokesčių už butą įsiskolinimą. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovas po pagrindinio nuomininko V. Š. mirties liko gyventi ginčo bute, jį prižiūri, moka mokesčius, t.y. atlieka visas nuomininko pareigas, o į Jungtines Amerikos Valstijas ieškovas išvyko laikinai užsidirbti buto remontui, turėdamas tikslą grįžti į ginčo butą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra socialiai remtinas asmuo, nes yra neįgalus ir neturi jokio nekilnojamojo turto ar kito gyvenamojo būsto. Atsakovo priešieškinį teismas atmetė kaip neįrodytą, kadangi nebuvo nustatyta, kad ieškovas apsigyveno savavališkai. Ieškovas ginčo bute apsigyveno su tėvo sutikimu, o įstatymas raštiško sutikimo apsigyventi nereikalauja, ir nuomotojo sutikimas nereikalingas. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad buto nuomos sutartis nebuvo pakeista įrašant ieškovą pagrindinio nuomininko šeimos nariu, todėl mirus pagrindiniam nuomininkui nėra teisinio pagrindo pakeisti sutartį ieškovo vardu, nurodęs, jog sutartis liko nepakeista dėl ieškovo ir V. Š. sveikatos būklės.
Šalies argumentai
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Nurodo, jog teismo sprendimas nepagrįstas, neteisėtas, priimtas neteisingai pritaikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmens pripažinimą pagrindinio buto nuomininko šeimos nariu. Remiantis byloje pateiktu rašytiniu įrodymu, ieškovo gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), o Gyventojų registro pažymoje nurodytas adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nėra paneigti kitais įrodymais. Be to, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 1994 m. ieškovo globėja buvo paskirta I. P., kur ieškovas ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą, ir tai patvirtina, kad nebuvo jokio ryšio su tėvu. Visi mokėjimai už butą atlikti V. Š. vardu, didžiąją dalį jų apmokėjo I. P., dalį V. Š. ir tik vieną sąskaitą yra apmokėjęs ieškovas, todėl tai nepatvirtina bendro ūkio vedimo. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas po V. Š. mirties, todėl jame užfiksuotos aplinkybės taip pat nepatvirtina bendro ūkio vedimo. Apeliantas nurodo, jog įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas išgyveno tėvo nuomojamoje patalpoje ne mažiau kaip vienerius metus ir kartu su juo bendrai tvarkė namų ūkį, byloje nėra. Byloje nepateikta jokių konkrečių rašytinių įrodymų dėl tėvo ir sūnaus pajamų ir išlaidų bendrumo, bendro maitinimosi, būtiniausių namų apyvokos daiktų įsigijimo, nepateikta įrodymų apie bendro ūkio tvarkymą, todėl teismas neturėjo pagrindo ieškovą pripažinti nuomininko V. Š. šeimos nariu. LR CK 6.590 str. 1 d. nurodyta, kad pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje gali apsigyventi tik tie šeimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad V. Š. būtų išreiškęs valią, jog M. D. būtų įrašytas į gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, ir priešingai, 2008 m. lapkričio 10 d. prašyme dėl nuomos sutarties sudarymo V. Š. neprašė į nuomos sutartį įrašyti M. D.. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo motyvu, jog ieškovas nuo 2006 metų ginčo bute gyveno nuolatinai, kaip viena šeima su savo tėvu, kurį palaidojo, ir tik sutvarkęs jo kapą, išvyko užsidirbti į JAV buto remontui. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, jog ieškovas dirba JAV nuo 2009 metų kovo 25 dienos ir iki šiol nėra atvykęs nei į vieną teismo posėdį. Todėl asmuo, nesinaudodamas ginčo patalpomis daugiau kaip 2 metus, pats savęs nelaiko šio būsto nuomininku, jam būstas nėra reikalingas, nes tai nėra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, kuri laikoma pagrindinių asmeninių, ekonominių ar socialinių interesų buvimo vieta. Kadangi ieškovas ginčo patalpose gyvena be teisinio pagrindo, butas jam nėra suteiktas įstatymų nustatyta tvarka, nėra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, todėl vadovaujantis LR CK 6.612 str., laikoma, jog jis yra savavališkai užėmęs gyvenamąsias patalpas ir turėtų būti iškeldintas teismine tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Atsiliepimas
Ieškovo M. D. atstovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai ir apklausti liudytojai patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad ieškovas nuo 2006 m. iki tėvo mirties gyveno ginčo bute kartu su tėvu, ir tai buvo jo gyvenamoji vieta. Viešojo registro duomenys apie asmens gyvenamąją vietą tėra tik vienas iš kriterijų nustatant gyvenamąją vietą. Ieškovas neturi nekilnojamojo turto, nuosavo būsto, užaugo pensionate, todėl jis neturėjo galimybės kitur deklaruoti gyvenamąją vietą, išskyrus pažymoje nurodytą globėjos gyvenamąją vietą. Įrodymai patvirtina, kad tėvas ir sūnus gyveno kartu, bendrai maitinosi, abu remontavo būstą, todėl teismas pagrįstai ieškovą pripažino V. Š. šeimos nariu. Galimybė deklaruoti gyvenamąją vietą ginčo bute pakeičiant nuomos sutartį liko nesutvarkyta dėl ieškovo ir jo tėvo neįgalumo. Nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovas apmokėjo tik vieną sąskaitą už butą. V. Š. gaudavo mažas pajams, jam buvo mokama šalpos pensija – 963,50 Lt, todėl jis vienas nesugebėjo išlaikyti butą, dėl ko susikaupė įsiskolinimas. 2006-2007 m. I. P. atlikti mokėjimai sietini su M. D., nes ji buvo jo globėja, ir šie įrodymai patvirtina, kad ieškovas kartu su tėvu vedė bendrą ūkį, mokėjo mokesčius ir išlaikė butą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pagrįstai vertintas kartu su kitais įrodymais, o liudytojos A. A. ir V. Š. parodė, kad ieškovas su tėvu darė bute remontą. Teismas pagrįstai taikė CK 6.590 str. 2 dalį, kuri numato nuomininkui teisę apgyvendinti nuomojamoje patalpoje savo vaikus, tam yra būtinas tik pilnamečių šeimos narių sutikimas, bet ne nuomotojo sutikimas. Taip pat nurodo, kad ieškovas turi teisę į socialinį būstą, kadangi yra invalidas ir socialiai remtinas asmuo. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nebus galimybės sudaryti nuomos sutartį, kadangi ieškovas nuo 2009 m. yra išvykęs iš Lietuvos ir nepateikta įrodymų, kad jis grįš, nes ieškovas yra sudaręs terminuotą darbo sutartį, o grįžti jis negali, nes neturi garantijų, kad čia turės gyvenamąjį būstą. Kai taps aišku, kad jis turi teisę sudaryti nuomos sutartį, jis iš karto grįš, be to, bute yra likę jo asmeniniai daiktai, baldai, jis moka mokesčius už butą, o ieškovą pripažinus nuomininko šeimos nariu atsiras pagrindas skaičiuoti jam nuomos mokestį.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, tačiau daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis), padarė nepagrįstą išvadą, jog yra nustatytos visos CK 6.588 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos ieškovą pripažinti ginčo buto nuomininko V. Š. šeimos nariu.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad ieškovas 2006 m. apsigyveno pas tėvą – ginčo buto pagrindinį nuomininką V. Š., kaip artimas giminaitis ir su juo gyveno kartu daugiau kaip metus laiko, su juo vedė bendrą ūkį, t.y. bendrai prižiūrėjo, tvarkė, remontavo butą, iš bendrų lėšų maitinosi, pirko namų apyvokos daiktus, mokėjo mokesčius už butą. Pagal suformuotas įrodinėjimo taisykles teismas privalo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti visas bylos ginčui reikšmingas aplinkybes, ištirti bei įvertinti visus faktinius duomenis (įrodymus) pagal vidinį savo įsitikinimą, t.y. teismas turi ištirti ir įvertinti kiekvieno byloje surinkto įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų daryti išvadas. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nurodęs faktiškai visų byloje pateiktų įrodymų turinį, neįvertino jų konkrečios įrodomosios reikšmės. Teismas visiškai nenurodė, kodėl atmeta byloje pateiktą aukštesnę įrodomąją galią turintį įrodymą – pažymą apie ieškovo M. D. deklaruotą gyvenamąją vietą ne ginčo bute, bet (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 117). Ieškovo atstovė pripažino, kad ieškovas visą laiką buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą šiuo adresu, t.y. pas jo buvusią globėją. Remiantis LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu, gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai, o gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs (šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis). Gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo deklaravimo įstaigai gali pateikti prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti neteisingus jo deklaravimo duomenis (nurodyto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, deklaravimo įstaigos (įstatymo 9 straipsnis) išduota pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą laikytina didesnę įrodomąją galią turinčiu rašytiniu įrodymu ir tokiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (CPK 199 straipsnio 2 dalis). Vertinant oficialaus rašytinio įrodymo įrodomąją reikšmę, svarbi ir kita byloje nustatyta aplinkybė, kad buto pagrindinis nuomininkas V. Š. 2008 m. lapkričio 11 d., kuomet ieškovo teigimu jis tėvo sutikimu jau du metus gyveno ginčo bute, pateikdamas prašymą Kauno miesto savivaldybei sudaryti su juo buto nuomos sutartį (t.1, b.l. 26), nenurodė, kad bute gyvena ir jo sūnus, ir kad jis būtų siekęs, kad sūnus būtų įrašytas į gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad ieškovas nuo 2006 m. gyveno ginčo bute, rėmėsi liudytojų parodymais, sąskaitomis, kvitais, mokėjimo dokumentais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Tačiau apylinkės teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas kartu su buto nuomininku mokėjo mokesčius už butui teikiamas paslaugas ir kartu apmokėjo susidariusį įsiskolinimą, visiškai neaptarė atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad mokėjimai buvo atlikti V. Š. vardu ir kad dalį jų yra apmokėjusi I. P. (t.1, b.l. 75, 84-91), o ieškovo M. D. vardu yra atliktas tik vienas mokėjimas (t.1, b.l. 92). Ta aplinkybė, kad ieškovo buvusi globėja I. P., dengdama susidariusį įsiskolinimą už butą, atliko tam tikrus mokėjimus negali tiesiogiai patvirtinti jos buvusio globotinio gyvenimo ginčo bute fakto, o tik patvirtina tam tikro mokėjimo atlikimo faktą. Rašytinių įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių ieškovo gyvenimo kartu su tėvu V. Š. faktą, byloje nėra pateikta (pvz., kad ieškovas nurodytu adresu gaudavo kokią nors korespondenciją, kad kur nors buvo nurodęs šią savo gyvenamąją vietą, ar kad gydėsi pagal šią gyvenamąją vietą ir pan.). Atvirkščiai, pateiktos pažymos apie ieškovo pajamas 2006-2009 m. ( t.1, b.l. 106-109) patvirtina, kad jos yra išduotos Akmenės savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus, nurodant ieškovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Liudytojų parodymai įrodinėtinų aplinkybių požiūriu nėra pakankami, kadangi liudytoja A. A. (t.1, b.l. 149) yra ieškovo buvusios globėjos dukra, o liudytojos V. Š. parodymai (t.1, b.l. 149-150) yra abstraktaus pobūdžio ir atsižvelgiant į kitų įrodymų visumą laikytini nepakankamais ieškovo gyvenimo ginčo bute ir bendro ūkio vedimo su V. Š. faktams patvirtinti. Pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai, kad po V. Š. mirties yra mokamai mokesčiai už butą nepatvirtina esminės šioje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kad ieškovas kartu su buto nuomininku – tėvu V. Š. gyveno kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir bendrai tvarkė namų ūkį. Pirmosios instancijos teismas, išvadas grįsdamas 2010 m. birželio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriuo konstatuoti tam tikri buto pagerinimo požymiai (pvz. plastikinių langų įdėjimas), vertindamas šį įrodymą, nenurodė, ar yra nustatyta, kad buto pagerinimai atlikti dar esant gyvam V. Š. ir atlikti būtent kartu su ieškovu.
Vertinant byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgtina ir į byloje nustatytą aplinkybę, kad ieškovas iš karto po tėvo mirties nuo 2009 m. balandžio 1 d. yra išvykęs Į JAV (t.1, b.l. 62, 145) ir iki šiol nėra grįžęs, kas iš esmės patvirtina, kad jis pats nelaiko savęs buto nuomininku ir nevykdo nuomininko pareigų. Byloje nustatytos aplinkybės, kad jis kitų asmenų pagalba vykdo pareigas mokėti mokesčius už butą, nepatvirtina, kad yra ir toliau palaikomi faktiniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, kurių esmė yra naudoti patalpą gyvenimui, už tai mokant nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo ginti asmens, nors jis ir yra neįgalus (t.1, b.l. 128) ir socialiai remtinas, įstatymų nustatyta tvarka neįgytas teises į buto nuomą, juo labiau, kad tokiu atveju yra pažeidžiamos kitų socialiai remtinų asmenų teisės į socialinį būstą.
Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas nuo 2006 m. apsigyveno ginčo bute ir daugiau kaip vienerius metus gyvendamas kartu su buto nuomininku bendrai tvarkė namų ūkį. Kolegija sprendžia, kad ieškovas tokių įrodymų, leidžiančių daryti nurodytą išvadą, nepateikė (CPK 178 straipsnis), dėl ko jo reikalavimas pripažinti nuomininko šeimos nariu negalėjo būti patenkintas. Neįrodžius ieškinio pagrindo ir nepatenkinus šio reikalavimo, ieškovo gyvenimas ginčo bute neturi teisėto pagrindo, todėl atsakovo priešieškinys dėl jo iškeldinimo yra pagrįstas, ir atsakovas iškeldintinas CK 6.612 straipsnis).
Kadangi pirmosios instancijos teismas tyrė, vertino ir aptarė ne visus byloje surinktus faktinius duomenis, nevertino ir nepašalino tarp jų prieštaravimus, nenustatė jų įrodomosios vertės, todėl kolegija konstatuoja, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, dėl ko priėmė nepagrįstą teismo sprendimą (CPK 263 straipsnis), kuris naikintinas, priimant naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmestinas, o priešieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. I. M. D. ieškinį atmesti, o atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinį patenkinti. Iškeldinti ieškovą M. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.