Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-11-14 · Byla Nr. Iv-1171-422/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-14
Bylos Nr.
Iv-1171-422/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-00622-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
G. P.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Advokatai
Linas Šarkys
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1171-422/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00622-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant pareiškėjo G. P. advokatui Linui Šarkiui,atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Inai Giedrikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. P. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteisti 3217,09 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Nurodė, jog 2010 m. spalio 10 d., apie 16³⁰-17⁰⁰ val. važiuodamas jam priklausančiu automobiliu VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno mieste Nuokalnės gatve link Varnių gatvės abiem dešinės pusės ratais įvažiavo į jokiais ženklais nepažymėtą gilią duobę, dėl to buvo apgadintas jo automobilis. Eismo įvykį įformino policijos pareigūnai, o vėliau buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, nenusta­čius jo veikoje jokio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Vairuodamas automobilį jis buvo pakankamai apdairus ir atsargus, nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Išvengti eismo įvykio, o tuo pačiu ir žalos, neturėjo galimybės - duobė buvo labai nedidelė, išsidėsčiusi žemiau važiuojamosios dalies ir sunkiai pastebima, tačiau gili ir aštriais kraštais. Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras nustatė, kad dėl nurodyto eismo įvykio bu­vo nepataisomai sugadinta: 1)dvi padangos Uniroyal - 505,92 Lt; 2)priekinis dešinys posūkio ašigalis - 609,04 Lt; 3)priekinis dešinys teleskopinis statramstis - 357,05 Lt; 4) galinės pakabos dešinė stebulė - 738,21 Lt; 5) du ratų diskai Alluett - 570,25 Lt. Pridėjus remonto darbų kainą (343 Lt), PVM (524,67 Lt), vertinimo paslaugų kainą (150 Lt) ir įvertinus detalių nuvertėjimą (24%) buvo nustatyta 3173,09 litų pareiškėjui padaryta turtinė žala. Šiai žalai nustatyti buvo būtina atlikti automobilio geometrijos matavimą. Mata­vimą atliko, schemą sudarė ir defektinį aktą surašė UAB „Helijo ratai". Ieškovui šios bendro­vės paslaugos kainavo 100 Lt. Todėl iš viso dėl sugadinto automobilio pareiškėjui buvo padaryta 3217,09 litų turtinė žala. Pareiškėjui priklausantis automobilis turto draudimu nebuvo apdraus­tas. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą privalo užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą bei saugaus eismo sąlygas. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Kauno miesto savivaldybė turėjo pareigą prižiūrėti Nuokalnės gatvę Kaune, o nustačius kelio dangos defektą, keliantį pavojų saugiam eismui, pažymėti pavojingą vietą atitinkamais ženklais, kol būtų organizuoti būtini remonto darbai, tačiau to neatliko, todėl skundas turi būti tenkintas.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su skundu nesutinka. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis laikėsi Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 19 punkto, 133-134 punktų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją kelyje elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2010 m.spalio 10 d.nutarime nepateikta jokia informacija, jog buvo tirtos aplinkybės apie automobilio stabdymą siekiant išvengti kliūties, kokiu greičiu buvo važiuota, ar buvo pasirinktas saugus greitis, atsižvelgiant į kelio, meteorologines sąlygas ir pan., todėl darytina išvada, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės net nebuvo nustatinėjamos, nors jos galėjo turėti tiesioginės įtakos ieškovo nurodomam žalos dydžiui. Atsakovas nuo civilinės atsakomybės turėtų būti atleistas dėl paties vairuotojo neatsargumo vairuojant automobilį, nes oro sąlygos buvo geros, giedra, kelio danga sausa, todėl buvo galimybė pareiškėjui išvengti autoįvykio, nes kiti eismo dalyviai jo išvengė. Atsakovo atstovės teigimu, UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras" ataskaitoje nurodytas tik apytikslis bendras patirtas nuostolis, tačiau jis nepatvirtina realaus žalos dydžio. Be to, byloje nustatyta, kad automobilis jau parduotas ir pareiškėjas jo neremontuos, todėl nėra jokio pagrindo priteisti atstatomojo remonto kainai Ataskaitoje nurodytą 21 procento PVM dydį - 524,67Lt. Viešoji teisė nenumato palūkanų priteisimo ginčo atveju. Atsakovo atstovės nuomone, pareiškėjas yra praleidęs įstatytą terminą kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkinamas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas:1)neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus ( neveikimą), 2) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ( neveikimo) ir atsiradusios žalos ( CK 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t.y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2010 m. spalio 10 d., apie 16³⁰-17⁰⁰ val. G. P. vairuodamas automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno mieste Nuokalnės gatvėje link Varnių gatvės įvažiavo į jokiu kelio ženklu nepažymėtą važiuojamojoje kelio dalyje buvusią aštriais kraštais apie 10cm. gylio, 20 cm. pločio, 0,5 m.ilgio pločio duobę. Šie duomenys užfiksuoti 2010-10-10 Eismo įvykio vietos schemoje, 2010-10-10 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, G. P. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b.l.13, 15). Nutarime nurodyta, jog vairuotojo veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Eismo įvykio schemoje, nutarime nurodyti šie automobilio sugadinimai:priekinis ir užpakalinis dešinės pusės ratai ( b.l. 13,15). Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas kitą po įvykio kreipėsi į Kauno nepriklausomų autoekspertų biurą dėl įvykio metu padarytos žalos automobiliui įvertinimo. 2010-10-11 automobilis biuro ekspertų buvo apžiūrėtas, tai patvirtina Transporto priemonės apžiūros aktas ( b.l. 24), jame nurodytos keistinos detalės : 2 vnt. padangų Uniroyal 225/40ZR18 92WXL, priekinis dešinys posūkio ašigalis, priekinis dešinys teleskopinis statramstis, 2 vnt. rato diskų Aluett. Iš esmės analogiškus automobilio pažeidimus nustatė ir UAB „Helijo ratai“ 2010-10-11 defektiniame akte ( b.l. 34).

Kauno nepriklausomų ekspertų biuras, turintis teisę verstis turto vertinimo veikla ( b.l. 32) 2010 m. spalio 11 d. Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2110024 ( b.l. 19) transporto priemonės atkūrimo sąnaudas ( patirtą nuostolį) įvertino 3173,09 Lt, iš šios sumos 2498,42 Lt sudaro numatomos automobilio atkūrimo sąnaudos (įvertinus 24% nusidėjimą padangoms ir 55% nusidėvėjimą ratų diskams) ir 524,37 Lt ( 21% PVM). Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas automobilį pardavė nesuremontavęs, nes neturėjo lėšų jo remontui. Šios aplinkybės kitais įrodymais nepaneigtos. VĮ “Regitra” Kauno filialo duomenimis automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-04-28 yra registruotas S. N. vardu ( b.l. 50), 2011-04-28 Transporto priemonės pirkimo –pardavimo sutartis ( b.l. 51) patvirtina, jog minėtą automobilį pareiškėjas yra pardavęs S. N..

Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas, taip pat nėra ginčo, kad kelio duobė nebuvo paženklinta ar aptverta. Iš Eismo įvykio schemos matyti, jog duobė buvo aštriais kraštais ( b.l. 13), 2011-04-12 Kauno VPK Kelių policijos rašte Nr. 20-10-S-3412 ( b.l.42) nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-12-31 Kaune, Nuokalnės g. buvo užregistruoti šeši eismo įvykiai, kurių metu vairuotojai įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepažymėtą duobę, apgadindami vairuojamas transporto priemones, visų vairuotojų atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos yra nutrauktos ( 42), taigi, atsakovo argumentai dėl paties vairuotojo neatidumo konkrečiu atveju, visumos įrodymų kontekste, vertinami kaip neįrodyti.

Nors atsakovas nurodė, jog paskaičiuota tik orientacinė patirto nuostolio kaina, kuri negali būti laikoma realiu žalos atlyginimu, tačiau įrodymų, paneigiančių skunde nurodytą nuostolio dydį ar patvirtinančių pareiškėją patyrus mažesnį nuostolį, teismui nepateikta. Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus ( ABTĮ 57 str.). Ta aplinkybė, jog pareiškėjas automobilį pardavė jo nesuremontavęs, nepaneigia jo teisės ir atsakovo pareigos į žalos atlyginimą, kuri kildinama iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Akivaizdu, jog sugadinto dėl autoįvykio automobilio būklė sąlygojo jo mažesnę pardavimo kainą, tai patvirtina 2011-04-28 transporto priemonės pirkimo –pardavimo sutartis ( b.l. 51), liudytojo V. N. paaiškinimai.

Tačiau, teismo nuomone, gali būti priteisiamos tik būtinos išlaidos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. P. T. vertinimo ataskaitą į patirto nuostolio eksperto paskaičiuotą sumą yra įtrauktas ir pridėtinės vertės mokestis ( 21%) kuris sudaro 524,67 Lt.

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.

Konkrečiu atveju byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo turėtas automobilio remonto išlaidas, jam teiktas paslaugas. Pareiškėjas automobilį pardavė jo neremontavęs, todėl PVM mokestis negali būti priteisiamas, neatsižvelgiant į pareiškėjo atstovo nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas nėra PVM mokėtojas. Tokią poziciją yra išsakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kuris 2006 m. birželio mėn. 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006 nurodė, jog, kai automobilis neremontuojamas, tai prievolės apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, nėra tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, todėl, kai automobilis neremontuojamas, tai tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM. Remiantis išdėstytais argumentais, 524,67 litais priteistinos žalos dydis sumažintinas.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, darytina išvada, jog Kauno miesto savivaldybė konkrečiu atveju neužtikrino Nuokalnės gatvės tinkamos priežiūros ir remonto, dėl atsakovo neveikimo buvo sugadinta pareiškėjui priklausanti transporto priemonė. Nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, skundas iš dalies tenkinamas, iš atsakovo pareiškėjui priteistinas 2498,42 Lt turtinės žalos atlyginimas ir dėl šio įvykio pareiškėjo turėtos turto vertinimo ( 150,00 Lt) bei žalos nustatymo išlaidos (100,00 Lt), pagrįstos mokėjimo kvitais ( b.l. 19, 34) ( CK 6.249 str.1d., 4d.2p.).

Pareiškėjas šioje byloje taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2011-08-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.). Palūkanų priteisimas kyla iš įstatymu nustatytos deliktinės prievolės, todėl atsakovo argumentai dėl palūkanų nepriteisimo yra nepagrįsti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris formuoja vienodą teisės taikymo praktiką, 2010 m. gruodžio mėn. 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-756-2195-10, teismo nuomone, anologišku atveju palūkanos buvo priteistos.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 str. 1 d. nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Pagal ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p., skundai (prašymai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.) žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovas 2011-03-23 sumokėjo 49,00Lt žyminį mokestį (b.l.7), atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas žyminiu mokesčiu nepamokestinamas, sumokėtas 49,00 Lt žyminis mokestis pareiškėjui grąžintinas, jo grąžinimas pavestinas Valstybinei mokesčių inspekcijai (ABTĮ42 str. 2 d.).

ABTĮ 33 straipsnio 1dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Byloje administraciniai aktai neginčijami, reikalavimas reiškiamas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl atsakovo argumentai dėl praleisto termino kreiptis į teismą nepagrįsti.

Pareiškėjas yra pareiškęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau nėra pateiktas jų apskaičiavimas ir pagrindimas, numatytas ABTĮ 45 str., todėl šis prašymas netenkinamas. Tai netrukdo pareiškėjui pakartotinai kreiptis dėl jų priteisimo pateikus nurodytus duomenis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ( ABTĮ 45 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti G. P. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 2748,42 Lt (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 42 cnt) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2011-08-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Grąžinti pareiškėjui G. P. 49,00 Lt (keturiasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2011-03-23 Lino Šarkio vardu mokėjimo pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos sąskaitą ( (duomenys neskelbtini)) per banką Swedbank AB.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė