Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-10 · Administracinė byla Nr. eI-2397-595/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-10-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-10
Bylos Nr.
eI-2397-595/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00635-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
M. J.
Atsakovas
Vilnaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. eI-2397-595/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00635-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: 36; 55.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui M. J., jo atstovui advokatui S. K.,atsakovo atstovei J. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Vilnaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2019 m. sausio 16 d. priimtą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos tarnybos organizavimo skyriaus viršininko atliekančio valdybos viršininko funkcijas S. K. sprendimą Nr. 19-IL-10-00226-e „Dėl M. J. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) kaip neteisėtą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 1-5).

Pareiškėjo vertinimu Sprendimas yra nemotyvuotas, jame nenurodyta apskundimo tvarka. Policija turėjo nurodyti aiškius leidimo panaikinimo motyvus, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 40 str. 7 d. Sprendimą panaikinti leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklus priėmęs leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas privalėjo nurodyti motyvus remdamasis Įstatymo 40 str. 1 d. nurodytais pagrindais.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su priimtu Sprendimu ir jame išdėstytu, kad jis pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, kuriame nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, Įstatymo 40 str. 1 d. 10 punktą, kuriame nurodyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, Taisyklių 92, 92.3, 92.4 punktus, kuriuose nurodyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, numatytoms sąlygoms. Kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymu, kitų teisės aktų reikalavimus, ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Sprendime yra surinkta nepakankamai duomenų, kad būtų galima konstatuoti jog pareiškėjas nesilaikė Įstatyme numatytų reikalavimų, taip keldamas tikėtiną grėsme kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui.

Nurodo, kad pareiškėjas prieš iššaudamas vieną įspėjamąjį šūvį į smėlio krūvą apie muštynes ir ketinimą panaudoti legaliai turimą ginklą pranešė policijos pareigūnams ir pats juos iškvietė, legaliai laikomo ginklo su savimi niekur negabeno ir viešoje vietoje nedemonstravo, ginklu niekam negrasino, jį paėmęs iš seifo panaudojo, būdamas savo namuose ir tik tuo tikslu, kad nutraukti tarp dviejų grupių asmenų kilusį konfliktą (muštynes), siekiant, kad būtų apsaugoti nuo sužalojimų jo draugai ir šeimos nariai. Nurodo, kad teismas, nagrinėjęs jo atžvilgiu administracinę nusižengimo bylą, nutarime pažymėjo, kad pareiškėjas nėra piktybinis ginklų laikymo, gabenimo taisyklių pažeidėjas, jo padaryta veika daugiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas nutarime išsamiai išdėstė, kad nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų baustas už nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, ginklų bei šaudmenų kontrolės reguliavimą, pažymėjo, kad pareiškėjas darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai.

Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad priimant Sprendimą jis turėjo būti motyvuotas, t.y. kokiais duomenimis remiantis Vilniaus apskr. VPK VTV nustatė, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo įsitikinimu, kad savo tokiais atsitiktinio pobūdžio veiksmais, iššaudamas tik vieną įspėjamąjį šūvį į savo kieme esančią smėlio krūvą, jis nesukėlė ir juo labiau nekelia dabar jokios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pareiškėjo nuomone, jo atžvilgiu priimtas Sprendimas, t.y. jo atžvilgiu taikomos priemonės yra neproporcingos siekiamam tikslui, jis yra įsitikinęs, kad priimtas Sprendimas riboja jo asmens teises labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo argumentus bei prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilnaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau - ir atsakovas, ir Vilniaus aps. VPK) atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimu nesutinka (e.b.l. 19-22). Nurodė, kad Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdyboje (toliau - VTV) nustatyta, kad 2018-10-07 Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono policijos komisariate buvo registruotas pranešimas apie tai, kad konflikto metu buvo panaudotas šaunamasis ginklas.

Medžiagos nagrinėjimo metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu (toliau - Įstatymas) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintomis „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėmis“ (toliau - Taisyklės), tikslu nustatyti, ar nėra aplinkybių, kurių pagrindu gali būti panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, buvo atlikti patikrinimai. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2018-10-07 adresu duomenys neskelbtini muštynių metu, M. J. panaudojo šaunamąjį ginklą- lygiavamzdį šautuvą TOZ 34 R, kal. 12x70, Nr. N14206, šaudamas nuo garažo stogo į šalia namo esančią smėlio krūvą. M. J. buvo nustatytas 1,40 prom. girtumas. 2018-12-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimu M. J. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus numatytus LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 482 str. 1 d. ir jam paskirta nuobauda - bauda 60 Eur. 2018-12-14 M. J. baudą sumokėjo, nutarimo priimto jo atžvilgiu neskundė.

M. J. prieš naudodamas ginklą turėjo ir galėjo numatyti, kad klysta vertindamas visas aplinkybes. Jis nesilaikydamas Įstatyme numatytų reikalavimų, panaudojo ginklą būdamas neblaivus, tuo sukeldamas grėsmę kitiems asmenims.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad nagrinėjant pareiškėjo atžvilgiu turimą medžiagą, buvo tinkamai įvertintos visos aplinkybės, pagrįstai taikytos leidimų įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus išdavimo ir panaikinimo sąlygos bei tvarką reglamentuojančios teisės normos, ir priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas, kuris paliktinas galioti nepakeistas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus teisėtumo.

Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo išsprendimui.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus aps. VPK) Viešosios tvarkos valdyboje (toliau - VTV) 2018-10-07 Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono policijos komisariate buvo registruotas pranešimas ROIK 0118000547093 apie tai, kad konflikto metu buvo panaudotas šaunamasis ginklas (e.b.l. 32).

Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius 2018-10-17 priėmė nutarimą „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“ (toliau – ir Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., kuriuo nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyta, kad M. J. padarė nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 227 str. 3 d. (Ginklų, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys) ir 482 str. 1 d. (Neteisėtas šaudymas iš ginklo) (e.b.l. 41-47).

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-12-14 priėmė nutarimą administracinėje byloje Nr. A10-2208-1036/2018, kuriuo nutarė: 1. M. J. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 227 straipsnio 1 dalyje, 482 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė galutinę nuobaudą už sunkesnį nusižengimą - 60 eurų baudą; 2. Ginklus ir šaudmenis, paimtus 2018 m. spalio 7 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, nutarimui įsiteisėjus grąžinti M. J. (e.b.l. 12-147).

Vilniaus aps. VPK pareiškėjui registruoti ginklai: lygiavamzdis šautuvas TOZ 34 R, kal. 12x70, Nr. N14206; graižtvinis šautuvas ROSSLER TITAN 6, kal. 3006, Nr. 8366; pistoletas HECKLER KOCH P30, kal. 9x19, Nr. 129001643; lygiavamzdis šautuvas IZH 58, kal. T6x70, Nr. K36979/E06694 bei išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus Nr. L1-0010422.

2019-01-16 Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas priėmė sprendimą Nr. 19-IL-10-00226-e „Dėl M. J. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0010422; Ginklus nustatyta tvarka realizavus ar perdirbus į visiškai netinkamus naudoti, arba sunaikinus, išregistruoti iš M. J. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus (e.b.l. 9-11).

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2018-10-07, adresu duomenys neskelbtini, muštynių metu, M. J. panaudojo šaunamąjį ginklą - lygiavamzdį šautuvą TOZ 34 R, kal. 12x70, Nr. N14206, šaudamas nuo garažo stogo į šalia namo esančią smėlio krūvą. M. J. buvo nustatytas 1,40 prom. girtumas. Dėl minėto įvykio vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyta, kad M. J. padarė nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 227 str. 3 d. (Ginklų, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys) ir 482 str. 1 d. (Neteisėtas šaudymas iš ginklo).

Iš Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad adresu duomenys neskelbtini, šalia M. J. namo, vyko konfliktas tarp jo draugų ir kaimynų draugų. Tam, kad nutraukti muštynes, M. J. iššovė į smėlio krūvą. Pas M. J. dalinės apžiūros metu buvo rastas kišenėje neiššautas šovinys. Atvykę policijos pareigūnai visus konflikto dalyvius pristatė į policijos komisariatą.

Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - ir Įstatymas, ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 40 str. 1 d. 10 p. bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau - Taisyklės) 81, 92, 92.3, 93, 92.4,104 punktais.

Ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Gginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 str. 1 d.).

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 10 p. nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. nustatyti atvejai, kada leidimai nešiotis ir leidimai laikyti ginklus, šaudmenis panaikinami. Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p. nurodyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017).

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 2 d. 3 p. nustato, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau).

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 34 str. 5 d. nustato draudimą panaudoti ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, jeigu akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jeigu akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei.

Taisyklių 92, 92.3, 92.4 p. nurodyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, numatytoms sąlygoms. Kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Taisyklių 93 p. nurodyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybės, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir priimamas sprendimas. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina teritorinės policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nežiūrint to, pareiškėjo atžvilgiu taikant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti (ABTĮ 56 straipsnis).

Teismo vertinimu, tyrimo metu atsakovo surinkti duomenys, charakterizuojantys pareiškėją, yra išsamūs, patikimi, objektyvūs ir motyvuoti, kitais duomenimis nepaneigti, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo.

Iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1, 17, 18, 30 straipsnių nuostatų matyti, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Išnagrinėjus bylos medžiagą nustatyta, kad pareiškėjas 2018-10-07 būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam buvo nustatytas 1,4 promilės neblaivumas), panaudojo šaunamąjį ginklą - lygiavamzdį šautuvą TOZ 34 R, šaudamas nuo garažo stogo į šalia namo esančią smėlio krūvą, siekdamas sustabdyti konfliktą. Pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 227 str. 1 d. ir 482 str. 1 d.

Aplinkybė, kad dėl pareiškėjo veiksmų ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti priimats sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo. Iš Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad pareiškėjo veikoje įžiūrimi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baužiamojo kodekso (toliau - ir BK) 145 str. 1 d. požymiai, kadangi tyrimo metu buvo nustatyta, kad M. J., įvykio metu būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1.4 prom. girtumas, rankose laikydamas ginklą, nukreiptą į gatvėje stovėjusius asmenis išsakė grąsinimą “nužudysiu”, po ko nukreipė ginklą saugia kryptimi ir vieną kartą iššovė į smėlio krūvą, tuo sukeldamas realų pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Kadangi pagal BK 145 str. 3 d. asmuo už šią veiką atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas, o šiuo atveju skundas dėl įvykio nebuvo gautas, todėl buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (e.b.l. 46). Tai, kad konflikto metu pareiškėjas pavartojo grąsinimą “užmušiu” patvirtina iš konflikto vietos pateikta filmuota medžiaga ikiteisminiame tyrime (e.b.l. 44). Toks pareiškėjo elgesys neginčijamai patvirtina, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Pareiškėjas skunde remiasi aplinkybe, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje nustatė, kad jis nėra piktybinis ginklų laikymo, gabenimo taisyklių pažeidėjas, jo padaryta veika daugiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas pažymi, kad šios teismo administracinėje byloje nustatytos aplinkybės turėjo reikšmės teismui parenkant pareiškėjui bausmę už jo padarytus administracinių teisės pažeidimus bei priimant sprendimą, ar taikyti pareiškėjo atžvilgiu ginklų konfiskaciją, tačiau negalėjo turėti esminės reikšmės atsakovui priimant Sprendimą.

Teismo vertinimu, nustatyti pareiškėjo veiksmai patvirtina išvadą, kad tokio pobūdžio situacijos (ginklas naudojamas būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, jis naudojamas žmonių susibūrimo vietoje nakties metu, kai konflikto sprendime dalyvauja ir moterys) kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, o pats paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams.

Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018). Pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai šiuo konkrečiu atveju priešingos išvados prieš tai nustatytų aplinkybių kontekste nesuponuoja.

Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas ginklą panaudojo apsvaigęs nuo alkoholio, parodo, kad pareiškėjui trūksta atidumo ir rūpestingumo. Tokio pobūdžio situacija kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Juo labiau, kad ginklas buvo naudojamas žmonių susibūrimo metu. Šios aplinkybės įpareigojo atsakovą taikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą.

Pareiškėjo skundą atmetus, netenkinamas ir jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. J. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rasa Ragulskytė MarkovienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė