Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei J. N. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. N.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3364-808/2022 patenkino ieškinį ir, be kita ko, priteisė ieškovei iš atsakovės 99,97 Eur žalos atlyginimo už išmokėtą draudimo išmoką dėl 2022 m. kovo 18 d. iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) aplieto buto (duomenys neskelbtini), 5 (penkių) proc. metines palūkanas už priteistą sumą (99,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 17 Eur (septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties peržiūrėjimo.

Pareiškėja 2024 m. birželio 10 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Anot pareiškėjos, jos bute 2024 m. kovo 3 d. dėl skalbimo mašinos gedimo gausiai išsiliejo vanduo. Po šio įvykio susisiekus su buto (duomenys neskelbtini) savininke paaiškėjo, kad buto vonioje jokių naujų vandens pratekėjimo žymių nėra. Pareiškėjos nuomone, paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kad net įvykus vandens avarijai jos bute, žemiau esančiame bute neatsirado jokios žalos.

Ieškovė ir trečiasis asmuo neišreiškė savo procesinių pozicijų dėl nagrinėjamo prašymo.

Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisykles, kad „pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip <...>. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis). <...>. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020 28, 29 punktai).

Nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prašymas grindžiamas aplinkybe, jog net ir išsiliejus vandeniui pareiškėjos bute (įvykus vandens avarijai), žemiau esantis butas nepatyrė jokios žalos. Šiuo aspektu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimo 21 punkte nurodyta, kad „<...> nesant kitų tikslesnių duomenų apie vandens pratekėjimą lėmusias priežastis, yra pagrindas pripažinti, kad labiau tikėtina, jog žalą padaręs vanduo tekėjo iš atsakovei priklausančio buto (CPK 185 straipsnis). Dėl to, nesant kitų galimų užliejimo šaltinių, daroma išvada, kad užliejimo šaltinis buvo atsakovės bute (CPK 178 straipsnis)“. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutarties 28 punkte konstatavo, kad „pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apdrausto buto užliejimo šaltinis buvo atsakovės bute“. Pacituotų teismų procesinių sprendimų motyvų kontekste vertindamas pareiškėjos nurodomus argumentus, kad net ir įvykus (2024 m. kovo 3 d.) vandens avarijai žemiau esantis butas vis dėlto nebuvo aplietas, teismas pabrėžia, kad tokia pareiškėjos nurodoma aplinkybė negali būti vertinama kaip esminė, nes byloje nėra duomenų apie ankstesnio užliejimo mastą-intensyvumą, t. y. nėra galimybių spręsti, kad 2024 m. kovo 3 d. įvykusio vandens išsiliejimo mastas-intensyvumas buvo toks pats arba didesnis, negu ankstesnis išsiliejimas-užliejimas, dėl kurio bylą nagrinėję teismai konstatavo pareiškėjos atsakomybę už žemiau esančiame bute kilusią žalą. Nesant pagrindo teigti, kad pareiškėjos nurodomo 2024 m. kovo 3 d. vandens išsiliejimo mastas-intensyvumas buvo toks pats, kaip ir bylą nagrinėjusių teismų nustatytu atveju, nėra ir pagrindo teigti, kad dėl teismų nagrinėto-nustatyto vandens išsiliejimo pareiškėjos bute negalėjo kilti jokios žalos žemiau esančiame bute (kaip ir nekilo žala nurodomo 2024 m. kovo 3 d. įvykio metu). Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškėjos pateikti argumentai ir įrodymai nepatvirtina Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Atmetant prašymą, valstybei iš pareiškėjos priteisiama 24,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Nurodyta suma įmokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Atmesti prašymą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos J. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 24,24 Eur (dvidešimt keturis eurus 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.