Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), teisto, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. 2016 m. sausio 28 d. 20.22 val. Mažeikių m., Žemaitijos–Sedos gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį Mercedes Benz E290, valst. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto prienomių (neįgijęs), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir, nuvažiavęs nuo kelio, atsitrenkė į sankryžoje esantį šviesoforo stulpą. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis bei šviesoforo stulpas. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 219.1 ir 222 punktų reikalavimus, tuo padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Vienas iš pažeidimų (numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. D., kuriam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl laikytina, kad jis atsisako teisės būti išklausytam prieš teismą ir byla nagrinėtina jam nedalyvaujant. Rašytiniame paaiškinime su pažeidimais sutiko, gailėjosi dėl jų padarymo, paaiškino, kad išvažiavo sugyventinės R. J. vardu registruotu automobiliu Mercedes Benz E290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasivažinėti po Mažeikių miestą. Automobilį pasiėmė sugyventinei nežinant. Važiuojant netoli Žemaitijos–Sedos gatvių sankryžos automobilį pradėjo mėtyti, jo nesulvaldė, todėl atsitrenkė į sankryžoje esantį šviesoforą. Išsigandęs bei norėdamas išvengti administracinės atsakomybės, pasišalino minėtu automobiliu iš eismo įvykio vietos. Automobilį palikęs ties S. Daukanto g. Nr. 9 namu parėjo pėsčiomis namo.

Motyvuojamoji dalis

S. D. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta: 2016 m. vasario 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-50066445-16, kuriame užfiksuoti pažeidimų faktai; tarnybiniais pranešimais dėl informacinio pranešimo ROIK 0116000047921 ir eismo įvykio; R. J. rašytiniu paaiškinimu; R. J. asmens blaivumo tikrinimo testo Nr. 5390, atlikto „lion alcolmeter 500“ Nr. 19027, rezultatu; administracinėn atsakomybėn traukiamo S. D. rašytiniu paaiškinimu; informacija apie kelių transporto priemones; eismo įvykio vietos schema; foto lentelėmis; transporto priemonės techninės apžiūros aktu; daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu; bendra įvykio informacija ROIK 0116000047921; išrašu apie S. D. registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus; įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-10-2014).

Iš foto lentelių matyti, jog buvo apgadintas automobilis bei šviesoforo stulpas. Pažeidėjas rašytiniame paaiškinime patvirtino, jog suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau išsigandęs ir norėdamas išvengti administracinės nuobaudos pasišalino iš eismo įvykio vietos. Toks pažeidėjo elgesys, ignoravimas teisės aktuose nustatytų reikalavimų vairuotojo elgesiui po eismo įvykio vertintinas kaip sąmoningas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos (tyčia), todėl teismas konstatuoja, kad S. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sankcijoje yra numatyta galimybė konfiskuoti transporto priemonę, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnis (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-2049 redakcija (įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) numato, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Šio kodekso <...> 130 straipsnio 1 dalyje <...> numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Pažymėtina, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus ATPK 26 straipsnio pakeitimams, nuosavybės teise kitam asmeniui (ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui) priklausantys daiktai (šiuo atveju – transporto priemonė) gali būti konfiskuojama tik nustačius bent vieną iš aukščiau išvardintų sąlygų.

ATPK neapibrėžia perleidimo sąvokos, teismų praktikoje „įstatymo leidėjo vartojama sąvoka „perleidimas“ yra apibendrinanti, civilinėje teisėje reiškianti nuosavybės teisės perdavimą kitam asmeniui, taip pat vienas iš būdų įgyvendinti savininkui savo disponavimo teisę tiek už atlyginimą, tiek ir neatlygintinai. Perleidimo teisė gali būti realizuota per įvairias sandorių rūšis: pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų ir kt. <...>“ (Teismų praktika, Nr.19, p. 69). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „perleidimas“ apibrėžia kaip „atidavimą“. Teismo nuomone, transporto priemonės savininkas turi suvokti, kad perleidžia nuosavybės teise priklausantį daiktą pažeidėjui, ir tai, jog pažeidėjas su jam perleista transporto priemone padarys administracinį teisės pažeidimą.

Nagrinėjamoje byloje transporto priemonės Mercedes Benz E290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra R. J.. Byloje nėra jokių įrodymų, kad transporto priemonės savininkė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui perleido minėtą transporto priemonę, priešingai iš byloje esančio administracinėn atsakomybėn traukiamo S. D. rašytinio paaiškinimo matyti, jog minėtą automobilį jis pasiėmė be sugyventinės R. J. žinios, ji apie eismo įvykį sužinojo tik atėjus policijos pareigūnams į namus, todėl laikytina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo transporto priemonę prieš transporto priemonės savininkės valią, jai šių aplinkybių nežinant, dėl to R. J. negali būti atsakinga už jai nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (2015 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1028-317/2015). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio Mercedes Benz E290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas neskirtinas.

S. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog pažeidėjas pripažino padaręs pažeidimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį S. D. jau buvo paskirta administracinė nuobauda – 2015-12-14 nutarimu baustas pagal ATPK 130² straipsnį, 123 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį, bei tai, kad pažeidimas buvo padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai).

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo S. D. asmenybę – ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, paskirtų baudų nesumoka, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, darytina išvada, kad S. D. už ankstesnius administracinius pažeidimus skirtos nuobaudos (baudos) nebuvo efektyvios, jis savo elgesio nekeičia, išvadų nedaro, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jam už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą skirtina griežčiausia administracinė nuobauda – areštas, kurio dydis nustatytinas pagal arešto dydžio sankcijoje numatytą maksimumą, be transporto priemonės konfiskavimo (ATPK 26, 29, 30² straipsnis), o už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą – piniginė bauda, kurios dydis nustatytinas pagal baudos dydžio sankcijoje numatytą maksimumą. Paskirtos nuobaudos subendrintinos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 579 € (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą;

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti administracinį areštą 30 (trisdešimčiai) parų be transporto priemonės Mercedes Benz E290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir nustatyti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – administracinį areštą 30 (trisdešimčiai) parų be transporto priemonės Mercedes Benz E290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.