Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. J.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams M. Ž. ir M. Ž. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui M. Ž. taip pat buvo pasiūlytos psichologo konsultacijos, kurias jis lankė nenoriai, buvo teikiamos socialinio darbuotojo konsultacijos, tačiau siūlomai pagalbai jis priešinosi. Kadangi atsakovo gebėjimai mokytis tėvystės ir išmokti labai ribotos, nes jis nerodo pastangų suprasti vaiko poreikius, buvo įpareigotas 3 paras per savaitę gyventi centre ir kuo aktyviau dalyvauti vaiko auginimo procese, mokytis tinkamai rūpintis vaiku, tačiau atsakovas įpareigojimo nesilaikė motyvuodamas dideliu užimtumu.

Nuo 2018 m. birželio 22 d. šeima, jų pageidavimu, apsigyveno savarankiškai pas atsakovo motiną, šeimai pagalbą nuolat teikė Utenos rajono socialinių paslaugų centro darbuotoja darbui su šeimomis. (duomenys neskelbtini) socialinei darbuotojai lankantis šeimoje ji pastebėjo, kad vaikas yra nubrozdintu veiduku, nematė vaikui paruošto maisto. Tėvų teigimu vaikas iškrito iš vežimėlio. Vaikas buvo paimtas iš nesaugios aplinkos, surašyta Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa, nustatytas antras grėsmės lygis ir kreiptasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo. 2018 m. rugsėjo 10 d. Utenos apylinkės teismas priėmė nutartį leisti paimti vaiką iš tėvų. 2018 m. rugsėjo 13 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. P. Ž. buvo nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta M. Ž. (duomenys neskelbtini) D. Ž., globos vieta nustatyta pas globėją namuose.

Nustačius vaikui laikinąją globą buvo inicijuota atvejo vadyba, buvo inicijuotas mobiliosios komandos darbas su šeima. Atvejo vadybos procesas M. ir M. Ž. šeimai taikytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), buvo organizuoti 2 šeimos atvejo vadybos posėdžiai, globos peržiūros. Tarpininkaujant socialiniam darbuotojui M. Ž. buvo registruota ir nukreipta pas įvairių sričių specialistus, pagalba pasinaudojo, konsultacijas lankė (duomenys neskelbtini) mėnesiais. Tuo tarpu M. Ž. socialinio darbuotojo siūlomos pagalbos atsisako ir nepriima, nusiteikęs priešiškai, nesupranta pagalbos poreikio ir reikalingumo. Pažymi, kas teikiant šeimai nuolatinę paramą ir pagalbą, atsakovai nesugebėjo užtikrinti saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų savo mažamečiui vaikui. 2019 m. kovo 21 d. globos peržiūros posėdyje specialistai nusprendė, kad atsakovų sūnui yra tikslinga nustatyti nuolatinę globą, nes tėvai patys pripažįsta, kad savarankiškai rūpintis vaiku nepavyktų, šeimą tenkina dabartinė situacija, kai sūnų globoja artima giminaitė ir jie norėtų, kad sūnus augtų pas dabartinę globėją.

M. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) dispanserizuota psichiatro ir priklausomybių kabineto įskaitoje, diagnozė (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ji turi neįgalumą, nuo (duomenys neskelbtini), jai nustatytas 35 proc. darbingumas iki (duomenys neskelbtini). Taigi, motina netinkamai rūpinasi savo vaiku, nes negeba to padaryti dėl ligos. Ji nėra pajėgi tinkamai rūpintis savo vaiku ir visokeriopai tenkinti jo poreikius, dėl savo gebėjimo ir suvokimo trūkumo negali vaiko auginti savarankiškai. Būnant su motina, vaikui nuolat kyla pavojus sveikatai ir net gyvybei.

Atsakovas M. Ž. nesirūpina vaiku, nes tam jam trūksta socialinių įgūdžių ir supratimo apie vaiko poreikius, jis negeba tinkamai identifikuoti savo vaiko poreikių, o socialinių darbuotojų pagalbos nepriima, nusiteikęs priešiškai, pats nesupranta ir nepripažįsta pagalbos poreikio ir svarbos. Pats savarankiškai negali pasirūpinti nei vaiku, nei neįgalia žmona, o tai vaikui kelia tiek fizinę grėsmę, tiek psichologinę grėsmę, nes nesirūpinimas vaiko poreikiais formuoja jam nesaugumo jausmą ir daro žalą vaiko vystymuisi.

Pasiekti laikinosios globos tikslo – sugrąžinti vaiką į šeimą, nėra galimybių, nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad ateityje kas nors atsakovų elgesyje pasikeis, nes nuo sūnui laikinosios globos nustatymo teigiamų pokyčių, kad sugrąžinti vaiką, jie nepadarė, per visą laikotarpį neišreiškė noro rūpintis vaiku. Todėl yra tikslinta neterminuotai apriboti M. Ž. valdžią sūnaus L. P. Ž. atžvilgiu, o motiną M. Ž. atskirti nuo sūnaus, nes taip bus apginti savimi nesugebančio pasirūpinti vaiko interesai. Iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo tikslinga vaiko gyvenamąją vietą palikti pas laikiną globėją D. Ž., kadangi pas ją vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti šeimoje, geros buities gyvenimo sąlygos, jis tinkamai prižiūrėtas, tinkamai rūpinamasi jo sveikata ir ugdymu, tenkinami būtiniausi poreikiai, yra palankios sąlygos visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, vaikas jaučiasi saugus ir mylimas.

Tam, kad būtų patenkinti būtiniausi L. P. Ž. poreikiais, kad būtų sudaromos optimalios, tinkamos sąlygos, užtikrinančios vaiko augimą, vystymąsi, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą, jam yra reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, todėl būtina iš atsakovų priteisti išlaikymą. Atsakovas dirba, gauna pajamas, yra jauno ir darbingo amžiaus, gali imtis visų priemonių savo materialinei padėčiai pagerinti, todėl galėtų skirti savo vaiko išlaikymui 200 EUR kas mėnesį. Atsakovė nedirba, gauna našlaičių ir šalpos neįgalumo pensijas, jai yra nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, todėl iš jos priteistinas išlaikymas sūnui galėtų būti mažinamas, be negali būti mažesnis kaip 100 EUR.

Posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad atsakovai šiuo metu pagalbą priima, bet tai asmeninė pagalbą jiems, kadangi vaiko jie šiuo metu neaugina. Nėra jokių teigiamų pokyčių ir jų negalima tikėtis. Tėvo valdžią atsakovui prašo apriboti neterminuotai, kadangi jis nesinaudoja siūlomomis socialinėmis paslaugomis, laiko, kad viską žino ir moka, nors iš tikrųjų stokoja įgūdžių, apribojus jo valdžią tik 6 mėnesiams, realiai niekas nepasikeistų. Pasikeitus aplinkybėms tėvai galės kreiptis į teismą dėl atskyrimo ir apribojimo panaikinimo. Atsakovai realiai savarankiškai vaiko neaugino, nes nuo pat L. P. gimimo šeima buvo prižiūrima, buvo vertinamos jų galimybės auginti vaiką. Išėjus atsakovų šeimai gyventi atskirai, savarankiškai, pamatyta, kad jie negali patys auginti vaiką. Vaikas turi augti saugioje aplinkoje, gali būti paliktas tik bendravimas su tėvais.

Posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas papildomai paaiškino, kad sūnus auga, jo poreikiai keičiasi, todėl mano, jog po kurio laiko galėtų ir pats rūpintis vaiku. Sutinka, kad terminuotai būtų apribota tėvo valdžia. Geriau apmokamo darbo dirbti negali dėl sveikatos problemų, turi širdies ydą, problemų su stuburu, atsinaujino kojų venų varikozė, todėl negali kelti, nešioti svorio. Buvo bendravimo problemų su socialiniais darbuotojais, šiuo metu jis priima jų pagalbą, bendrauja. Mano, kad ateityje galės gyventi visi kartu pilna šeima, priims bet kokią pagalbą. Žmona su vaiku galėtų susitvarkyti su jo pagalba. Šiuo metu gyvena kartu su žmona, tvarkosi buitį, nuomojasi išsimokėtinai namą iš brolio už 100 EUR per mėnesį, ten yra patogumai, malkų pakanka. Už buitį atsakingas jis, o maistą ruošia M.. Pinigus jie tvarko kiekvienas savo atskirai. 3-4 kartus per savaitę važiuoja pas vaiką, žaidžia su juo, šnekasi, atveža jam žaislų, sulčių, pinigų neduoda, nes globėja neima. Vaikas šiuo metu lanko darželį, į renginius darželyje jis neina, nes apie juos nežino, eina globėja. Tikrai ateityje galėtų rūpintis vaiku, tarp jų yra psichologinis ryšys. Jis dirba nuo 6 iki 10-11 val., tai į darželį vaiką vestų žmona, o jis pasiimtų. Jei vaikas jų neklausytų, bandytų jam paaiškinti, kad taip negalima. Jei vaikas būtų atskirtas nuo motinos, tai rinktųsi vaiką, o žmonai leistų jį lankyti. Šiuo metu 1-2 kartus į savaitę lanko konsultacijos šeimos ir vaiko gerovės centre, mokosi vaiko priežiūros, suprato pagalbos reikalingumą. Jei prireiktų, yra galimybė pakeisti grafiką, darželis šalia namų. Santykiai su (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu globoja sūnų, laba geri. Jam užtenka pajamų, kad pilnai išlaikyti vaiką, tiesiog atsisakytų tam tikrų dalykų. Anksčiau nepriėmė pagalbos, kadangi buvo blogi santykiai su socialiniais darbuotojais, jų požiūris į šeimą buvo neigiamas, gal dėl to, kad nepasiturintys, šmeižė juos, kad geria. Todėl ir neįleido pirmą kartą socialinės darbuotojos į namus, po to įleisdavo, kai būdavo namuose, bet dažnai nebūna.

Posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas papildomai paaiškino, kad sutinka, jog pati nesugebėtų pasirūpinti vaiku, tam jai reikalinga pagalba, todėl vaikui būtų geriau augti su tėčiu. Jos ir vyro santykiai geri, jie sutaria. Šiuo metu ji lanko stacionarą kiekvieną dieną, po to stengsis įsidarbinti. Tik pagimdžius vaiką gyveno su juo gerovės centre, M. ateidavo pas juos. Kai apsigyveno savarankiškai, tai vaiku rūpinosi abudu, kai vyras dirbdavo, padėdavo močiutė – vyro mama. Šiuo metu kol kas vaiku geriausiai pasirūpintų globėja. Gyvena su M. nuomojamame name, M. už nuomą iš pradžių davė 1 000 EUR, o dabar moka ji nuomą, dar vyrui padeda – kuro įpila. Jie su vyro broliu sudarė sutartį, kad per 5 metus, mokėdami nuomą, išsipirks tą namelį. Visus išrašytus vaistus ji gera namuose pati, socialinės paslaugos jai padeda. Su pagalba tikrai galėtų pasirūpinti vaiku. Kai pastojo antrą kartą, socialinė darbuotoja siūlė jai darytis abortą, sakė, kad ji nebegalės rūpintis vaiku, pačiai nėštumas pavojingas gali būti.

Liudytoja I. Š. parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja darbui su šeimomis. Nuo (duomenys neskelbtini) metų lapkričio mėnesio teikė socialinę pagalbą atsakovų šeimai, M. Ž. tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metų gegužės mėnesį buvo pasiūlyta atsakovei su vaiku vykti į namus kelioms valandoms į dieną, gyventi savarankiškai, po to buvo leista likti namuose nakvoti. Ji kelis kartus per dieną lankė šeimą namuose, darbas vyko ypatingai sunkiai, kadangi M. Ž. visiškai nebendravo su socialiniais darbuotojais, o jo motina buvo abejinga. M. Ž. bandė klausytis patarimų, priimti pagalbą, bet jai trukdė nereguliarus vaistų vartojimas. Pavartojus vaistų būdavo apatiška, labai mieguista, nevartojus ištikdavo agresijos priepuoliai – būdavo išlaužyti daiktai, išdaužyti stiklai. Kontroliuoti padėties ji vykdavo su seniūnu, vaiko poreikiai būdavo tenkinami tik jai pastebėjus ir pasakius tėvams. Jie nemokėjo saugiai padėti vaiką nei į vežimėlį, nei į lovą, po sauskelnių pakeitimo galėjo apvilkti tais pačiais šlapiais drabužėliais. Kartą ji pastebėjo, kad vaikas susižalojęs, jai paaiškino, kad vaikas krito galva į cementinį paviršių iš aukščio, medikai kviesti nebuvo. Jos nuomone, M. vaiku negali rūpintis dėl ligos, o M. tiesiog nenori priimti jokios pagalbos, nors atsakovams buvo aiškinama, kokia pagalba jiems reikalinga, kad gyventų su vaiku savarankiškai. Iš vaiko močiutės – atsakovo motinos beveik jokios pagalbos taip pat nebuvo, atvirkščiai, ji nuolat konfliktuodavo su M., išbalansuodavo ją emociškai ir psichologiškai. Tikrai nemano, kad situacija gali taip pasikeisti, kad atsakovai galėtų vieni auginti vaiką. M. su vaiku buvo apgyvendinta centre iš karto po gimdymo. Po to vyko posėdžiai, kurių metu atsakovams buvo aiškinamas pagalbos poreikis, buvo paaiškinta, kad atvyks socialinis darbuotojas, kuris pažiūrės, padės, įvertins kaip sekasi gyventi savarankiškai. M. Ž. pareiškė, kad tokių paslaugų jam nereikia. Dėl M. Ž. psichiatras sakė, kad jos sveikatos būklė nepasikeis, ji gali tik išmokti tam tikrų įgūdžių.

Liudytoja S. P. parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja darbui su šeimomis. Su atsakovų šeima dirba nuo 2019 metų birželio mėnesio. Iš pradžių jie nenorėjo priimti pagalbos, bet nuo rugpjūčio mėnesio santykiai pagerėjo ir priima pagalbą. M. Ž. yra priklausomas nuo motinos ir dažniausiai būna pas ją, o M. Ž. tvarkosi viena. Atsakovo motina M. pas save neįleidžia, ji net praustis turi šeimos ir vaiko gerovės centre. Jiems viską reikia pasakyti, kaip gyventi. Nuolat reikalinga pagalba šeimai, kad jie gyventų savarankiškai, net be vaiko pagalba reikalinga. Tam, kad atsakovai galėtų auginti vaiką, su jais turėtų beveik apsigyventi atskiras asistentas, nes pagalba reikalinga nuolat. Paskutiniu metu M. pradėjo lankyti tėvystės kursus, sunkiai, bet priima pagalbą. M. šiuo metu lanko psichikos stacionarą. Namuose, kur gyvena atsakovai, sąlygos auginti vaiką netinkamos, nesaugios vaikui, praustis sąlygų nėra, šalta. Atsakovai gyvena atskiruose kambariuose, net stalo virtuvėje neturi. Atsakovams patiems reikalinga pagalba, kad priminti apie malkas ir panašiai. M. negali daugiau dirbti, padeda motinai, M. norėtų dirbti. Bendravimas su šeima pagerėjo, kai M. persileido liepos mėnesį, jos niekas nepalaikė, ji labai išgyveno, o liudytoja jai padėjo psichologiškai. Žalingų įpročių atsakovai neturi. Busto trūkumai gal ir gali būti pataisyti, bet tam reikia piniginių lėšų, kurių atsakovams trūksta. Reikia laiko, pastangų ir pinigų.

Liudytoja I. G. parodė, kad dirba socialine darbuotoja darbui su šeimomis. Nuo (duomenys neskelbtini) metų spalio mėnesio, kai atsakovai atsikraustė į (duomenys neskelbtini), dirbo su jų šeima. Atsakovas neįleisdavo jos į namus, dažnai būdavo išvykęs. Atsakovė irgi būdavo gana uždara, tik kartais telefonu pavykdavo susitarti dėl susitikimo. Šeima nesuprato ir nesupranta pagalbos poreikio. (duomenys neskelbtini) metų kovo mėnesį atsakovas išvis atsisakė pagalbos, bendravimas vyko tik su M. Ž.. Ji buvo įkalbėta pakeisti spiralė, nors ir buvo labai prieš, laikė tai nuodėme. M. slėpė nuo jos, kad įsidarbino, pati slapstėsi, ieškojo jos per kaimynus. Pagalbos kreipėsi tik darbdaviui atsisakius mokėti atlyginimą, kiti pagalbos pasiūlymai buvo kategoriškai atmesti. Bendravimas su šeima buvo konfliktiškas, M. Ž. laiko, kad vaikas paimtas iš šeimos tik dėl prastų buitinių sąlygų, įtikino M. taip pat nebendrauti su socialiniais darbuotojais. Su šeima dirbo iki 2019 metų birželio mėnesio ir jokių teigiamų pokyčių per tą laiką neįvyko. M. Ž. nuslėpė nuo jos savo nėštumą, teigė, kad vartoja paskirtus vaistus, bet vartojo nereguliariai, dėl to būdavo pykčio ir agresijos priepuolių. M. pati sutinka, kad jai sunku auginti vaiką, sūnui geriau su teta. Atsakovams labai trūksta įgūdžių gyventi savarankiškai. Atsakovas suprato, dėl ko su jais bendraudavo socialiniai darbuotojai, bet vis tiek pagalbos nepriėmė. Baigė darbą su šeima, kai jie išsikėlė į Vyžuonas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovai M. Ž. ir M. Ž. yra nepilnamečio vaiko L. P. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. 2018 m. rugsėjo 5 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) L. P. Ž. buvo nustatytas II grėsmės lygis ir vaikas paimtas iš jo įstatyminių atstovų. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi leido paimti vaiką L. P. Ž. iš vaiko tėvų M. Ž. ir M. Ž.. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. P. Ž. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta D. Ž. ir vaiko globos vieta nustatyta globėjos namuose adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 23 d. Utenos rajono socialinių paslaugų centro rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atvejo vadybos procesas M. ir M. Ž. šeimai pradėtas taikyti (duomenys neskelbtini), M. Ž. pasinaudojo siūlomų specialistų pagalba, lankė psichologės konsultacijas 2018 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, M. Ž. socialinio darbuotojo siūlomos pagalbos atsisako ir nepriima, nusiteikęs priešiškai, nesupranta pagalbos poreikio ir reikalingumo. 2019 m. kovo 21 d. vaiko laikinosios globos ir pagalbos plano peržiūros posėdžio metu pateikta informacija, kad tėvų ryšys su vaiku išliko geras, jie beveik kasdien lanko sūnų, M. Ž. pripažino, kad savarankiškai rūpintis sūnumi jai nepavyktų, jų šeimą tenkina dabartinė situacija, kai sūnų globoja artima giminaitė. Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro 2018 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. ir M. Ž. nėra pajėgūs tinkamai rūpintis sūnumi L. P. Ž. ir užtikrinti bazinius vaiko poreikius ir saugumą, M. Ž. dėl jos turimos negalios vaiko poreikius gali įgyvendinti tik iš dalies, o gyvenimas Centre ir galimybė šeimai gyventi savarankiškai parodė, kad gyvenant su tėvais kyla pavojus vaiko saugumui ir gerovei, su tėvais nėra mezgamas saugus prieraišumas, tėvai neturi pozityvaus, palaikančio pagalbos rato, kas galėtų būti šalia ir padėtų jiems tinkamai ir nuolat rūpintis sūnumi. M. Ž. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. M. Ž. dėl psichikos sutrikimų (diagnozė (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro ir priklausomybių kabinete stebima ir gydoma nuo (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą psichikos centre lankėsi 2019 m. rugsėjo 3 d., išliekant psichinės būsenos svyravimams nukreipta gydymui ir psichosocialinei reabilitacijai. Buvo gydyta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), ambulatoriškai lankosi reguliariai.

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos M. Ž..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, bet nesant tėvų kaltės. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti dėl pareigų vaikams nevykdymo (pvz., jie yra alkoholikai, narkomanai ir pan.), t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu. Objektyvios aplinkybės galėtų būti tėvų liga, dėl kurios jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pvz., sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi, dėl susiklosčiusių, nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių negalėdami išlaikyti vaiko materialiai, išvykę į ilgalaikę komandiruotę darbo reikalais ir pan.).

Teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo bei perduotus nagrinėti ieškinine tvarka pareiškimus dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus (CK 3.183 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė M. Ž. turi mažametį sūnų L. P. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini) Utenos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eS2-5841-839/2018, išduotas leidimas paimti L. P. Ž. iš vaiko tėvų. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. P. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta D. Ž. ir vaiko globos vieta nustatyta globėjos namuose adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad atsakovė M. Ž. serga psichikos sutrikimais, jai dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (diagnozės kodai pagal (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) yra nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Teismo posėdyje apklaustos liudytojos Utenos rajono socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos darbui su šeimomis I. Š., I. G. ir S. P. parodė, kad, jų nuomone, M. Ž. su vyru M. Ž. negalėtų savarankiškai auginti vaiko, jai gyvenant su vaiku Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre, ji viską darė padedant socialiniams darbuotojams, šeimai bandant gyventi savarankiškai tėvai neatpažino vaiko poreikių, reikėjo pasakyti, kad būtų pakeistos sauskelnės, perrengti šlapi drabužėliai, patiektas reikiamos temperatūros maistas, didelę įtaką M. daro turima negalia, jai pačiai nuolat reikalinga pagalba. Tai, kad atsakovė nėra pajėgi tinkamai rūpintis sūnumi ir užtikrinti bazinius vaiko poreikius ir saugumą, dėl turimos negalios vaiko poreikius gali įgyvendinti tik iš dalies, patvirtina ir Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro 2018 m. rugsėjo 5 d. raštas, kur nurodyta, kad atsakovės negalia, emocinės, socialinės bei intelektinės brandos stoka trukdo tinkamai atpažinti ir suprasti berniuko emocines bei fizines būsenas, teisingai jas interpretuoti bei įvertinti situacijas, kuriose kyla grėsmė vaiko saugumui. Nors M. Ž. nurodė, kad kartu su ja gyvens ir vaiku rūpintis padės jos vyras M. Ž., tačiau pats M. Ž. nurodė, kad jis sutiktų, kad vaikas būtų atskirtas nuo atsakovės ir jie gyventų atskirai. Be to, šioje byloje taip pat sprendžiamas klausimas dėl tėvo valdžios L. P. Ž. atžvilgiu apribojimo atsakovui, todėl teismo vertinimu, jis nėra tam tinkantis asmuo. Galimybės gyventi Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre padedant socialiniams darbuotojams vertintinos kritiškai dėl pačios atsakovės išreikšto nenoro gyventi centre, o noro gyventi savarankiškai, liudytojų parodymų, kad atsakovams patiems reikalinga nuolatinė pagalba, net ir neauginant vaiko, tačiau pagalba priimama vangiai.

Esant minėtoms aplinkybėms, remdamasis byloje esančių įrodymų (rašytinių duomenų, liudytojų parodymų, ieškovo atstovės paaiškinimų, kurie iš esmės sutampa ir su pačios atsakovės paaiškinimai) visuma, teismas pripažįsta, jog nors atsakovė ir išreiškia norą pati auginti sūnų, tačiau yra įrodyta, kad M. Ž. dėl psichikos sutrikimo nesugeba savarankiškai tinkamai auklėti vaiko, pasirūpinti jo sveikata, saugia aplinka, ieškovo reikalavimas atskirti atsakovės vaiką nuo motinos yra pagrįstas. Pažymėtina, jog ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 386 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 2 d.) patvirtintame Ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), sąraše yra ir atsakovei M. Ž. diagnozuoti psichikos sutrikimai (4 punktas. Manija ar kiti nepatikslinti, nuolatiniai ar pasikartojantys, fobiniai ar seksualiniai sutrikimai, F30, F30.8, F30.9, F31.0–F31.9, F33.0–F33.9, F34.0–F34.8, F38.0, F38.1, F39, F40–F48, F52.7, F52.8, F52.9.; 6 punktas. Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai, protinis atsilikimas, F60–F69, F70–F79). Nors atsakovė M. Ž. yra motina, su vaiku susijusi kraujo ryšiu, ji tuo pačiu yra ir vaiko globėja plačiąja prasme. Pastebėtina, kad atsakovės būsena būna stabili tik nuolat vartojant paskirtus vaistus, tačiau liudytojos parodė, kad vaistai vartojami nereguliariai ir tada atsakovę ištinka agresijos ir pykčio priepuoliai, o pavartojus vaistus atsakovė tampa vangi ir mieguista.

Atsakovės sveikatos pagerėjimo nesitikima, pasveikimo galimybių nėra, galimas tik būklės stabilizavimas vartojant vaistus. Atsakovės kaltės dėl netinkamai vykdomų savo pareigų sūnaus atžvilgiu byloje nenustatyta. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė piktnaudžiautų motinos valdžia, žiauriai elgtųsi su savo vaiku, darytų žalingą įtaką vaikui, todėl, teismo vertinimu, riboti atsakovei motinos valdžią nėra nė vieno CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyto teisinio pagrindo.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šiuo metu atsakovė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl ligos, dėl kurios jai pačiai reikalinga nuolatinė priežiūra ir gydymas, neturi galimybės gyventi kartu su sūnumi, neturi galimybės jį auklėti ir savarankiškai juo rūpintis. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti nepilnametį atsakovės sūnų L. P. Ž. nuo motinos M. Ž.. Atskirtam nuo motinos vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis).

Atsakovei išaiškinama, jog atskyrus vaiką nuo jos, ji netenka teisės gyventi su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, bet kitomis teisėmis motina gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl vaiko atskyrimo nuo motinos vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl tėvo valdžios apribojimo M. Ž..

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Akivaizdu, kad šiuo metu atsakovas negali auginti savo vaiko ir užtikrinti jam tinkamas sąlygas vystytis ir lavėti: dėl socialinių įgūdžių trūkumo atsakovas nesugeba deramai rūpintis sūnumi. Šeima gyvena netinkamai vaikui auginti įrengtame būste, reikalingas remontas. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais.

Teismas, išanalizavęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas savo veiksmais darytų ypatingą žalą savo vaikui, ar kad visiškai juo nesirūpintų. Teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, konstatuoja, kad byloje yra pagrindas taikyti laikiną tėvų valdžios apribojimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta dauguma tėvų valdžios ribojimo aplinkybių: atsakovas dėl įgūdžių stokos nesugeba tinkamai atlikti pareigą auklėti vaiką, juo rūpintis, sudaryti normalias, sveikas sąlygas gyventi, augti ir ugdytis, nenori priimti siūlomą pagalbą ir pagalbos poreikio nesupranta, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas lanko vaiką, oficialiai dirba, bando tvarkytis buitį, nėra visiškai nutraukęs ryšių su vaikų, pradėjo lankyti siūlomas konsultacijas, todėl teismo vertinimu padėtis šeimoje gali pasikeisti. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų (motinos) valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Remdamasis CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės taikymo taisyklę: taikant LR CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį, priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Teismo nuomone, CK 3.180 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė taikyti terminuotą tėvų valdžios apribojimą, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, labiau atitinka tiek vaiko, tiek atsakovo interesus. Atsižvelgdamas į vaiko teisių ir interesų apsaugos principą, taip pat į tai, kad laikino tėvų valdžios apribojimo institutas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys nesudaro pakankamo pagrindo taikyti kraštutinę priemonę – neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, kadangi M. Ž. ir vaiko ryšys šiai dienai nėra visiškai nutrūkęs, todėl tėvo valdžia apribotina laikinai.

Teismo sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Remiantis CK 3.183 straipsnio 4 dalimi, vadovaujantis CPK 407 straipsniu, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, taip pat ir atskirti vaiką, jeigu vaikas negyvena su kitu iš tėvų, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą.

Apribojus atsakovui M. Ž. terminuotai tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus L. P. Ž. atžvilgiu ir atskyrus nepilnametį sūnų L. P. Ž. nuo motinos (atsakovės) M. Ž., yra pagrindas nustatyti nepilnamečio L. P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. P. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta D. Ž. ir vaiko globos vieta nustatyta globėjos namuose adresu (duomenys neskelbtini). Taigi L. P. Ž. šiuo metu gyvena su laikinąja globėja, aplinkybių, dėl kurių reiktų keisti vaiko gyvenamąją vietą nenustatyta, priešingai, ieškovo atstovės, trečiojo asmens ir atsakovų paaiškinimais nustatyta, kad pas globėją vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti šeimoje, geros buities sąlygos, jis tinkamai prižiūrėta, yra visos palankios sąlygos visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, vaikas jaučiasi saugus ir mylimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina ieškovo reikalavimą dėl gyvenamosios vietos ir iki sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo L. P. Ž. gyvenamąją vietą nustato su laikinąja globėja D. Ž., laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės M. Ž. 100 EUR išlaikymą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, iš atsakovo M. Ž. – 200 EUR išlaikymą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Apgyvendinus vaiką pas globėją atsakovai išlaikymo nemokėjo.

Tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Įstatymas nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Atsakovei M. Ž. dėl ligos iki 2053 m. rugsėjo 20 d. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, ji nedirba, gauna nedideles 323 EUR dydžio pajamas per mėnesį (217 EUR neįgalumo išmoka ir 104 EUR našlaitės pensija), taigi atsakovės galimybės gauti pajamų sūnaus išlaikymui yra objektyviai ribotos, jokio likvidaus turto ji neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo reikalaujamas priteisti 100,00 EUR kasmėnesinio dydžio išlaikymas mažintinas iki 75,00 EUR.

Atsakovas M. Ž. dirba 0,5 etato ir gauna kiekvieną mėnesį vidutiniškai 200 EUR dydžio darbo užmokestį. Bylos duomenimis atsakovas turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto – 1/2 dalį 0,2186 ha dydžio žemės sklypo, 1/2 pastato – gyvenamojo namo ir ½ dalį pastato – ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Nors nurodo turintis sveikatų problemų, dėl kurių negalintis surasti geriau apmokamo darbo, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Teismo vertinimo, byloje esančiose medicininiuose dokumentuose nurodyti susirgimai nėra didelė kliūtis dirbti geriau apmokamą darbą. Neįgalumas atsakovui nenustatytas. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas yra jaunas darbingas asmuo, byloje nėra duomenų apie objektyvias priežastis, trukdančias atsakovui dirbti ir užsidirbti, todėl atsakovas turi imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir nepilnamečio sūnaus poreikius. Pažymėtina, kad atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteisiamas išlaikymas vaikui, mokamas periodinėmis 200 EUR dydžio išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise teismas paskiria vaiko globėją D. Ž.. Teismas išlaikymą priteisia nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. birželio 7 d.). Laikinoji globėja vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos (rūpybos) L. P. Ž. nustatymo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas iš dalies.

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktais, 2 dalimi. Atsakovas M. Ž. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei M. Ž. suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir ji 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į apminėtas aplinkybes bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos ir apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Atskirti vaiką L. P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Laikinai apriboti M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko L. P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo nepilnamečiui L. P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su globėja D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui L. P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 75 EUR (septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. birželio 7 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją

Priteisti iš M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui L. P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 EUR (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. birželio 7 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti nepilnamečio vaiko L. P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimą dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.

Nepriteisti iš šalių žyminio mokesčio, išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti ir teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Inicijuoti bylos dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo L. P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iškėlimą.

Per tris dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.