Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Dianai Vorvul-Krištapaitienei, Audronei Tulauskienei, Audronei Stulginskaite-Puidienei, Rolandai Bučmienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo N. N. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi, kuria panaikintas Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir N. N. pasiųstas atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, dalinai jas sudedant ir paskiriant N. N. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje bei 16 MGL t. y. 800 eurų (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaitytos bausmės dalys atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 3 d. baudžiamąjį įsakymą bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nutartį nuo 2021 m. liepos 22 d.

N. N. įpareigotas per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į jo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini), nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja S. S., nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas tenkintas. Priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 71,56 Eur (septyniasdešimt vienas euras, 56 ct) iš N. N..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo N. N. skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Tačiau apeliantas skunde kelia bausmių bendrinimo ir atliktos bausmės įskaitymo klausimą, apygardos teismo teisiamajame posėdyje prašydamas skirti jam švelnesnę bausmę.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundo argumentus bei skundžiamą nuosprendį konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas N. N. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir N. N. skyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažino vienu trečdaliu ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, pagrįstai subendrino su Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skirdamas apeliantui galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei 16 MGL, t. y. 800 Eur baudą, kurių švelninti teisėjų kolegija neturi pagrindo.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, detaliai išanalizuoja kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

10. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

11. N. N. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, atsižvelgė į tai, kad N. N. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia ir taip sukeldamas fizinį skausmą savo sugyventinei. Teismas taip pat nustatė vieną N. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir vieną lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to apylinkės teismas pažymėjo, kad N. N. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, taip pat baustas administracine tvarka, 2015 m. yra lankęsis VšĮ (duomenys neskelbtini) sektoriuje, 2020 m. gydytas nuo priklausomybės ligų (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) filiale. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aukščiau aptartus duomenis bei nenustatęs aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmę nuteistajam, konstatavo, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti N. N. skyrus tik laisvės atėmimo bausmę, su kuo visiškai sutinka ir teisėjų kolegija. Kadangi iš bylos duomenų matyti, kad N. N. skundžiamuoju nuosprendžiu yra teisiamas dvyliktą kartą, jam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei skirtos baudos, tačiau teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui tai neturėjo, jis ir vėl nusikalto. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad nuteistasis šią nusikalstamą veiką padarė kitą dieną, o po atžvilgiu priimto 2021 m. vasario 3 d. teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo nuteistajam N. N. buvo skirta bauda bei laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui (2 t., b. l. 39-44). O tai tik įrodo, kad nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, tinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė. Todėl teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptarta daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju N. N. skyrus švelnesnę bausmės rūšį ar sumažinus jos dydį, kuris ir taip yra mažesnis už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, nebus suvaldyti jo nusikalstami polinkiai, kurie akivaizdu, jog nėra atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o įtakoti būtent pasirinkto netinkamo nuteistojo gyvenimo būdo. Paminint ir tai, jog administracinių nusižengimų registro duomenimis nustatyta, kad N. N. po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. 2022 m. sausio 28 d., 2022 m. kovo 2 d. ir 2022 m. kovo 18 d. buvo nubaustas administracine tvarka už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje ir 71 straipsnio 2 dalyje, todėl teisėjų kolegija net ir įvertinusi apelianto skundo argumentus susijusius su jo šeimynine ir finansine padėtimi bei dedamomis pastangomis keistis bei padengti priteistą baudą neturi pagrindo švelninti nuteistojo N. N. teisinės padėties. Juo labiau, kad bausmės skyrimas iš esmės priskiriamas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, aukštesnės instancijos teismui paliekant galimybę pakeisti asmeniui skirtą bausmę tik tokiu atveju, kai ji aiškiai prieštarauja proporcingumo ir teisingumo reikalavimams. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdama į tai, kad nuteistajam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, daro išvadą, kad N. N. apylinkės teismo skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atitinka tiek bausmių paskirtį, tiek teisingumo bei proporcingumo principus ir jos keisti ar dar labiau mažinti teisėjų kolegija neturi pagrindo.

12. Apylinkės teismas bendrindamas N. N. skundžiamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi, kuria panaikintas Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, įstatymo taikymo klaidos taip pat nepadarė ir pagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1,4, ir 9 dalimis skundžiamuoju nuosprendžiu paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę dalinio sudėjimo būdu bendrino su 2021 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausme, t. y. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme bei 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda, skirdamas N. N. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei 16 MGL t. y. 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

13. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis N. N. nagrinėjamu atveju nesutinka tik su jo atžvilgiu taikytu daliniu bausmių bendrinimo būdu prašydamas jo atžvilgiu taikyti kitą bausmių bendrinimo būdą – apėmimą, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako tik šiuo klausimu.

14. BK 63 straipsnio 5 dalis reglamentuoja atvejus, kuomet bendrinant bausmes taikomas apėmimo būdas ir nustato, kad bausmių bendrinimas apimant taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, t. y. kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Akivaizdu, kad šiuo atveju BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punkte numatytų pagrindų nėra, nes skundžiamuoju nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu subendrintos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

15. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą bausmių apėmimą teismas taiko tik tuomet, kai esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011).

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. N. skundžiamuoju nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu N. N. pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį, už veiką, kuri priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (2 t., b. l. 39-44), tačiau šis teismo baudžiamasis įsakymas buvo subendrintas su 2020 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo N. N. buvo pripažintas kaltu taip pat už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 t., b. l. 33-37). Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad N. N. padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų kategorijai, jomis buvo kėsinamasi į tą pačią įstatymo saugomą vertinę – žmogaus sveikatą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas dalinis bausmių bendrinimo būdas N. N. atžvilgiu yra teisingas, neprieštaraujantis įstatymo nuostatoms ir atitinkantis formuojamą teismų praktiką, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl bausmių bendrinimo apėmimo būdu netenkinamas. Pažymint, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam N. N. pridėta bausmės dalis, t. y. 6 (šeši) mėnesiai iš skirtų 8 (aštuonių) mėnesių, įvertinus nuteistojo charakteristiką, teistumų skaičių bei kitas aukščiau aptartas aplinkybes, taip pat negali būti laikoma neproporcinga ar pažeidžianti teisingumo principą.

17. Teisėjų kolegija taip pat netenkina apeliacinio skundo dalies susijusios su nuteistojo N. N. atliktos 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės įskaitytu į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šis klausimas jau buvo išspręstas apylinkės teismo, nurodant, kad į bausmės laiką įskaitoma bausmės dalis atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. baudžiamąjį įsakymą bei Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį nuo 2021 m. liepos 22 d.

18. Taigi, teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad 2021 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji bausmė N. N. nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

19. Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam N. N., kurią sudaro 80,00 Eur (3 t. b. l. 17-20). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors apeliacinis procesas šiuo atveju vyko nuteistojo N. N. iniciatyva jo apeliacinį skundą atmetant, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistojo turtinė padėtis nėra gera. N. N. nors ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau šiuo metu niekur nedirba, su nukentėjusiąją augina du mažamečius bendrus vaikus, šeimoje taip pat auga dar trys sugyventinės vaikai, kuriuos nuteistasis, kaip pats teigia taip pat padeda išlaikyti. Pažymint, kad apeliantas taip pat turi nesumokėtų baudų tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese ir skundžiamuoju nuosprendžiu yra siunčiamas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, todėl teisėjų kolegija įvertinusi visa tai, sprendžia, kad šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo N. N. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, atmesti.

Nepriteisti iš N. N. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.