Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. K. skundas dėl antstolio I. G. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis I. G. 2018-06-01 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė nagrinėti teismui. Nurodė, kad baudų paskyrimo metu galiojusiuose teisės aktuose nebuvo įtvirtintas baudos priverstinio vykdymo senaties terminas. Todėl šiuo atveju aktuali Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad sprendžiant ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp baudą vykdančių institucijų bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo. Nagrinėjamu atveju vykdomųjų dokumentų perdavimo terminai nepažeisti. Vykdomieji dokumentai priimti vykdyti pagrįstai. Antstolis sistemingai atliko vykdymo veiksmus. Vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kuomet nieko nebūtų daroma. Skolininkas, žinodamas apie jam paskirtas baudas ir faktą, kad jų nėra sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudų išieškojimu, skolininkas gaudavo jam siunčiamus procesinius dokumentus. Be to, skolininkas būdamas darbingo amžiaus privalėjo imtis realių ir aktyvių veiksmų, siekdamas kuo greičiau padengti turimus skolinius įsipareigojimus. Skolininkui dar 2013 metais buvo suteikta galimybė dengti įsiskolinimus dalimis. Atlikęs bausmę, galėjo atvykti pas antstolį. Tačiau įsipareigojimų nevykdė. Taigi, išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolio neveikimo, o būtent dėl skolininko vengimo sumokėti baudas. Todėl nėra pagrindo taikyti vykdymo senaties terminus ir vykdomąsias bylas nutraukti. Antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, turi teisę reikalauti atlyginti vykdymo išlaidas, kurias sudaro būtinosios, papildomos išlaidos ir atlyginimas antstoliui. Vykdomosiose bylose nenustačius vykdymo senaties terminų, antstolis pagrįstai reikalauja atlyginti vykdymo metu susidariusias vykdymo išlaidas. Nei viena įstatymo nuostata neįtvirtina antstoliui pareigos į procesą įtraukti jo civilinę atsakomybę apdraudusią bendrovę, ar ją nurodyti skolininkui. Visiškai nesuprantami skunde nurodomi ir skolininko teiginiai apie pasikėsintą nuosavybę, nusavintą nuosavybę. Išieškotos piniginės lėšos buvo pervestos vykdant antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Laikotarpyje nuo 2016-04-01 iki 2016-04-14 piniginės lėšos buvo nurašytos nuo skolininko banko sąskaitos. Vykdymo procese nenustatyta, kad kažkokios skolininko piniginės lėšos būtų pas trečiuosius asmenis. Jokios pinginės lėšos nebuvo išieškotos skolininkui atliekant laisvės atėmimo bausmę. Išieškojus pinigines lėšas, skolininkas į antstolių kontorą niekada nesikreipė ir išieškotų piniginių lėšų grąžinti neprašė. Skolininkas šabloniškai prašo grąžinti jam galimai nusavintą nuosavybę bei siekia pasipelnymo - neva jam padarytos žalos atlyginimo. Taigi, nėra jokio pagrindo tenkinti skolininko skundą. Skolininkas ne tik nevykdo pareigų, nesistengia kuo greičiau padengti įsiskolinimus, tačiau siekia išvengti savo įsipareigojimų vykdymo, akivaizdžiai piktnaudžiauja turimomis procesinėmis teisėmis, skunde dėstydamas šabloniškus ir tikrovės neatitinkančius teiginius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

9.4. Vykdomosiose bylose nenustačius vykdymo senaties termino, antstolis vykdymo išlaidų apmokėjimo reikalauja pagrįstai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

12. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai vykdymo procese netaikė administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino ir nenutraukė pareiškėjo atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų.

13. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Teismas pastebi, jog CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo vykdymo senaties terminų, todėl aktualus teisinis reguliavimas, numatytas kituose įstatymuose, kuriose reguliuojami administracinių baudų išieškojimo bei išieškojimo vykdymo klausimai.

14. Šios nutarties priėmimo metu galioja Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ANK 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad skolininko vykdomųjų bylų vykdymas patektų į ANK 5 straipsnio 2 ir 3 dalių reguliavimą, todėl byla spręstina vadovaujantis ATPK nuostatomis.

15. Nuo 2015-07-01 galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo ATPK nenumatė vykdymo išieškojimo terminų, todėl išieškojimo vykdymo senaties klausimai sprendžiami pagal teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus.

16. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

17. Iš pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad vykdomieji dokumentai dėl baudų išieškojimo vykdymui pateikti laiku, t. y. nepraleidus 3 mėnesių termino (ATPK 308 straipsnio 1 dalis): 2009-05-23 administracinio teisės pažeidimo nutarimas antstolio kontoroje gautas 2009-08-03 (Vykd. byla Nr. 0008/09/01850), 2012-10-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas antstolio kontoroje registruotas 2012-12-31 (Vykdomoji byla Nr. 0008/12/04022), 2011-11-14 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje antstolio kontoroje registruotas 2012-01-31 (Vykdomoji byla Nr. 0008/12/00348).

18. Patikrinus vykdomosiose bylose atliktus antstolio veiksmus, konstatuotina, kad visi atlikti antstolio veiksmai buvo atliekami nuosekliai: atliekamos užklausos apie skolininko turtinę padėtį, darbovietę, tikrinamos piniginės lėšos banko sąskaitoje ir šios užklausos buvo atliekamos dažniau nei kas dvejus metus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog vykdomųjų dokumentų vykdymo laikotarpiu būtų buvęs dvejų metų laikotarpis, per kurį antstolis nebūtų ėmęsis jokių vykdymo veiksmų.

19. Pasisakant dėl skolininko vengimo mokėti nuobaudas pažymėtina, kad nustatyta, jog 2013-02-20 antstolis užklausė Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrą ir nustatė, kad skolininkas A. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (Vykd. b.l. 0008/09/01850, b.l. 47-48). Pareiškėjas ilgą laiką niekur nedirbo, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pats pareiškėjas geranoriškai stengėsi sumokėti paskirtas baudas. Todėl darytina išvada, kad antstoliui nebuvo objektyvių galimybių išieškoti paskirtas baudas, kadangi skolininkas su antstoliu nebendradarbiavo, pajamų ir turto neturėjo. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog toks skolininko pasyvumas galėtų būti pateisinamas.

20. Pareiškėjas teigė, jog antstolis neturi teisės apskaičiuotų vykdymo išlaidų reikalauti prievartine tvarka, jei prieš tai nesikreipė į teismą dėl šių išlaidų priteisimo. Su tokiais pareiškėjo teiginiais nėra pagrindo sutikti. Vykdymo išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo tvarka nustatyta CPK 610 ir 611 straipsniuose, teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 611 straipsnyje numatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui CPK 605 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad vykdymo proceso metu priimti vykdomieji dokumentai nuo 2009 m. buvo įteikti skolininkui jo gyvenamosios vietos adresu, 2013 metais skolininkui į Alytaus pataisos namus, kur jis atlikinėjo bausmę, dokumentai taip pat buvo įteikti, taigi, skolininkui buvo žinoma apie antstolio I. G. vykdomus baudų išieškojimus. Tai reiškia, jog pareiškėjas buvo abejingas antstolio patvarkymams, kuriuose buvo pasisakyta dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo.

21. Konstatavus, jog antstolio I. G. veiksmai, atliekant vykdymo veiksmus, buvo teisėti, nėra teisinio pagrindo antstoliui nei skirti baudos (CPK 611 straipsnio 5 dalis), nei apie antstolio veiksmus informuoti prokurorą (300 straipsnio 1 dalis).

22. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., , apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.