Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl paveldėjimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo-A. B.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. B. buvo sudariusi testamentą, kurio pagrindu jai paliko šį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

• Pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

• Pastatą - ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

• Pastatą - ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

• Kiti inžineriniai kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).

Šį aukščiau išvardintą turtą turėjusi paveldėti per įstatymų nustatytą terminą, tačiau tai nepadariusi dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Labai išgyvenusi motinos netektį, rūpinusis jos laidojimu, kapavietės įrengimu, o vėliau, pablogėjus pačios sveikatai, teko gydytis, neužteko jėgų ir finansinių galimybių savarankiškai atlikti paveldėjimo veiksmus. Be to, nepakankamai gerai supratusi ir paveldėjimo teisinius santykius, reglamentuojančius įstatymus ir palikimo priėmimo terminus, todėl į notarą dėl palikimo priėmimo kreipusis 2019 m. rugsėjo 5 dieną, kur sužinojusi, kad yra praleidusi įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą ir jau pavėlavusi tris savaites.

Ji-pareiškėja V. D., neturinti teisinių žinių, sąžiningai suklydusi, nežinodama dėl būtinumo kreiptis į notarą ir per kokį terminą. Motinos namuose gyvenusi kartu su ja ir gyvenanti po jos mirties, rūpinasi namais, kaip savu turtu, juos prižiūrinti, tvarkanti, mokanti už elektrą, remontuojanti. Visos šios išvardintos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad per tokį trumpą terminą nespėjusi laiku realizuoti savo teisės atlikti palikimo priėmimo veiksmų.

Todėl atsižvelgus į visas nurodytas bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, prašo pripažinti jas svarbiomis ir atnaujinti terminą palikimui priimti, atsiradusį po motinos O. B. mirties.

Pažymi, kad atnaujinus terminą palikimui priimti nebus pažeisti kito suinteresuoto asmens interesai, nes dėl to ginčo nėra ir nebus ateityje. 2019-09-05 gautas pranešimas iš Varėnos 2-ojo notarų biuro, kuriame teigiama, kad paveldėjimo byla po O. B. mirties neužvesta.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, formuojančio vieningą teismų praktiką, pozicija, spręsdamas klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas atsižvelgia į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus.

Be to ,pažymėtina, kad su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaigą įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmenų, prašiusių pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

LR CK 5.57 str. numato, kad LR CK 5.50 str. nustatytą palikimui priimti terminą, teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Mano, kad jos išvardintos priežastys pripažintinos svarbiomis, nes po motinos mirties labai išgyvenusi jos netektį, rūpinosi laidotuvėmis, kapo sutvarkymu, vėliau pablogėjo sveikata, terminą palikimui priimti praleidusi nežymiai, o jo atnaujinimas nepažeis jokių kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

LR CPK 576 str. 2 d. numatyta, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas. LR CK 550 str. 2 d. numatyta, kad įpėdinis dėl palikimo priėmimo turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Sutinkamai su LR CK 5.4 str. 1 d., palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta. Kadangi O. B. iki mirties gyveno Varėnos r. sav., likęs nekilnojamasis turtas taip pat esantis Varėnos r. sav., todėl pareiškimas dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo nagrinėtinas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybės patvirtina 2019-05-09 išduotas medicininis mirties liudijimas.

Pateiktais gimimo ir santuokos liudijimais patvirtinama, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo A. B. yra O. B. vaikai.

2011-12-15 surašytu testamentu patvirtinama, kad pareiškėjos motina O. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini), testamentu savo turtą -gyvenamąjį namą ,ūkinius pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) palieka dukrai V. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Varėnos raj.2-ojo notarų biuro notarės L.Muzikevičiūtės 2019-09-05 pranešimu patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) mirus O. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla notaro biure nebuvo vesta.

2019-10-31 Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu patvirtinama, kad O. B. gim. (duomenys neskelbtini) vardu yra registruota gyvenamasis namas, du ūkiniai pastatai ir kiemo inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini).

Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėja serga eile ligų, kurios varžo jos galimybę laisvai judėti, o pateiktais mokėjimo dokumentais patvirtinama, kad pareiškėja mokėjo už sunaudotą elektros energiją (duomenys neskelbtini) 2019 m birželio-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja siekia paveldėti motinos palikimą . Byloje esantis notarės L.Muzikevičiūtės pranešimas patvirtina, kad jokių kitų paveldėtojų, kurie pretenduotų į O. B. palikimą, nėra.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra - gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu palikimo priėmimo terminas yra praleistas, šį terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju laikytina, kad pareiškėja V. D. paveldėjimo priėmimo terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, nes po motinos mirties rūpinosi palikimu, sirgo, bei gerai nesuprasdama paveldėjimo teisinio reglamentavimo laiku nesikreipė pas notarą manydama, kad ji galės kreiptis ir vėlesniu laiku. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja dėl svarbių bei objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Pripažintina, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės lėmė , kad pareiškėja terminą praleido ne dėl savo kaltų veiksmų, bet dėl objektyvių priežasčių ir ji negalėjo laiku realizuoti savo teisės paveldėti pagal įstatymą.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), pareiškimas tenkintinas ir pareiškėjai atnaujintinas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą, kuris atsirado po O. B. mirties (duomenys neskelbtini) (CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą paveldėjimui pagal testamentą priimti, atsiradusiam po motinos O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) .

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.