Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. B., atstovaujamos advokato Osvaldo Martinkaus, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo UADBB „Mano brokeris“ ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 4 710,00 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė ir ieškovės atstovas į 2017 m. rugsėjo 7 d. teismo parengiamąjį posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ieškovės atstovas informuotas 2017 m. liepos 11 d. posėdžio metu. Neatvykimo priežasčių nepranešė. Atsakovės atstovas ir trečiojo asmens atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovės I. B. ieškinį paliko nenagrinėtu.Teismas nurodė, kad ieškovė ir ieškovės atstovas į 2017 m. rugsėjo 7 d. teismo parengiamąjį posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ieškovės atstovas informuotas 2017 m. liepos 11 d. posėdžio metu. Neatvykimo priežasčių nepranešė. Atsakovės atstovas ir trečiojo asmens atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtu. Atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieškinį paliko nenagrinėtu (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė I. B., atstovaujama advokato Osvaldo Martinkaus, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartį ir grąžinti bylą į pirmą instanciją nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, skundžiamą nutartį priėmė parengiamojo posėdžio stadijoje, be pagrindo taikė CPK 246 straipsnio 1 dalį. Atsakovas neprašė priimti sprendimą už akių.Neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį ieškovei ir jos atstovui bei atsakovui neprašius priimti sprendimo už akių, teismas turėjo priimti nutartį dėl teismo posėdžio paskyrimo ir apie jo vietą bei laiką nustatyta tvarka informuoti bylos šalis.CPK 231 straipsnio5 dalis netaikytina, kadangi atsakovės atstovas turėjo prašymų, bet jų nepareiškė dėl klaidingo supratimo apie parengiamojo posėdžio eigą.Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atstovaujama įgalioto atstovo G. T., atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą, nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:CPK 230 straipsnio 4 dalis numato, kad parengiamajame teismo posėdyje procesas vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles (t. y. tokias pat taisykles, kaip ir teismo posėdyje).CPK 231 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties (t. y. parengiamajame posėdyje pereiti į teismo posėdį). Nagrinėjamu atveju visi pasirengimo bylai veiksmai jau buvo atlikti (tą patvirtina ir pati ieškovė savo atskirajame skunde), o šis parengiamasis posėdis jau buvo antrasis, todėl 2017 m. rugsėjo 7 d. buvo visos galimybės parengiamojo posėdžio metu pereiti į teismo posėdį.Nesutinka su atskirojo skundo teiginiu, kad „atsakovės atstovas turėjo prašymų, bet nepareiškė dėl klaidingo supratimo apie parengiamojo posėdžio eigą“, mano, kad atsakovės atstovas, turintis 21 metų atstovavimo teismuose patirtį, geriau žino apie savo ketinimus ir supratimą bei nurodytus prašymus būtų turėjęs tik teismo posėdyje ir tik tuo atveju, jei Ieškovė ir trečiojo asmens atstovė, sudariusi ginčo draudimo sutartį, nebūtų dalyvavusi teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK bendrąsias nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų – arba atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 straipsnio 1 dalis, 156 straipsnio 1 dalis), arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose), o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių.Bylos šalys, taigi ir ieškovas, civiliniame procese turi pareigą aktyviai dalyvauti savo inicijuotoje byloje, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui prašymus ir argumentus, motyvuotai pranešti teismui apie pagrįstas aplinkybes, dėl kurių negali dalyvauti teismo posėdyje, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti proceso įstatymo suteiktomis teisėmis, o teismas turi imtis priemonių, kad bylos procesas atitiktų koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principus.Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. CPK 246 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Teismas pažymi, kad ši teisės norma reglamentuoja neatvykimo į visus teismo paskirtus posėdžius, neišskiriant ir parengiamojo, neatvykimo padarinius. Taigi CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintoje proceso teisės normoje, kurios pagrindu teismas skundžiama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą, nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su šalies neatvykimo į teismo posėdį pasekmėmis. Šių teisinių pasekmių taikymas yra susijęs su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, kurie apima šalių pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt., tinkamu įgyvendinimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 5 dalis). Nesilaikydamas šių principų, ieškovas privalo prisiimti ir įstatyme numatytas neigiamas savo veiksmų (neveikimo) pasekmes.Apeliantė savo skunde nenurodo visiškai jokių aplinkybių susijusių su jos ir jos atstovo negalėjimu dalyvauti 2017 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme vykusiame parengiamajame teismo posėdyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą, į posėdį neatvykus bylą inicijavusiai šaliai.Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.