- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- eI3-877-860/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02062-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kredva“
dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Kristinai Švelnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kredva“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kredva“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-8280 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ (toliau – ir VMI Sprendimas, ir 2022 m. vasario 2 d. sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 21R-217(AG-197/05-2022) (toliau – ir LAGK Sprendimas, ir 2022 m. balandžio 14 d. sprendimas); 3) pavesti VMI iš naujo išnagrinėti UAB „Kredva“ prašymą.
Skunde nurodo, kad remiasi Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų, patvirtintų VMI viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 „Dėl Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau — ir Rekomendacijos) 2 priedo „Mokesčių mokėtojo – juridinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai“ kriterijų 1-3 punktais ir teigia, jog pareiškėja turi laikinų finansinių sunkumų matyti iš to, kad ankstesnė pareiškėjos skolą valstybės biudžetui yra išieškoma per antstolį. Paaiškina, kad susidūrusi su finansiniais sunkumais anksčiau į atsakovą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo nesikreipė tikėdamasi mokesčius sumokėti, tačiau prasidėjus pandemijai ir sustojus ekonominei veiklai, to padaryti nebegalėjo. Teigia, jog įrodinėti nereikia, kad pandemijos metu ekonominė veikla, tame tarpe ir pareiškėjos, dėl taikytų verslams apribojimų, buvo sustojusi arba ženkliai sumažėjusi, kas lėmė ir sumažėjusias galimybes gauti pajamų. Nurodo, kad VMI yra žinoma, kad pareiškėja taip pat buvo įtraukta į sąrašus įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, kas laikytina pripažinta ir įrodyta aplinkybe, jog pareiškėjos pajamų gavimas, o atitinkamai ir galimybės vykdyti įsipareigojimus buvo sumažėjusios. Paaiškina, kad kreipdamasi su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nurodė, kad “Įmonė turės galimybę mokėti grafike išdėstytas mokestinės nepriemokos įmokas tuo atveju, jei VMI įsiskolinimas bus išdėstomas dalimis, kadangi įmonė toliau vykdo veiklą ir neplanuoja jos stabdyti, intensyviai ieško paklausių prekių užsienyje. Įmonė deda pastangas prisiderinti prie pakitusios rinkos bei esamų veiklos apribojimų, turi nemažą kiekį nupirktų likvidžių automobilių, kuriuos artimiausiu metu planuoja parduoti Lietuvos bei užsienio rinkai, o iš gautų lėšų bus galimybė dengti turimą įsiskolinimą.“ Teigia, kad šios aplinkybės atsakovei yra akivaizdžios, kadangi pareiškėja vykdydama veiklą kas mėnesį moka einamuosius mokesčius, kas pareiškėjos nuomone, leidžia teigti, kad pareiškėjos veikla leis jai sumokėti mokestinę nepriemoką, ją išdėsčius dalimis. Pažymi, kad LAGK nevertino aplinkybės, kad Bendrovės veiklą ribojo ir tai, kad pareiškėjos skola VMI yra išieškoma per antstolį, dėl ko yra areštuota pareiškėjos sąskaita, kas labai apsunkina Bendrovės veiklą ir tai ypač atsiliepė dėl COVID-19 pandemijos taikytų apribojimų: pasauliui taikius įvairius judėjimo ribojimus, pareiškėja dėl sąskaitos arešto negalėjo vykdyti pirkimų per aukcionus, nes juose atsiskaitymai vykdomi per sąskaitas. Paaiškina, jog pareiškėjos veikla buvo labai apsunkinta, kas lėmė ir mažesnį automobilių įgijimo kiekį, atitinkamai jų pardavimą, o to pasėkoje ir pajamų gavimą. Akcentuoja, kad panaikinus pandemijos ribojimus ir tokių ribojimų nelikus Europos Sąjungos šalyse, prekyba automobiliais atsigavo. Nurodo, kad LAGK nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad atlaisvinus COVID-19 pandemijos ribojimus, pareiškėja šiai dienai yra įgijusi likvidžių transporto priemonių, kurias realizavus bus gautos pajamos, leisiančios ne tik užtikrinti einamųjų mokesčių sumokėjimą, tačiau ir dengti susidariusias skolas. Teigia, kad LAGK skundą išnagrinėjo formaliai, neatsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, kurios rengiant Rekomendacijas 2019 metais nebuvo įvertintos – COVID-19 pandemija ir iš to kilusios pasekmės ir padariniai. Pareiškėjos nuomone, formalus Rekomendacijų taikymas, neatsižvelgiant į konkrečios įmonės interesus, neleidžia teisingai išspręsti ginčo. Pažymi, jog LAGK spręsdama pareiškėjos prašymą iš esmės rėmėsi aplinkybėmis, kurios buvo prašymo VMI nagrinėjimo metu ir visiškai neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei situaciją, esančią bylos nagrinėjimo metu. Akcentuoja, kad pareiškėja turi galimybę sumokėti nepriemoką dalimis, ji vykdo einamuosius mokėjimus, 2022 m. gegužės mėn. sumokėjo 1 000 Eur skolos dengimo įmoką, ką patvirtina pateikti mokėjimo pavedimai. Paaiškina, kad nekvestionuoja įstatymu nustatytos pareigos mokėti mokesčius laiku ir tiksliai vykdyti mokestinę prievolę, tačiau pareiškėjos nuomone, atsakovo ir LAGK atsisakymas išdėstyti mokestinės nepriemokos dalimis nebūtų teisingas, nes atsisakius išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą dalimis, faktiškai pareiškėja nebegalėtų tęsti veiklos, kadangi mokestinės nepriemokos sumokėti iš karto neturi galimybės, dėl ko atsakovei atsirastų teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, apie ką pareiškėja jau buvo įspėta. Teigia, jog tai, kad pareiškėja VMI teikdama prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo dalimis nepateikė motyvuoto paaiškinimo dėl susidariusios nepriemokos priežasčių, nekliudė LAGK ir nekliudo teismui pareiškėjos nurodytas aplinkybes įvertinti skundo nagrinėjimo metu. Nurodo, jog skirtingai nei teigiama LAGK Sprendime, pareiškėjos pateikti duomenys apie vykdomą veiklą, laiku mokamus einamuosius mokesčius bei dengiamus įsiskolinimus negali būti laikomi deklaratyviais teiginiais. Teigia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės bei pateikti tai pagrindžiantys įrodymai, patvirtina pareiškėjos įsipareigojimą mokėti įmokas, todėl pareiškėjos nuomone, LAGK be pagrindo šių duomenų neįvertino, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė VMI pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime teigia, kad mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Nurodo, kad Bendrovė nepateikė motyvuoto paaiškinimo dėl susidariusios nepriemokos priežasčių. Pažymi, kad pareiškėjos pateiktais duomenimis per laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. į kasą gautos įplaukos sudarė 673 280 Eur, išlaidos – 673 383 Eur. Taip pat pažymi, jog pareiškėja nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. į valstybės biudžetą sumokėjo 700 Eur: 300 Eur (1001 kodu), 400 Eur (1311 kodu); iš pareiškėjos išieškota VMI nurodymu: 19,02 Eur (8230 kodas); iš pareiškėjos išieškota antstolio: 472,08 Eur (8270 kodas). Nurodo, kad iš viso 2021 m. liepos 1 d. – 2021 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu pareiškėja sumokėjo / iš jos išieškota VMI/ išieškota antstolių 1 213,10 Eur. Akcentuoja, kad iš pareiškėjos šio laikotarpio sumokėta / išieškota 1213,10 Eur suma sudarytų 0,18 proc. nuo laikotarpio į kasą gautų įplaukų. Pažymi, kad banko sąskaitoje piniginės operacijos nevykdomos, sąskaita blokuota išieškojimas iš turto vykdomas antstolių kontoroje. Visos operacijos vykdomos per kasą ir per atskaitingą asmenį. Paaiškina, jog mokesčių mokėtojo prašymas netenkinamas, jei analizuojamu laikotarpiu mokesčių mokėtojas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10% visų gautų įplaukų, kas rodo, jog vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) numatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo (Rekomendacijų 2 priedo 13 punktas). Nurodo, kad pareiškėja pateiktame prašyme nepateikė motyvuoto paaiškinimo ir išsamių priežasčių su pagrindimu, dėl kurių būtinas mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas – pareiškėjos pardavimų pajamos per mėnesį 2021 m. lyginant su 2020 m. padidėjo 3 kartus (Rekomendacijų 2 priedo 14 punktas). Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad nuosavas kapitalas mažesnis už 0, finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai nebuvo skaičiuojami (Rekomendacijų 2 priedo 15 punktas). Paaiškina, kad pareiškėjos per vienerius metus mokėtinos sumos 315 172 Eur viršija Bendrovės 314 417 Eur turimą turtą. 2021 m. gruodžio 29 d. Bendrovei išsiųstas pranešimas RNA-46901 apie VMI ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Rekomendacijų 2 priedo 14 punktas). Teigia, kad pareiškėja pateiktame prašyme nepateikė faktinių duomenų ir / ar atliktų paskaičiavimų, kurių pagrindu būtų galima tenkinti jos prašymą ir išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą prašytam laikotarpiui, tuo pačiu neįrodė / nepagrindė, kad turės pakankamai pajamų iš vykdomos veiklos sumokėti mokestinę nepriemoką ateityje. Pažymi, kad pareiškėja prioritetu laikė atsiskaitymą su kitais kreditoriais ir tiekėjais, tokiu būdu nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto eiliškumo. Atsakovės nuomone, skundas yra grindžiamas tik deklaratyviais, jokiais įrodymais nepagrįstais, ir teisiškai nereikšmingais teiginiais, todėl negali būti tenkinamas. Paaiškina, kad skundžiamas VMI Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis aktualiais teisės aktais, pačiame VMI Sprendime nurodant jo priėmimo teisinį pagrindą, įvertinus VMI Sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, todėl VMI Sprendimas negali būti naikinamas jokiais, tuo labiau ne pareiškėjos skunde nurodytais, pagrindais.
3. Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko. Paaiškino, kad pareiškėja nepateikė motyvuotų paaiškinimų, nepateikė pagrindimo. Nuo 2022 m. sausio mėnesio pareiškėja yra įmokėjusi tik 5 000 Eur. Kad turės lėšų apmokėti mokesčius įrodymų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VMI 2022 m. vasario 2 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta neišdėstyti 20 650,04 Eur mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą, bei LAGK 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjos skundą atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėja su 2021 m. gruodžio 31 d. prašymu kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo (toliau – ir Prašymas).
Bendrovė Prašymu prašė išdėstyti 20 673,66 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2025 m. birželio 30 d. pagal prašyme pateiktą grafiką.
6. VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų administravimo skyrius 2022 m. vasario 2 d. surašė išvadą Nr. (23.31-08) 326-390 „Dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ (toliau – ir Išvada).
Išvadoje nustatė, kad: 1) pareiškėja nepateikė motyvuoto paaiškinimo dėl susidariusios nepriemokos priežasčių (Rekomendacijų 2 priedo 8 punktas); 2) Bendrovės pateiktais duomenimis per laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. į kasą gautos įplaukos sudarė 673 280 Eur, išlaidos – 673 383,93 Eur. Bendrovė nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. į valstybės biudžetą sumokėjo tik 22,00 Eur, tai nesudaro net 1 % nuo visų gautų įplaukų į kasą. Banko sąskaitoje piniginės operacijos nevykdomos, sąskaita blokuota išieškojimas iš turto vykdomas antstolių kontoroje. Visos operacijos vykdomos per kasą ir per atskaitingą asmenį. Mokesčių mokėtojo prašymas netenkinamas, jei analizuojamu laikotarpiu mokesčių mokėtojas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10% visų gautų įplaukų, kas rodo, jog vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikyta CK numatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo (Rekomendacijų 2 priedo 13 punktas); 3) pareiškėjos pateiktame prašyme nepateikė motyvuoto paaiškinimo ir išsamių priežasčių su pagrindimu, dėl kurių būtinas mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas – pareiškėjos pardavimų pajamos per mėnesį 2021 m. lyginant su 2020 m. padidėjo 3 kartus (Rekomendacijų 2 priedo 14 punktas); 4) atsižvelgiant į tai, kad nuosavas kapitalas mažesnis už 0, finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai nebuvo skaičiuojami (Rekomendacijų 2 priedo 15 punktas); 5) pareiškėjos per vienerius metus mokėtinos sumos 315 172 Eur viršija Bendrovės 314 417 Eur turimą turtą. 2021 m. gruodžio 29 d. pareiškėjai išsiųstas pranešimas RNA-46901 apie VMI ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Rekomendacijų 2 priedo 14 punktas).
Išvadoje buvo siūloma Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. prašymo netenkinti ir neišdėstyti 20 650,04 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo.
Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė dėl 2 punkto atsiliepime nurodė patikslinimą, jog dėl apsirikimo, neteisingai nurodyta į biudžetą sumokėta suma laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėja laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. į biudžetą sumokėjo 700 Eur: 300 Eur (1001 kodu), 400 Eur (1311 kodu); iš pareiškėjos išieškota VMI nurodymu: 19,02 Eur (8230 kodas); iš pareiškėjos išieškota antstolio: 472,08 Eur (8270 kodas). Iš viso 2021 m. liepos 1 d.– 2021 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu pareiškėja sumokėjo / iš jos išieškota VMI / išieškota antstolių 1213,10 Eur. Iš pareiškėjos šio laikotarpio sumokėta / išieškota 1 213,10 Eur suma sudarytų 0,18 proc. nuo laikotarpio į kasą gautų įplaukų. Pareiškėja nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu sumokėjo 700 Eur, kas sudaro 0,1 proc. nuo šio laikotarpio pareiškėjos į kasą gautų įplaukų (673 280 Eur) ir tai yra mažiau nei 1 proc. nuo visų gautų įplaukų į kasą, kaip ir nurodyta 2022 m. vasario 2 d. Išvadoje.
7. Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsniu ir 14 straipsnio 7 dalimi, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), remdamasi Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. prašymu ir Išvada, 2022 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą neišdėstyti nurodyto mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą nurodytam laikotarpiui.
8. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu, jos atžvilgiu priimtu VMI Sprendimu, kreipėsi į LAGK, kuri 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu UAB „Kredva“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
9. Pareiškėja nesutinka tiek su VMI Sprendimu, tiek ir su LAGK sprendimu, tad kreipėsi į teismą.
10. Teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, jog asmeniui, kuris kreipėsi į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., 2020 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, susiję su LAGK priimto sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, yra teisiškai nereikšmingi, tad teismas plačiau dėl jų nepasisakys. Teismas toliau spręs tarp šalių kilusį ginčą dėl teisės iš esmės.
11. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis ir Taisyklės.
Pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.
MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir ją sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Taisyklių 7 punkte nurodyta, jog, priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Rekomendacijų, nagrinėjamu atveju 2 priede (mokesčių mokėtojo – juridinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai) nurodytus kriterijus. Pagal Taisyklių 19 punktą mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė ir kuriais pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės. Jeigu mokesčių administratorius nustato, kad prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką neatitinka nustatytų reikalavimų, taip pat jeigu mokesčių mokėtojas nepateikė visų būtinų dokumentų, mokesčių administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai gavo iš mokesčių mokėtojo atitinkamą prašymą, pareikalauja patikslinti prašymą ir (arba) pridėti papildomus dokumentus, kurių reikia sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą nusižengimą mokėjimą priimti, ir nustato šių dokumentų patikslinimo ir (ar) papildymo 30 dienų terminą (Taisyklių 21 punktas). Mokėtojas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokesčių administratoriaus pranešimo apie reikalingos patikslintos informacijos gavimo dienos turi pateikti reikalingą patikslintą informaciją arba pateikti mokesčių administratoriui motyvuotą prašymą pratęsti tam tikslui duotą terminą. Mokesčių administratorius turi ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos priimti sprendimą ir gali pratęsti patikslintos informacijos pateikimo terminą ne daugiau kaip 30 dienų arba motyvuotai atsisakyti jį pratęsti (22 punktas). Jeigu mokėtojas per 30 dienų arba per pratęstą terminą nepateikia patikslintos informacijos, prašymas laikomas atmestu (Taisyklių 23 punktas).
12. Rekomendacijos nustato mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo kriterijus, mokesčių administratoriui priimant sprendimą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą (Rekomendacijų 1 punktas).
Mokėtojo prašymo siūloma netenkinti, jei: „Mokesčių mokėtojas deklaruoja pelningą veiklą; neturi pradelstų debitorinių įsiskolinimų; teikia prašymą dėl deklaruojamų mokesčių mokestinės nepriemokos atidėjimo ir (ar) išdėstymo, motyvuotai nenurodydamas jos susidarymo priežasčių“ (Rekomendacijų 2 priedo 8 punktas); „Mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašo atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu, mokesčių mokėtojas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Analizuojamu laikotarpiu mokesčių mokėtojas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 procentų visų gautų įplaukų“ (Rekomendacijų 2 priedo 13 punktas); „Mokesčių mokėtojas pateiktame prašyme nenurodė išsamių priežasčių, dėl kurių būtinas mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas“ (Rekomendacijų 2 priedo 14 punktas); „Nuosavas kapitalas yra lygus nuliui arba mažesnis už nulį (finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai tokiu atveju neskaičiuojami) ir mokesčių mokėtojas pateiktame prašyme nenurodė išsamaus paaiškinimo dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje numatytų priemonių vykdymo (kai mokesčių mokėtojo nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio)“ (Rekomendacijų 2 priedo 15 punktas).
Taigi, šiomis Rekomendacijomis turi vadovautis mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą (Rekomendacijų 23 punktas).
13. Pabrėžtina, kad VMI sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms, t. y. pirma, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, ir, antra, mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti baudą vėliau. Būtent toks MAĮ 88 straipsnio 2 dalies aiškinimas atsispindi LVAT formuojamoje praktikoje (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-575-3585/2011; 2014 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A602-220/2014; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1918-575/2015; 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016; ir kt.). Pažymėtina, kad abiejų minėtų sąlygų buvimą turi pagrįsti pats mokesčių mokėtojas (asmuo) (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1250-442/2017).
Taigi, vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antrosios sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (žr. pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3585/2011, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2139/2011).
14. Teismas pabrėžia, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo; mokesčių administratorius turi tam tikrą diskrecijos teisę. Tačiau LVAT yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama; todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010; ir kt.).
15. Kaip matyti iš skundžiamo VMI Sprendimo ir Išvados, kuri yra sudedamoji VMI Sprendimo dalis, nagrinėjant pareiškėjos Prašymą buvo vertinami kartu su juo pateikti dokumentai, taip pat VMI turimi duomenys bei buvo padarytos argumentuotos ir pagrįstos išvados, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas Sprendimas netenkinti pareiškėjos Prašymo bei neišdėstyti 20 650,04 Eur. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo atliktu vertinimu bei padarytomis išvadomis.
16. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su atsakovu, kad Bendrovė pateiktame Prašyme nepateikė faktinių duomenų ir / ar atliktų paskaičiavimų, kurių pagrindu būtų galima tenkinti jos Prašymą ir išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą prašytam laikotarpiui, tuo pačiu neįrodė / nepagrindė, kad turės pakankamai pajamų iš vykdomos veiklos sumokėti mokestinę nepriemoką ateityje; nors tokią pareigą pagal teisės aktus ir teismų praktiką pareiškėja turėjo.
Be to, Bendrovė, kuri neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, prioritetu laikė atsiskaitymą su kitais kreditoriais ir tiekėjais, o ne su valstybės biudžetu, tokiu būdu nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto eiliškumo, kur atsiskaitymas su valstybės biudžetu numatytas trečia eile.
17. Pabrėžtina, kad pareiškėja iš esmės neginčija Išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių, išanalizuotų finansinių ir kitų duomenų, tikrumo ar teisingumo; taip pat pareiškėja nepateikė reikšmingų duomenų, kurie paneigtų Išvadą.
18. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėja skunde teigia, kad: panaikinus pandemijos ribojimus ir tokių ribojimų nelikus Europos sąjungos šalyse, prekyba automobiliais atsigavo; atlaisvinus COVID-19 pandemijos ribojimus, pareiškėja šiai dienai yra įgijusi likvidžių transporto priemonių, kurias realizavus bus gautos pajamos, leisiančios ne tik užtikrinti einamųjų mokesčių sumokėjimą, tačiau ir dengti susidariusias skolas; pareiškėja vykdo veiklą, gauna pajamų, moka einamuosius mokesčius, bei dengia įsiskolinimus VMI, tačiau pareiškėja nepateikia jokių konkrečių ir objektyvių įrodymų, kad dabar turės realias galimybes sudarius paskolos sutartį, mokėti 20,650,04 Eur mokestinę nepriemoką.
Teismo vertinimu, pareiškėja iš esmės nurodo tik objektyviai nepagrįstas prielaidas, jog dėl minėtų aplinkybių ji galės padengti mokestinę nepriemoką, tačiau jų nepagrindžia. Teismas pažymi, jog pagal teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, pareiškėja mokestinės nepriemokos realiai nevykdo, o šios mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas per antstolį. Kaip pažymėjo VMI atstovė, teismo posėdžio metu, pareiškėja turėjo galimybę, kol vykstą teisminis ginčas, t. y. nuo skundo padavimo teismui momento (2022 m. gegužės 16 d.), ženkliai sumažinti mokestinę nepriemoką, tačiau ji realiai to nedarė ir šiuo metu nedaro.
19. Taigi, ištyrus ir įvertinus bylos duomenis ir juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju priimant ginčijamą Sprendimą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo buvo įvertinta mokesčių mokėtojo finansinė būklė, analizuojant paties mokesčių mokėtojo pateiktus ir mokesčių administratoriaus turimus duomenis. Byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad mokesčių administratoriaus Sprendimas neišdėstyti pareiškėjos mokestinės nepriemokos sumokėjimo priimtas įgyvendinant visuotinio privalomumo ir mokesčių mokėtojų lygybės principus.
Mokesčių administratorius ginčijamą Sprendimą priėmė pagrįstai ir motyvuotai, neviršydamas savo kompetencijos, nepiktnaudžiavo jam suteiktais įgaliojimais, o tinkamai įgyvendino MAĮ 88 straipsnyje numatytą teisę. Pareiškėja nėra pateikusi rašytinių įrodymų, kurie laikytini svarbiais, įvertinant jos finansinę būklę, realias galimybes per išdėstymo laikotarpį mokėti nustatytas mėnesio įmokas, todėl VMI pagrįstai darė išvadą, jog nedelsiant sumokėjus prašomą atidėti mokestinę nepriemoką, mokesčių mokėtojos finansinė būklė netaptų kritinė arba, kad ji turėtų didelių sunkumų, vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus. Kaip minėta, pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius, įvertinęs individualią situaciją, turi diskrecijos teisę sudaryti arba nesudaryti paskolos sutartį. Vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju VMI, įvertinusi visas esamas rizikas, pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo.
Atsakovo priimtas Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas VMI Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti nėra jokio pagrindo. Tuo pačiu teisėtas ir pagrįstas yra ir LAGK Sprendimas.
Taigi, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tad pareiškėja neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė įrodymų, apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kredva“ skundą dėl sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.