Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-07-31 · Civilinė byla Nr. e2S-2269-881/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-31
Bylos Nr.
e2S-2269-881/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28254-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
M. B., N. N., V. N., I. S., uždarųjų akcinių bendrovių „Vilniaus prekyba“, „Franmax“, „Leksita“
Atsakovas
M. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2269-881/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28254-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.3.1.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. B., N. N., V. N., I. S., uždarųjų akcinių bendrovių „Vilniaus prekyba“, „Franmax“, „Leksita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarčių, kuriomis ieškovams nustatytas terminas apeliacinių skundų trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. e2-3571-960/2018 pagal ieškovų M. B., N. N., V. N., I. S., uždarųjų akcinių bendrovių „Vilniaus prekyba“, „Franmax“, „Leksita“ ieškinį atsakovui M. M. dėl paskelbtų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją bei žeminančiais fizinių asmenų garbę ir orumą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu atmetė ieškovų M. B., N. N., V. N., I. S., uždarųjų akcinių bendrovių „Vilniaus prekyba“, „Franmax“, „Leksita“ ieškinį atsakovui M. M. dėl paskelbtų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją bei žeminančiais fizinių asmenų garbę ir orumą.Ieškovai – M. B., N. N., V. N. ir I. S., nesutikdami su priimtu teismo sprendimu, padavė dėl jo bendrą apeliacinį skundą.Apeliacinį skundą dėl priimto teismo sprendimo taip pat padavė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus prekyba“, „Franmax“ ir „Leksita“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartimis nustatė ieškovams terminą apeliacinių skundų trūkumams pašalinti – primokėti už apeliacinį skundą 525 Eur žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.Abiejose nutartyse teismas konstatavo, kad, ieškovams pareiškus ieškinį dėl trijuose straipsniuose paskelbtų dešimties teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją bei žeminančiais fizinių asmenų garbę ir orumą, žyminis mokestis turi būti apskaičiuotas už dešimt, o ne už tris reikalavimus. Straipsnių, kuriuose buvo paskelbti ginčo teiginiai, skaičius, teismo vertinimu, neturi reikšmės apskaičiuojant žyminį mokestį, o reikšmę turi teiginių skaičius. Kiekvienas iš ieškinyje nurodytų teiginių yra iš esmės savarankiškas ir gali būti atskiros bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teismas sprendė, kad ieškovai teikdami apeliacinį skundą, kituose ginčuose, elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo sumokėti 750,00 Eur (75,00 Eur x 10 reikalavimų) dydžio žyminį mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis). Ieškovai prie apeliacinio skundo pateikė įrodymus apie sumokėtą tik 225,00 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl turi primokėti 525,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai M. B., N. N., V. N., I. S., uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus prekyba“, „Franmax“, „Leksita“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų apeliacinius skundus priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovai už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį apskaičiavo vadovaudamiesi tokia pat tvarka, kaip buvo apskaičiuotas žyminis mokestis už teismui pateiktą ieškinį, o teismas tokį žyminio mokesčio apskaičiavimą laikė tinkamu.Teismas akivaizdžiai suklydo kiekvieną ginčo teiginį vertindamas kaip savarankišką neturtinio pobūdžio reikalavimą, kuris turi būti apmokestinamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto dydžio žyminiu mokesčiu. Ieškovai savo pažeistą dalykinę reputaciją/ garbę ir orumą nusprendė ginti vienu iš gynimo būdų – reikalauti, kad teismas atsakovo viešai paskleistas žinias apie ieškovus pripažintų tikrovės neatitinkančiomis ir pažeidžiančiomis ieškovų dalykinę reputaciją/ garbę ir orumą. Vadinasi, ieškovai teismui pareiškė vieną neturtinį reikalavimą – apie juos paskleistus duomenis pripažinti neteisėtais.Aptariamu atveju negalima teigti, kad kiekvienas iš šios bylos ginčo teiginių formuluoja savarankišką žinią, kuri galėtų būti savarankiškas atskiro ieškinio dalykas. Atsakovas tą pačią mintį, tą pačią skleidžiamą tikrovės neatitinkančią žinią išreiškia keliais sakiniais, todėl kiekvieną sakinį vertinti kaip savarankišką bylos dalyką būtų neprotinga ir neracionalu. Be to, kaip savo praktikoje ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, negalima apsiriboti atsietu teiginių vertinimu, o būtina vertinti visą straipsnio, kuriame paskelbti ginčo teiginiai, kontekstą, kurį šiuo atveju kaip tik ir sukuria šios bylos ginčo teiginiai.Būtų galima pritarti teismų praktikoje taikomai nuostatai, jog kiekviena publikacija (straipsnis), kurioje paskelbti ginčo teiginiai, vertintina kaip savarankiškas reikalavimas, apmokestinamas žyminiu mokesčiu (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-231-392/2015), tačiau negalima sutikti, kad savarankišku reikalavimu būtų pripažįstamas ir žyminiu mokesčiu apmokestinamas kiekvienas ginčo teiginys ar net sakinys, esantis toje pačioje publikacijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, dydžio.CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydį jie apskaičiavo vadovaudamiesi tokia pat tvarka, pagal kurią apskaičiavo už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį, savaime nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes, pagal nurodytą teisės normą, už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas, o ne faktiškai sumokėtas už ieškinį. Taigi teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nėra saistomas už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio dydžio, o už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydį nustato vadovaudamasis CPK 80 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, apeliantams pareiškus ieškinį dėl trijuose straipsniuose paskelbtų dešimties teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją bei žeminančiais fizinių asmenų garbę ir orumą, žyminis mokestis turi būti apskaičiuotas už dešimt reikalavimų, t. y. už kiekvieną neatitinkančiu tikrovės prašomą pripažinti teiginį. Apeliantai su tokia žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarka nesutinka, tvirtindami, kad atsakovas tą pačią skleidžiamą tikrovės neatitinkančią žinią išreiškia keliais sakiniais, todėl kiekvieną sakinį vertinti kaip savarankišką bylos dalyką būtų neprotinga ir neracionalu.Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantų pozicija, kad apeliantai, pasirinkę savo pažeistą dalykinę reputaciją/ garbę ir orumą ginti vienu iš teismų praktikoje išskiriamų teisių gynimo būdų – pripažinti atsakovo paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais apeliantų dalykinę reputaciją/ garbę ir orumą, pareiškė vieną neturtinį reikalavimą, kuris apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Tačiau kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareikštu ieškiniu kiekvienas iš apeliantų pirmiausia gina savo galimai pažeistas teises – pažeistą dalykinę reputaciją ir/ ar garbę bei orumą, todėl nagrinėjamoje byloje už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis skaičiuotinas ne pagal prašomų pripažinti neatitinkančiais tikrovės teiginių ar straipsnių skaičių (apeliantai teisingai nurodo, kad prašomi pripažinti tikrovės neatitinkančiais teiginiai yra susiję su tuo pačiu dalyku), o pagal tai, kiek ieškovų reiškia apeliacinį skundą.Ieškovai M. B., N. N., V. N. ir I. S. padavė vieną apeliacinį skundą, už kurį sumokėjo 225 Eur žyminio mokesčio, todėl trūkstama už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalis yra 75 Eur (75 Eur x 4 = 300 Eur).Ieškovai UAB „Vilniaus prekyba“, UAB „Franmax“ ir UAB „Leksita“ už ieškinį sumokėjo 225 Eur žyminio mokesčio, todėl nėra įpareigotini primokėti žyminį mokestį (75 Eur x 3 = 225 Eur).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovų apeliacinių skundų priėmimo klausimą, netinkamai taikė žyminio mokesčio dydį reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas teismo nutartį, kuria nustatytas terminas UAB „Vilniaus prekyba“, UAB „Franmax“ ir UAB „Leksita“ apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, o teismo nutartį, kuria nustatytas terminas ieškovų M. B., N. N., V. N. ir I. S. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, pakeisti, įpareigojant šiuos ieškovus už apeliacinį skundą primokėti 75 Eur žyminio mokesčio ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai).Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškovų M. B., N. N., V. N. ir I. S. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti baigėsi, ieškovams nustatomas naujas terminas (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį, kuria nustatytas terminas ieškovų UAB „Vilniaus prekyba“, UAB „Franmax“ ir UAB „Leksita“ apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį, kuria nustatytas terminas ieškovų M. B., N. N., V. N. ir I. S. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, pakeisti, įpareigojant ieškovus primokėti už apeliacinį skundą 75 Eur žyminio mokesčio ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Nustatyti ieškovams M. B., N. N., V. N. ir I. S. naują 7 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Mikuckienė