Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Arūno Kisieliaus (kolegijos pirmininko) ir Virginijos Švedienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį jam paskirta 20 parų arešto bausmė;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, S. B. skiriant bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

S. B. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, t. y. perduoti 2 folijos lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis O. G. ir paėmęs iš jos 12 eurų, ir be tikslo platinti narkotines medžiagas, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, 2017 m. sausio 25 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, Romų bendrijoje, Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, įgijo 9 folijos lankstinukus su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,016 g ir narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,00018 g., laikė ir gabeno šias narkotines medžiagas su savimi iki 2017 m. sausio 25 d., apie 14.40 val., kol Romų bendrijoje, prie Dariaus ir Girėno g. 185, prie pažymėto namo Nr. 10, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokie S. B. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti - paskirtą bausmę sumažinti ir bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Teigia, jog bausmė per griežta ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos visiškai prisipažino, gailisi, veikos aplinkybių neslėpė, padėjo ją išaiškinti, padarė ją vienas be jokių bendrininkų, todėl skirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė per griežta. Pažymi, kad turi nepilnamečių vaikų - dukrą R. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurią reikia išlaikyti ir auklėti.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

S. B. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendis teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas galioti nepakeistas.

Nuteistasis S. B. apeliaciniame skunde kaltės ir veikų kvalifikavimo neginčija. Jis nesutinka su paskirta bausme.

Nuteistojo S. B. apeliacinio skundo argumentas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nepagrįstas.

Teismas, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Bausmė turi atitikti padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Apylinkės teismas, skirdamas S. B. bausmes už atskirus nusikaltimus ir jas bendrindamas, šių įstatyminių nuostatų nepažeidė.

Paskirdamas nuteistajam S. B. bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes.

Nėra S. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. B. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) bei vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimą, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Jis nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui (t. 1, b. l. 82-87), praeityje būdamas ne kartą teistas už analogiškus nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys, jog S. B. ne kartą buvo parodytas pasitikėjimas: taikytas lygtinis paleidimas, jis atleistas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, tačiau tai nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo ir jis vėl darė naujas nusikalstamas veikas. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis savo gyvenimo būdo nekeičia. S. B. su sugyventine augina mažametį vaiką, nedirba. Iš Darbo biržos duomenų matyti, kad nuteistojo registracija buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (t. 1, b. l. 104). Šios aplinkybės paneigia nuteistojo aiškinimą, kad jis, būdamas laisvėje, rūpinsis savo mažamete dukra, laikysis įstatymų bei visuotinai priimtų elgesio taisyklių. Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti už sunkaus nusikaltimo padarymą jam paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą - jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Apylinkės teismas bausmes tarpusavyje subendrino nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių - bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu). Be to, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažino 1/3 dalimi. Todėl nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Kaip jau minėta, S. B. nesilaiko įstatymų, ignoruoja visuotinai priimtas elgesio taisykles, todėl jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas neturėjo pagrindo. Aptarti bylos duomenys nepagrindžia išvados, kad S. B., būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų.

Įvertinus tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nuorašas tikras;