- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-779-495-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00690-11-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Vladislavas Lenčikas
- Nukentėjusysis
- A. K.
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo K. N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 281 str. 2 d., padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamoji byla nutraukta.
K. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. N., vadovaujantis BK 38 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis, neblaivus vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata:
jis, 2011-08-01, apie 08.50 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, tai yra vairuodamas automobilį neblaivus, Vilniuje, Eišiškių plentu vairavo krautą krovinį automobilį Mercedes Benz 1929, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, likus 54 m iki sankryžos su Raistelių gatve, važiuodamas pasirinktu greičiu pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, tai yra buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į vairuotos transporto priemonės ypatumus ir todėl nesuvaldė vairuoto automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiais sunkvežimiu Mercedes Benz 3343, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. K., kuris nuo smūgio apsivertė, ir automobiliu Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. S.. Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės ir nesunkiai sutrikdyta vairuotojo A. K. sveikata.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį, K. N. pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 2 d. ir paskirti 25 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 68 str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.
Prokuratūros nuomone, teismas nepagrįstai atleido K. N. nuo baudžiamosios atsakomybės, įrodymais nepagrindė, kad buvo visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Atvirkščiai, bylos duomenys patvirtina, kad nebuvo BK 38 str. 1 d. 1 ir 4 punktuose nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų.
K. N. buvo inkriminuoti KET 14, 133 punktų pažeidimai, tačiau pirminių apklausų metu jis pripažino kaltę tik dėl KET 133 punkto pažeidimo, o girtumo fakto nepripažino, nurodė, kad jis įvykio metu jautėsi visiškai blaivus, tą pačią dieną ir dieną prieš įvykį alkoholio nevartojo. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu K. N. nurodė, kad vartojo alkoholį šeštadienio vakare. Apklaustas teisme jis patvirtino, kad šeštadienį apie 21 val. išgėrė 100 g degtinės, todėl pirmadienį apie 9 val. ryto vairuodamas automobilį jautėsi visiškai blaivus. Šiuo atveju nereikia net specialių žinių, kad galėtume teigti, jog K. N. byloje sakė netiesą, nes 100 g degtinės žmogaus organizmas išskaido daug greičiau nei per 36 val. Nors teismas, priimdamas nuosprendį, nurodė, kad K. N. kraujo tyrimo išvadų neginčija, tačiau tai įvyko tik po to, kai buvo atliktas K. N. kraujo mėginio DNR tyrimas ir buvo nustatyta, kad girtumui nustatyti paimtas kraujo mėginys yra K. N. kraujas. Taigi, tyrimo išvadas K. N. pripažino tik priremtas įrodymų, o ne savo noru. Šiuo atveju jo prisipažinimas laikytinas ne nuoširdžiu ir ne pilnu.
Apelianto įsitikinimu, taip pat byloje liko nenustatyta BK 38 str. 1 d. 4 p. nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga - pagrindas manyti, kad nusikaltimą padaręs asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Savo sprendimą atleisti K. N. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, pirmos instancijos teismas motyvavo tuo, kad kaltinamasis praeityje nebuvo traukiamas baudžiamojo atsakomybėn, iki šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio turėjo nuolatinį darbą, turi šeimą, dėl to kaltinamojo asmenybę teismas įvertino, kaip neturinčią polinkio nusikalsti. Tačiau teismas visiškai nepagrįstai neįvertino, kad K. N. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, taip pat - į jo ankstesnį baustumą už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Byloje yra nustatyta, kad K. N. anksčiau šešis kartus buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, vieną kartą buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam ir jam buvo taikomas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Iš tokio K. N. elgesio matyti, kad jis visiškai nepadarė išvadų iš savo ankstesnių nuobaudų už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus ir toliau, būdamas neblaivus, vairuoja transporto priemonę. Būtent toks neatsakingas K. N. elgesys, kai jis būdamas neblaivus vairavo pakrautą krovininį automobilį, keldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, parodo jo požiūrį į Kelių eismo saugumą ir kelių eismo taisyklių laikymąsi. Iš bylos nustatyta, kad būtent dėl to, kad K. N., vairuodamas automobilį neblaivus, važiuodamas pasirinktu greičiu buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiais sunkvežimiu ir automobiliu Audi 100, dėl ko buvo apgadintos net trys transporto priemonės, nukentėjusiam asmeniui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei sunkiai susižalojo pats K. N.. Taigi, išvardintos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog K. N. nedarys naujų nusikalstamų veikų ir kad jo padarytas nusikaltimas buvo tik atsitiktinio pobūdžio.
Nenustačius bent vienos iš BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti taikomas. Taigi, pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 38 str., dėl to nepagrįstai atleido K. N. nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokuratūros įsitikinimu, K. N. turi būti pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė - bauda, kartu su bausme skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą.
Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis - teismo nuožiūra, asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu K. N. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukė.
Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimą, teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (kasacinė byla Nr. 2K-77/2012).
Viena iš asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra pastarojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, susipažinusi su K. N. apklausų metu duotais parodymais, daro išvadą, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad K. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 2 d., nuoširdžiai gailisi.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog K. N. apklausų metu ne itin nuosekliai aiškino aplinkybes apie susidūrimą su automobiliais (ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog prieš išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, jis perjunginėjo virš galvos esančiame grotuve muzikos kanalą, teisme jis jau nurodė, jog jam važiuojant ant galvos nukrito automagnetolos dangtelis, kurį jis mėgino pakelti ir nepastebėjo kaip išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą), be to skirtingai aiškino esminės reikšmės veikos kvalifikavimui turinčias aplinkybes, susijusias su pastarajam eismo įvykio metu nustatytu neblaivumu. 2011-08-04 apklaustas administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju K. N. apie tai, kad jis eismo įvykio metu buvo neblaivus iš viso nutylėjo (b.l. 49-50). Ikiteisminio tyrimo metu 2011-12-01 vykusios apklausos metu nurodė, jog paskutinį kartą iki įvykio (eismo įvykis įvyko pirmadienį, 2011-08-01, apie 08.50 val.) alkoholinius gėrimus vartojo šeštadienio išvakarėse, todėl pirmadienio ryte buvo įsitikinęs, kad yra visiškai blaivus. Jis abejojo dėl jam nustatyto blaivumo, todėl prašė atlikti jo kraujo ir kraujo saugomo laboratorijoje lyginamąjį tyrimą (b.l. 54-55). Teisiamojo posėdžio metu K. N. nurodė, jog eismo įvykio metu jis jautėsi blaivus. Alkoholį prieš eismo įvykį jis vartojo šeštadienį vakare, po 21 val. Jis išgėrė 100 g degtinės. Nei sekmadienį, nei pirmadienį jis alkoholinių gėrimų nevartojo. Jis nelabai sutinka, kad jam buvo nustatytas tiek daug promilių girtumas (b.l. 127-128). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme viename posėdyje K. N. parodė, kad prisipažįsta, jog eismo įvykio metu jis buvo neblaivus, be to, aiškino, kad šeštadienį išgėrė daugiau nei 100 g degtinės, prieš degtinės gėrimą dar buvo išgėręs pora butelių alaus. Sekmadienį jis alkoholinių gėrimų nevartojo, visą dieną miegojo. 2012-11-29 vykusio posėdžio metu K. N. savo versiją išdėstė dar kitaip ir nurodė, jog buvo susitikęs su draugais, su kuriais jis buvo šeštadienį prie ežero ir kurie jam papasakojo, jog jis prie ežero išgėrė maždaug du litrus alaus, gal truputį daugiau, o po to namuose apie 300 g degtinės. Apeliacinės instancijos teisme K. N., aiškindamas savo parodymų nenuoseklumo priežastis, nurodė, jog dėl girtumo jam patarė neprisipažinti advokatas, motyvuodamas savo turima praktika kitose bylose.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstyti K. N. parodymai paneigia pastarojo nuoširdų prisipažinimą bei patvirtina aplinkybę, jog faktą, kad eismo įvykį sukėlė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis pripažino tik dėl byloje surinktų neginčijamų įrodymų.
BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismų išvada dėl šios sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių (tiek objektyvių, tiek subjektyvių) vertinimo rezultatas. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad yra pagrindas manyti, jog K. N. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir kad yra pagrindas taikyti jam atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, šią išvadą motyvavo tuo, kad jis praeityje nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, iki šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio turėjo nuolatinį darbą (šiuo metu nedirba, nes dėl eismo įvykio prarado 60 procentų nedarbingumo), turi šeimą. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, neatsižvelgė į tai, kad K. N. buvo šešis kartus baustas administracine tvarka, penkis iš jų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių vieną už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b.l. 58-59). Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, jog apeliantas po šiurkštaus administracinio teisės pažeidimo padarymo atitinkamų išvadų nepadarė, nors ir praėjus nemažam laiko tarpui, vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos net trys transporto priemonės, nukentėjusiam A. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei sunkiai susižalojo pats K. N.. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo išvadai, jog yra pagrindo manyti, kad K. N. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tuo pačiu, nesant dviejų iš BK 38 str. 1 d. numatytų sąlygų, nebuvo pagrindo ir pastarąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Tokiu būdu, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.) ir K. N. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme K. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011-08-01, apie 08.50 val., vairavo pakrautą vilkiką Mercedes Benz 1929, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Eišiškių plentu savo eismo juosta apie 30-40 km/h greičiu. Staiga nukrito viršuje – virš galvos įrengto muzikos grotuvo dangtelis, todėl jis pasilenkė jos pakelti ir akimirkai nukreipė žvilgsnį nuo kelio. Netrukus pasižiūrėjęs į priekį pamatė, kad jis išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą ir priešpriešiais artėja vilkikas. Bandė stabdyti ir grįžti į savo juostą, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Jis dėl traumų buvo nuvežtas į ligoninę. Jis buvo įsitikinęs, kad pirmadienio ryte – eismo įvykio metu buvo blaivus, nes paskutinį kartą prieš eismo įvykį alkoholinius gėrimus jis vartojo šeštadienio vakare, jau po 21 val. išgėrė 100 g degtinės. Dėl neblaivumo jis nelabai sutinka, kad tiek promilių buvo, bet kadangi negali nuginčyti, tai pripažįsta, jog yra kaltas.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme K. N. taip pat prisipažino kaltu ir nurodė analogiškas aplinkybes apie patį automobilių susidūrimą, nurodė, kad susidūrė su kitu sunkvežimiu bei su Audi markės automobiliu, tačiau dėl eismo įvykio metu nustatyto girtumo jau parodė, kad prisipažįsta, jog eismo įvykio metu buvo neblaivus. Šeštadienį išgėrė daugiau nei 100 g degtinės, prieš degtinės gėrimą dar buvo išgėręs pora butelių alaus. Sekmadienį jis alkoholinių gėrimų nevartojo, visą dieną miegojo. 2012-11-29 vykusio posėdžio metu K. N. savo versiją išdėstė dar kitaip ir nurodė, jog buvo susitikęs su draugais, su kuriais jis buvo šeštadienį prie ežero ir kurie jam papasakojo, jog jis prie ežero išgėrė maždaug du litrus alaus, gal truputį daugiau, o po to namuose apie 300 g degtinės. Apeliacinės instancijos teisme K. N., aiškindamas savo parodymų nenuoseklumo priežastis, nurodė, jog dėl girtumo jam patarė neprisipažinti advokatas, pas kurį buvo byla, kurioje žmogus buvo apkaltintas, jog buvo girtas, o kai patikrino kraują, nustatė, kad ten ne jo kraujas buvo.
Be paties K. N. parodymų, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 2 d., įrodo ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Nukentėjusysis A. K. apeliacinės instancijos teisme parodė, jog datos neprisimena, bet važiuodamas sunkvežimiu Mercedes Benz Eišiškių plentu, pamatė, kad į jo juostą iš priešingos krypties eismo juostos įvažiavo kitas sunkvežimis, kuris atsitrenkė į jo vairuojamą sunkvežimį. Eismo įvykio metu matomumas buvo pakankamai geras, buvo šviesu, nelijo. Po eismo įvykio jį ir K. N. išvežė į ligoninę. Eismo įvykio metu jis buvo nesunkiai sužalotas, buvo nustatytas trečio slankstelio lūžis. K. N. būklė buvo sunkoka. Po eismo įvykio K. N. jo atsiprašė, atlygino jam padarytą žalą, jie susitaikė, jis jam atleido, todėl jis neturi K. N. jokių pretenzijų.
Liudytojas V. S. apeliacinės instancijos teisme parodė, jog jis važiavo savo automobiliu Audi 100 Eišiškių plentu, prieš jį važiavo sunkvežimis, priešpriešine eismo juosta taip pat važiavo sunkvežimis, kuris ir atsitrenkė į prieš jį važiavusią mašiną. Iš pradžių sunkvežimiai trenkėsi vienas į kitą, nes vienas sunkvežimis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o paskui trenkėsi į jo vairuojamą automobilį Audi. Jam žala nebuvo padaryta, todėl jis pretenzijų nereiškė.
Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, jog 2011-08-01 apie 9.00 val. jis vairavo jam priklausantį automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su juo važiavo draugas J. B.. Jie važiavo Eišiškių plentu nuo Vilniaus link Varėnos. Priekyje jų apie 20-40 m atstumu važiavo sunkvežimis. Jie važiavo apie 70 km/h greičiu. Bevažiuojant jis pastebėjo priešpriešiais atvažiuojantį kitą sunkvežimį, kuris, būnant netoli priekyje jo važiavusio sunkvežimio, staiga metėsi į kairę gatvės pusę ir iš karto įvyko susidūrimas. Jis su savo automobiliu pradėjo trauktis kuo dešiniau, tačiau nuo smūgio atšokęs priešpriešiais atvažiuojantis sunkvežimis priekine dalimi dar atsitrenkė ir į jo automobilio kairės pusės galines dureles bei sparną. Eismo įvykio metu jis pats nenukentėjo, buvo apgadintas jam priklausantis automobilis. Dėl automobilio apgadinimų jis kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri atlygino jam patirtus nuostolius. Po eismo įvykio iki policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą automobiliai nebuvo judinami. Įvykio vietoje jis su sunkvežimių vairuotojais nebendravo, juos atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę. Eismo įvykio metu buvo saulėta, kelio danga sausa (b.l. 20-21).
Liudytojas J. B. apeliacinės instancijos teisme parodė, jog jis važiavo automobiliu Audi, kurį vairavo V. S.. Priekyje jų važiavo krovininis automobilis ir priešpriešine eismo juosta važiavo kitas krovininis automobilis, kuris truputį išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą trenkėsi į pieš juos važiavusį krovininį automobilį. Prieš juos važiavęs krovininis automobilis apvirto, o priešpriešiais važiavęs automobilis atsitrenkė į juos, į jų automobilio užpakalinę dalį. Su susidūrusių krovininių automobilių vairuotojais jam neteko bendrauti.
Liudytoja J. B. apeliacinės instancijos teisme parodė, jog ji anksčiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kur dirbo ir K. N.. K. N. taip pat keletą metų ir gyvena šalia jų, todėl jį pažįsta. K. N. atsakingai dirba, viską tvarko namuose, yra tvarkingas, į darbą niekada nebuvo atėjęs neblaivus, nebuvo jokių nusiskundimų dėl jo. K. N. gyvena su žmona, vaikų neturi.
2011-08-01 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta bei 2011-08-01 eismo įvykio vietos plane užfiksuota, jog eismo įvykio vieta yra Eišiškių pl., 54 metrų atstumu iki sankryžos su Raistelių g., Vilniuje. Eismo įvykio metu buvo saulėta, be kritulių, asfaltas sausas. Automobilis Mercedes Benz 1929, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Eišiškių pl. Važiuojamosios dalies dešiniame šone, žiūrint link Salininkų, automobilis tovi įstrižai važiuojamajai daliai, priekinė dalis nukreipta nuo važiuojamosios dalies, automobilio kairės pusės priekinis kampas yra 54 m atstumu nuo sankirtos su Raistelių g. Prie automobilio Mercedes Benz 1929, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio dešinio rato kairiuoju galiniu kampu stovi automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinė dalis nukreipta link Salininkų, automobilis dešinės pusės ratais griovyje, o kairės pusės priekinis ir galinis ratai ant kelkraščio 2,50 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto. Eišiškių pl. važiuojamosios dalies kairiame šone, žiūrint link Salininkų, griovyje ant dešinio šono guli automobilis Mercedes Benz 3343, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-9).
2011-08-01 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, jog automobiliui Mercedes Benz 1929, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sulaužyta priekinė važiuoklė kairėje pusėje, deformuota vairuotojo kabina, sudaužyti visi kabinos stiklai ir veidrodžiai, sudaužyti priekiniai kairės pusės žibintai, sulaužytas priekinis bamperis, apdailos grotelės, nuplėštos kairės pusės kabinos durys (b.l. 10-11).
2011-08-01 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, jog automobiliui Mercedes Benz 3343, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sulenkti abu kairės pusės ratų diskai, abi kabinos durys, kairės pusės kabinos nubrozdinimai, kėbulo nubrozdinimai kairėje pusėje, sulenkti kairės pusės purvasargiai, priekinis dešinys rato diskas, sudaužytas priekinis stiklas, dešinės pusės durų stiklas, sulaužytas priekinis bamperis, kairės pusės du oro resiveriai, sulaužyti ir sudaužyti visi veidrodžiai, priekiniai dešinės pusės žibintai (b.l. 12-13).
2011-08-01 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, jog automobiliui Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulenktos galinės kairės pusės durys, galinis kairys sparnas, galinis kairys rato diskas, galinė važiuoklė kairėje pusėje, deformuoti abu dešinės pusės sparnai, abi dešinės pusės durys (b.l. 14-15).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog A. K. padaryta III juosmeninio slankstelio kūno lūžis, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir blauzdose, paviršinė pjautinė žaizda kairėje šlaunyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-08-01), eismo įvykio metu. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl III juosmeninio slankstelio lūžio (b.l. 33-34)
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog po eismo įvykio A. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 31).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog po eismo įvykio K. N. kraujyje rasta 0,88 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b.l. 56).
Specialisto išvada (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog kraujas paimtas iš toksikologijos laboratorijos (išvados Nr. T-A 5546/11 (01)) yra K. N. kraujas su 99,99999999999 % tikimybe (b.l. 67-68).
Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, daro išdavą, jog baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, jog K. N., neblaivus vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata:
jis, 2011-08-01, apie 08.50 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, tai yra vairuodamas automobilį neblaivus, Vilniuje, Eišiškių plentu vairavo krautą krovinį automobilį Mercedes Benz 1929, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, likus 54 m iki sankryžos su Raistelių gatve, važiuodamas pasirinktu greičiu pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, tai yra buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į vairuotos transporto priemonės ypatumus ir todėl nesuvaldė vairuoto automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiais sunkvežimiu Mercedes Benz 3343, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. K., kuris nuo smūgio apsivertė, ir automobiliu Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. S.. Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės ir nesunkiai sutrikdyta vairuotojo A. K. sveikata.
Tai, kad būtent dėl K. N. kaltės, neatsargumo ir neatidumo, jam išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, įvyko eismo įvykis patvirtina ne tik paties K. N. parodymai, bet ir nukentėjusiojo A. K., liudytojų V. S., J. B. parodymai, kurių parodymai sutampa ir su kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos plane, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis. Byloje ištirtais įrodymais taip pat neginčijamai nustatyta ir tai, kad K. N. eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus. Nors eismo įvykio kaltininkas ir nesutiko su jam nustatytu girtumo laipsniu, išreiškė abejones dėl kraujo mėginio, kurį ištyrus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo nustatytas 0,88 ‰ (promilės) girtumas, priklausomumo, tačiau specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta kategoriška išvada, jog kraujas paimtas iš toksikologijos laboratorijos (išvados Nr. (duomenys neskelbtini)) yra K. N. kraujas su 99,99999999999 % tikimybe. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, baudžiamojoje byloje įrodyta, jog K. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 2 d.
Skiriant K. N. bausmę, atsižvelgtina į tai, kad jis, būdamas neblaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. K. sveikata, sužalojimus patyrė ir pats K. N., be to, buvo apgadintos trys transporto priemonės. K. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis nukentėjusiajam savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), pastarojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant K. N. asmenybę atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis praeityje neteistas, tačiau buvo šešis kartus baustas administracine tvarka, penkis iš jų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių vieną už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors K. N. eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, dėl ko prarado dalį darbingumo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, neįgalumo pažymėjimo kopijos patvirtina tai, jog K. N. nuo 2011-12-12 iki 2012-06-11 buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, iš dalies darbingas, tačiau nuo 2012-09-19 įsidarbino ir šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini). Atsižvelgtina ir į liudytojos J. B. teigiamai K. N. asmenybę charakterizuojančius parodymus duotus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be to, pažymėtina tai, kad K. N. atsiprašė nukentėjusiojo A. K., atlygino jam nusikalstama veika padarytą žalą, nukentėjusysis jam atleido, jie susitaikė. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, K. N. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 281 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda, nustatant jos dydį pagal LR baudžiamojo kodekso 47 str. 2 d. 5 punkto nuostatas.
Nuosprendžio dalis, kuria K. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str., 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. N. (K. N.) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 281 str. 2 d., padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamoji byla nutraukta.
K. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 2 dalyje ir nubausti jį 25 MGL – 3250 (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) litų bauda.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.