Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – areštas 30 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta bausmė – areštas 20 parų.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, paskirta 20 parų arešto bausmė pakeista į 20 dienų laisvės atėmimo bausmę (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 11 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo, iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (10 dienų laisvės atėmimo) ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 11 mėnesių 10 dienų.

Bausmės pradžia A. K. skaičiuota nuo jo faktinio sulaikymo ir, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, į paskirtą bausmę įskaityta jo atliktos bausmės dalis pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 16 d. nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. K. pagal kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. bute, adresu: (duomenys neskelbtini), prie savęs laikė popieriaus lankstinį su augaline medžiaga, kurioje yra tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinys, kurio masė - 0,1331 g, kuriame yra 0,0147 g (11,1%) gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC, tetrahidrokanabinolio), iki 2023 m. vasario 21 d. 14.00 val., kai kratos metu šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnai.

2. Taip pat A. K. buvo kaltinamas pagal BK 242 straipsnį dėl to, kad atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės sąlygomis (duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu: (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. NĮ-22-548 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykų“, 2023 m. vasario 20 d. buvo išleistas iš bausmės atlikimo vietos į odontologijos kliniką, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), turėdamas pareigą į ją sugrįžti 2023 m. vasario 20 d. iki 17.00 val., tačiau be svarbios priežasties nustatytu laiku į įkalinimo įstaigą nesugrįžo.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo A. K. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, teigiant, kad paskirta arešto bausmė yra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. K. paskirta bausmė yra per griežta, neteisinga. Skunde nuteistasis yra nurodęs, kad šiuo metu dirba, laikosi teismo paskirtų įpareigojimų, registruojasi probacijos tarnyboje, nustatytu laiku būna namuose, vykdo visas kitas pareigas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. K. paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, nėra per griežta. Bausmė paskirta tinkamai, vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad A. K. nuteistas už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Nagrinėjamu atveju nuteistajam A. K. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta bausmės rūšis – areštas.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, parinkdamas A. K. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta, A. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis, BK 12 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat apylinkės teismas skirdamas nuteistajam A. K. bausmę vertino ir tai, kad anksčiau nuteistasis yra teistas vienuolika kartų, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 107-124), šis teistumas jam dvyliktasis, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 104-105). Analizuojamą nusikalstamą veiką (BK 259 straipsnio 2 dalis) A. K. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bei papildomai atkreiptinas dėmesys, kad jis nevykdė teismo skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir šį aplinkybė, ką teisingai pažymėjo ir aplinkės teismas, leidžia pagrįstai teigti, kad A. K. yra linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas, nedaro tinkamų išdavų iš ankstesnių teistumų. Matyti, kad parenkant tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį apylinkės teismas vertino A. K. asmenybę, ją apibūdindamas, kaip linkusį nusikalsti asmenį, todėl parinkdamas bausmės rūšį, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog švelnesnės už arešto bausmę bausmės nesukurs galimybės įgyvendinti bausmės paskirties. Iš A. K. asmenybės matyti, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, kitokios bausmių rūšys teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, A. K. nekeičia savo gyvenimo būdo, yra susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, jis nesistengia gyventi dorai, sąžiningai, yra linkęs nusikalsti. Papildomai kolegija atkreipia dėmesį, kad A. K. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, nes dabartinę nusikalstamą veiką jis įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pažymėtina, kad įvertinus nuteistojo elgesį yra pagrindas daryti išvadą, jog jis iš tikrųjų yra linkęs nusikalsti, nepaisyti įstatymų, visiems priimtinų moralės normų reikalavimų, jo paties visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms, didinančios jo pavojingumą visuomenei.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas. Skirdamas bausmę, teismas įvertino ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ankstesnius teistumus bei kitas jį tiek teigiamai, tiek ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis numatyta jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje – areštas, nustatant šiek tiek didesnį nei vidurkis šios bausmės dydį. Kolegijos vertinimu, tos aplinkybės, kad apeliantas daug kartų teistas, taip pat ir dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, šioje baudžiamojoje byloje minimą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra, akivaizdu, kad išvadų jis iš ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių nedaro, todėl jam tinkamai, teisingai bei pagrįstai yra paskirta arešto bausmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio pagrindu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – areštą 20 parų, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis buvo pakeista į laisvės atėmimo bausmę 20 parų. Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 11 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo, iš dalies pridėjo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (10 dienų laisvės atėmimo) ir A. K. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 11 mėnesių ir 10 dienų. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio teisinio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia jo keisti teigiama linkme, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio savo elgesio kilimo priežasčių, nepriima sprendimų jį keisti, koreguoti.

14. Apeliantas skunde prašo įvertinti teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kad šiuo metu dirba, laikosi visų teismo paskirtų įpareigojimų. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo skundą pažymi, kad šias aplinkybes apylinkės teismas įvertino skirdamas bausmę, jos jau buvo žinomos pirmosios instancijos teisme bei egzistavo priimant skundžiamą nuosprendį, tačiau jos vis tiek neatgrasė nuteistojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, todėl pakartotinai vertinti tų pačių aplinkybių nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymima, kad paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas galutinę bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę. Daroma išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nevertina kritiškai, jo nekeičia į teigiamą pusę, toliau daro nusikalstamas veikas net ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir šios aplinkybės įrodo, kad jis yra linkęs nusikalsti. Sprendžiama, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, kad kaip to prašė apeliaciniu skundu nuteistasis. Įvertinusi paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad paskirta bausmė yra per griežta.

16. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismo paskirtos bausmės rūšis, jos dydis nuteistojo atžvilgiu nėra per griežta ir per didelė, todėl skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra ir nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2023-14562 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. K.. Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos A. K. sudaro 125 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, tai, kad apeliacinis procesas buvo inicijuotas nuteistojo apeliaciniu skundu, kuris atmestas kaip nepagrįstas, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji turi būti išieškotina iš nuteistojo A. K. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. K. priteisti 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.