Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ta pati, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje kaip bedarbis, teistas 2017 m. kovo 23 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 138 str. 2 d. 3 p. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos BK 75 str. jos vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn., iš probacijos tarnybos registro išregistruotas 2018-10-15, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 233 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. G. 2018 m. lapkričio 15 d. apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name ir jo kieme, grasindamas fiziniu susidorojimu ir turto sunaikinimu - sakydamas nukentėjusiajam R. P., kad jei šis neatsiims policijai parašyto pareiškimo dėl to, kad jį sumušė M. G., pagal kurį Kelmės rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-53259-18 ir R. P. pripažintas nukentėjusiuoju, jį užmuš ir ,,suvarys automobilį“, siekė paveikti nukentėjusįjį.

Kaltinamasis R. G. teismo posėdyje poziciją dėl kaltės pripažinimo keitė keletą kartų. Jis paaiškino, kad 2018-11-15 pas jį į namus atėjęs sūnus M. papasakojo apie įvykusį konfliktą su R. P., kuris dėl to parašė pareiškimą policijai. G. K., Pušyno g., t. y. prie (duomenys neskelbtini), o R. P. – (duomenys neskelbtini); tarp jų namų yra apie 3 km. atstumas. Apie 18.30 val., būdamas neblaivus, susinervinęs dėl sūnaus niekam nesakęs vienas nulėkė pas R. P., kurio nepažinojo, pasikalbėti. Atėjęs sutiko jį išeinantį iš rūsio. Kalbantis siūlė susitarti gražiuoju, kažkiek atsilyginti, kad atsiimtų pareiškimą iš policijos dėl sūnaus. Tačiau R. P. nesutiko ir iškvietė policiją. Tada jis išėjo į namus, o R. P. ėjo jam iš paskos, kol jį sulaikė atvykę policininkai.

Jo pokalbis su R. P. vyko esant dviese, tamsoje, šalia kitų žmonių nebuvo. Pokalbį galėjo girdėti tik R. P. motina, kuri buvo rūsio laiptinėje, bet į jų pokalbį nesikišo. Kalbantis jis R. P. negrasino, o tik prašė, todėl kaltės nepripažįsta. Gailisi, kad pas nukentėjusįjį nuėjo neblaivus. Sulaikius policininkai jam nustatė 2,5 prom,. girtumą, bet visas aplinkybes prisimena gerai. Kodėl R. P. kvietė policiją, nežino. Prieš tai anksčiau buvo nuėjęs į R. P. namus ir mamos prašė pasikalbėti su juo, kad atsiimtų pareiškimą.

Pagarsinus jo parodymus ( 56 l. ) nurodė, kad „gal koks grasinimas ir išslydo, gal kažkiek užsimiršo ar susimaišė“. Patikslina, kad jo pirminiai parodymai yra teisingi, gal ir grasino, nes buvo neblaivus ir susinervinęs. Kaltę pripažįsta, nes iš pradžių prašė gražiuoju, o R. P. nesutikus atsiimti pareiškimo ėmė grasinti. Sakė, kad užmuš ir išveš į mišką sumušti, tačiau dėl mašinos tikrai nieko nesakė. Nuėjus iš pradžių jo niekas neįsileido, pabeldė į langelį rūsyje, tada iš rūsio išėjo pirmiau motina, o po to R. P.. Gailisi, R. P. atsiprašė ir su juo susitaikė. Su ieškiniu sutinka dalinai, sutinka mokėti mažesnę sumą – 100 EUR, nes yra bedarbis. Mano, kad nukentėjusysis nuo jo kalbų išsigąsti negalėjo.

Sekančiame teismo posėdyje jis paaiškino, kad nukentėjusiajam atlygino žalą, sumokėdamas 100 EUR, jie susitaikė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. G. 2018-11-16 nurodė kaltę pripažįstantis dalinai ir paaiškino, kad jam namuose vienam geriant degtinę ( išgėrė 0,5 l. ) atėjęs sūnus M. G. papasakojo apie muštynes su R. P., dėl ko yra pradėta byla. Tuo metu jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, todėl galbūt per stipriai sureagavęs į sūnaus žodžius, sugalvojo nueiti pas R. P. pasikalbėti. Apie 18.30 val. nuėjo pas R. P. į namus. Sūnus jam tik išsipasakojo, neprašė eiti aiškintis su R. P.. Mamai atidarius duris pamatęs R. P. jam griežtu tonu pasakė, kad nesilankytų pas sūnų ir paliktų ramybėje, Neprisimena, kad būtų sakęs apie pareiškimus. Buvo girtas, piktas, todėl gali būti, kad pasikarščiavęs galėjo pasakyti kažką panašaus, kad užmuš, jam bus pizdiets, nuveš į mišką, sudaužys ir panašiai. Tačiau tikrai neketino R. P. . nors blogo, išgąsdinti R. ar jo mamą, prišnekėjo nesąmonių. R. einant paskui jį tai nepatiko, todėl galėjo pasakyti, kad nusiveš į mišką ir jam bus pizdiets. Beeinant privažiavę policininkai jį sulaikė.

Galimai lapkričio 11 d. nuėjęs pas R. P. į namus jo motinai pasakė pasakyti sūnui, kad šis Atstotų nuo jo sūnaus M. ir atsiimtų pareiškimą policijoje. Kaltę pripažįsta dalinai, nes įtarime nurodytus žodžius galėjo pasakyti nesusitvardęs kaip keiksmažodžius ( 55-56 l.). Ketino R. P. paprašyti gražiai, bet girtas pasikarščiavo ir pagrasino, kad jei neatsiims pareiškimo policijoje prieš sūnų M., tai užmuš, sugadins automobilį ir panašiai ( konkrečiai neprisimena ). Neketino nieko blogo daryti ar gadinti nuosavybę, tiesiog norėjo, kad pagąsdinti R. P. ir taip priversti atsiimti pareiškimą, kurį parašė prieš jo sūnų ( 82-82 l. ).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. G. kaltė įrodyta jo paaiškinime nurodomomis aplinkybėmis, nukentėjusiojo R. P. ir liudytojos S. P. parodymais, kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad įvykus konfliktui dėl moters buvo sumuštas R. G. sūnaus, dėl ko parašė pareiškimą policijai. Po kurio laiko mama pasakė, kad jam nesant į namus buvo atvažiavęs R. G., kuris mamai sakė, jog jis ( R. P. ) „nevaikščios ant žemės šventos, sulygins su žeme“, o kartu atvažiavęs draugas jį ramino. Dar po keleto dienų, datos neprisimena, vakare būdamas namuose išgirdo, kaip atvykęs R. G. mamos klausė, kur jis yra. Jam atėjus prie durų R. G. įėjo į koridorių, juos abu su mama nugrūdo tolyn nuo laiptų ir grasino, jog jį užmuš, nuveš į mišką. Po to išėjus į lauką kaltinamasis jį nestipriai delnu pastūmė į veidą ir toliau grasino. Mamai paskambinus į policiją R. G. išėjo iš kiemo ir ėjo link (duomenys neskelbtini), o jis nedideliu atstumu sekė iš paskos, su mama kalbėdamasis telefonu. Netrukus atvykę policininkai R. G. sulaikė.

Įvykio metu buvo blaivus. Akivaizdžiai matėsi, kad R. G. yra neblaivus, į jo namus atėjo vienas. Iš pradžių R. G. sakė atsiimti pareiškimą. Ar sakė, kad yra M. G. tėvas, neprisimena. Patikslina, kad pasakius „ant mano sūnaus parašei pareiškimą“ suprato, jog tai M. G. tėvas. Paskui kaltinamasis ėmė grasinti – sakė „užmušiu, pakasiu, nusivešiu į mišką, mašina bus suvaryta, pasamdysiu lapiniukus ( kas jie, nežino ), nepasirodysi mieste“. Taip šis sakė ir koridoriuje, ir išėjus į kiemą, ir sekant jį einantį link miesto. Grasinimus koridoriuje turėjo girdėti jo mama. Mano, kad grasinimai buvo realūs, jų išsigando.

Byla M. G. dėl jo sumušimo yra nutraukta jiems susitaikius. R. G. jo dar policijoje atsiprašė, per teismo posėdyje padarytą pertrauką sumokėjo 100 EUR žalos atlyginimo, jie susitaikė. Todėl pareikšto civilinio ieškinio atsisako ir sutinka, kad byla būtų nutraukta.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. P. 2018-11-15 19.30 val. ( t. y. iš karto po įvykio ) parodė, kad apie 18.30 val. į jo namus atėjo nepažįstamas vyriškis. Akivaizdžiai matėsi, kad jis yra girtas. Jam atrakinus duris vyriškis jį ir mamą nustūmė nuo koridoriuje esančių laiptų ir liepė atsiimti pareiškimą, kurį yra parašęs policijoje dėl to, kad sumušė jo sūnus M. G.. Jis grasino, kad jeigu neatsiims pareiškimo, jį užmuš, bus „pizdietz", nepasirodys (duomenys neskelbtini) ir suvarys automobilį". Tuo metu mama iškvietė policijos pareigūnus tai pasakius vyriškis išėjo iš namų. Kieme vyriškis delnu tapšnodamas jam per skruostą toliau sakė įvairius grasinimus. Pamatęs, kad vyriškis bėga, pradėjo persekioti, norėdamas sužinoti, kas jis ir kur gyvena, kad policininkai galėtų jį sulaikyti. Eidamas vyriškis nuolat grasino, kad „nusiveš į mišką ir sudaužys, bus pizdietc'', norėjo suduoti, bet nesudavė. Sekant vyriškį (duomenys neskelbtini) privažiavo policininkai (5 l. ).

Apklaustas papildomai R. P. ankstesnius parodymus patvirtino ir parodė, kad atėjęs R. G. liepė atsiimti pareiškimą, kurį parašė ant jo sūnaus M., nes kitaip jam „bus pizdiets, neišeis į miestą, bus sudaužyta jo mašina, jį užmuš, kažką pasamdys ir jį patvarkys“, t. y. susidoros. R. G. nesmurtavo ( 26-27 l. ). Dėl išgąsdinimo jam padaryta moralinė 300 eurų žala, civilinį ieškinį pareikš teisme ( 158 l. ).

Liudytoja S. P. – nukentėjusiojo R. P. motina – parodė, kad kaltinamojo nepažinojo. Lapkričio 11 d., kai sūnaus nebuvo namie, atėjęs R. G. grasino su jais susidoroti, namus nušluoti nuo žemės, nes R. parašė pareiškimą policijai. Maždaug po savaitės, tikslaus laiko neprisimena, vakare atėjęs R. G. beldė į langą ir sakė įsileisti. R. atidarius duris jis įėjo į koridorių, juos abu nugrūdo toliau, reikalavo sūnaus duoti jam ir grasino. Po to išėjus kieme R. G. sūnui ranka perbraukė per veidą ir vėl sakė duoti, t. y. provokavo jį sumušti. Jai paskambinus į policiją R. G. iš kiemo pabėgo, o sūnus jį vijosi ir telefonu jai pasakojo, kur šis eina. Tai ji pasakė atvykusiems policininkams, kurie netrukus R. G. sulaikė.

Įvykio metu ji su sūnumi buvo blaivūs. Ar R. G. buvo blaivus, nesuprato. R. G. sūnui grasino sakydamas „kam parašei pareiškimą“. Vis sakė „duok“ ir grasino, kad „namus nušluosiu nuo žemės, mašiną sunaikinsiu, nerasi kapo, nebus ką palaidoti, užmušiu, pakasiu“. Tokių grasinimų ji išsigando, vėliau gėrė raminamuosius vaistus. Jai žala nepadaryta, nori tik ramybės, o sūnus išgyveno dėl jos.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. P. parodė, kad 2018-11-15 apie 18.30 val. namuose išgirdo beldimą į duris. Atėjęs akivaizdžiai neblaivus nepažįstamas vyriškis paklausė, kur yra sūnus. Sūnui atrakinus duris vyriškis juos abu stūmė į koridorių. Po to sūnui pasakė atsiimti pareiškimą dėl sumušimo ir pradėjo grasinti sakydamas „jei neatsiimsi pareiškimo, užmušiu, tau bus pizdietz, pakasiu" ir panašiai. Sūnus am liepė pasišalinti iš kiemo, ji tuo metu paskambino į BPC ir paprašė policijos pagalbos. Išgirdęs, kad kviečiama policija, vyriškis išėjo, o sūnus pradėjo jį persekioti. Tas pats vyriškis 2018-11-11 apie 15 val. atėjęs girtas ieškojo sūnaus ( bet pavadino R. P. ), kuriam liepė pasakyti, kad atsiimtų zajavą policijoje, o jei ne, jo draugai chatą nušluos nuo žemės ir sūnus daugiau šia žeme nevaikščios“. Kitas kartu buvęs vyriškis jo prašė nusiraminti. Apie šį apsilankymą ji sūnui nepasakojo. Mano, kad grasinimai realūs ir gali būti įgyvendinti ( 32-33 l. ).

Policijai 2018-11-15 19.23 val. rašytame pareiškime nukentėjusysis R. P. prašė nubausti asmenį, kuris apie 18.30 val. atėjęs į jo namus grasino susidoroti sakydamas, kad sumuš. Mano, kad grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas ( 4 l. ). Įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), įvykio tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota ( 6, 20-22 l. ). Policijos tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kaltinamajam R. G. nustatytas 2.51 promilių girtumas ( laikas nenurodomas – 36 l. ).

2018-11-07 dėl R. P. sužalojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-53259-18, kuriame įtarimas pareikštas M. G. ( 64 l. ). 2019-04-10 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu ši byla pagal Lietuvos BK 138 str. 1 d. nutraukta vadovaujantis Lietuvos BK 38 str. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ( 194-195 l. ).

Prokurorės 2018-11-30 nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos BK 145 str. 1 d. nutrauktas nesant nusikalstamos veikos realumo, tęsiant tyrimą pagal Lietuvos BK 233 str. 1 d. ( 74-75 l. ).

Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. G., siekdamas paveikti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-53259-18 pripažintą nukentėjusiuoju R. P., kad šis „atsiimtų pareiškimą“ ( t. y. atsisakytų kaltinimų ) grasino fiziniu susidorojimu ir turto sunaikinimu, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos BK 233 str. 1 d. Kokie konkrečiai buvo grasinimai – tik užmušti ir ,,suvaryti automobilį“, kaip nurodoma kaltinime ( 169 l. ), ar ir pakasti, nusivežti į mišką, pasamdyti lapiniukus ir pan., kaip apklausiamas nurodė nukentėjusysis, neturi įtakos veikos kvalifikavimui ( Lietuvos BPK 256 str. ). Taip pat vertinamas ir nurodymas poveikio tikslo „atsiimti pareiškimą“ ( t. y. ar atsisakyti kaltinimo, ar duoti melagingus parodymus ar nevykti pagal šaukimą – Lietuvos BPK 233 str. 1 d. ). Kaltinamojo įvykio versijos yra viena kitai prieštaraujančios ( kaip minėta, nuo nurodymo negrasinus, visiško kaltės pripažinimo patvirtinimo iki dalies grasinimų pripažinimo ). Jos paneigtos nukentėjusiojo ir liudytojos nuosekliais, detaliais ir vienų kitus papildančiais įrodymais bei nustatyta įvykių seka ( kaltinamasis du kartus vyko į nukentėjusiojo namus su tikslu priversti jį atsiimti pareiškimą, išsakė įvairius realius grasinimus, tai girdėjusiai nukentėjusiojo motinai iškvietus policiją bandė pasišalinti ir buvo sulaikytas ), todėl vertinamos kritiškai kaip bandymas išvengti atsakomybės. Klausimas dėl analogiškų kaltinamojo veiksmų lapkričio 11 d. vertinimo nesvarstomas nesant tokio kaltinimo ( Lietuvos BPK 255 str. 1 d. ).

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ( 190 l., Lietuvos BK 59 str. 1 d. 3 p. ). Jo prisipažinimas padarius nusikaltimą yra formalus ( apklausiamas poziciją keitė tris kartus - Lietuvos BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jis kad nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos veikos padarymui ( jis tai pripažįsta - Lietuvos BK 60 str. 2 d. ).

Kaltinamasis R. G. anksčiau yra keturis kartus teistas, bet teistumas išnykęs ( 89-91 l. ), 2017-03-23 nuosprendžiu teistas už panašią veiką ( girtas sužalojo brolį – 92-94 l. ), paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir pritaikius Lietuvos BK 75 str. iš probacijos tarnybos registro išregistruotas tik 2018-10-15 ( 95 l. ), vieną naują nesunkų nusikaltimą įvykdė praėjus tik vienam mėnesiui. Taip pat atsižvelgiama į nusikaltimo aplinkybes ( jam nustatytas 2,5 prom. girtumas, tuo pačiu tikslu pas nukentėjusįjį ėjo antrą kartą po keleto dienų, kas rodo, jog veiksmai nebuvo spontaniški, grasinimai buvo argumentuoti, konkretūs, dėl ko nukentėjusiajam nebuvo pagrindo jais abejoti ), į kitą charakterizuojančią medžiagą – jis tyrimo metu kaltę pripažino tik dalinai, apklausiamas teismo posėdyje poziciją keitė tris kartus ( nuo visiško kaltės neigimo, vėliau – formalaus pripažinimo, dar vėliau – dalinio pripažinimo ), tačiau atlygino nukentėjusiajam žalą ir su juo susitaikė ( 190 l. ), nebaustas administracine tvarka ( 96 l. ), nedirba ( 97 l. ), yra registruotas kaip bedarbis ( 98 l. ), kt. ( 99, 191-193 l. ).

Dėl aukščiau nurodytų motyvų jam skiriama prokuroro siūlomos trukmės, tačiau laisvės atėmimo, o ne apribojimo bausmė ( nes jis girtas, bet ne spontaniškai, o veikdamas kryptingai, įvykdė naują tyčinį nusikaltimą praėjus tik vienam mėnesiui po laisvės atėmimo bausmė vykdymo atidėjimo termino pabaigos, kas rodo, jog jam skirti švelnesnę bausmę netikslinga - Lietuvos BK 50, 54 ir 55 str. ).

Vadovaujantis Lietuvos BK 66 str. ir BPK 140 str. 9 d. į bausmės laiką R. G. įskaitomas sulaikymo laikotarpis nuo 2018-11-15 d. 19.00 val. ( 42 l. ) iki 11-16 d. 13.19 val. ( 59-60 l. ).

Vadovaujantis Lietuvos BK 75 str. bausmės vykdymas atidedamas vidutinės ( dėl aukščiau aptartų motyvų ) trukmės laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus nebendrauti su nukentėjusiuoju, tam tikru laiku neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, be leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ( siekiant užtikrinti nuteistojo elgesio efektyvią kontrolę ir užkirsti jam kelią vykdyti naujas neteisėtas veikas – Lietuvos BK 75 str. 2 d. ).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 86-87 l. ) R. G. paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam ( 115-116 l. ) išlaidos – 247 EUR ( 189 l. ) – priteisiamos valstybei iš kaltininko ( Lietuvos BPK 106 str. 2 d. ).

Nukentėjusiajam R. P. padarytoji žala yra atlyginta ( 190 l. ), todėl jo civilinis ieškinys ( 182-184 l. ) nenagrinėjamas ( Lietuvos BPK 115 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK BK 233 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ( 1 m. ), bausmę atliekant pataisos namuose. Pritaikius Lietuvos BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ( 2 m. ), įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiuoju R. P., neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos ( Kelmės rajono ) ribų ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos BK 66 str. ir BPK 140 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki lapkričio 16 d. ( 1 parą ) prilyginant jį vienai dienai ( 1 d. ) laisvės atėmimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. G. palikti galioti ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš R. G., a. k. 3680311110568, valstybei du šimtus keturiasdešimt septynis eurus ( 247 EUR ) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidų ( įmokos kodas 5630 ).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.