Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-743/2016 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovei I. G., dalyvaujant tretiesiems asmenims A. G., Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarei R. G., dėl niekinio dovanojimo sandorio pasekmių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodinėja esant CK 1.87 straipsnio taikymo sąlygas. Ieškinį grindė CK 1.86 straipsniu. Teismas nesiaiškino tikrosios šalių valios. Ieškovė dovanojimo sandorio sudaryti nesiekė, pagal jį neturėjo atsirasti dovanojimui būdingos pasekmės, dėl tos priežasties atsakovė sandorio neįregistravo. Sandoris yra niekinis, kai sutarties šalys dėl vienų ar kitų priežasčių nori sudaryti tik išorinę teisinio santykio tarp jų atsiradimo regimybę, tačiau faktiškai sukurti viena kitai sandoryje numatytų teisių ir pareigų nesiekia ir nenori. Atsakovė turėjo turtą parduoti, o ne tapti jo savininke. Prisiimdama įsipareigojimą turtą parduoti, atsakovė iš tiesų neketino to daryti. Pardavimo reikalus turėjo tvarkyti sūnus. Tačiau šis išvyko dirbti į užsienį. Sūnus įkalbėjo sandorį sudaryti su atsakove. Sandorio su sūnumi negalėjo sudaryti dėl sūnaus finansinių įsipareigojimų. Apie dovanojimo sutartį ieškovė ir atsakovė nesitarė, apie trejus metus jų santykiai yra priešiški, jos visiškai nebendrauja. Atsakovė savo elgesį gerai apgalvojo. Iškart po sandorio sudarymo atsakovė pakeitė spynas, neišvyko pas sutuoktinį į užsienį, kūrė naujus asmeninius santykius, neįsileido į būstą ieškovės ir trečiojo asmens. Ieškovė jaučiasi apgauta. Ieškovė nurodė teismui, kaip ir kam planavo padalinti lėšas pardavus sodybą. Turto preliminarią pardavimo kainą nurodė 70 000 Eur. Ieškovė neteigė, kad siekė sudaryti įgaliojimo atsakovei sandorį.

Teismas nieko nenurodė dėl pinigų, kuriuos mokėjo trečiasis asmuo už turto pagerinimus, nutylėjo sodybos įsigijimo datą (2007 m. birželio 27 d.). Atsakovės ir trečiojo asmens santuokos sudarymo data yra 2008 m. spalio 10 d. Sodyba įsigyta ir pradėta remontuoti atsakovei ir trečiajam asmeniui nesant santuokoje, galimai nesant pažįstamiems. Teismas nepagrįstai nurodė, kad turto išlaikymo mokesčius mokėjo atsakovė. Trečiasis asmuo rūpinosi lėšų gavimu, o atsakovė iš jų mokėjo mokesčius už būstą. Atsakovei išmokėti pinigai iš SEB banko buvo trečiojo asmens lėšos, tačiau tai nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas. Nustatęs, kad galimai turto pagerinimui buvo naudotos sutuoktinių lėšos ir esant iškeltai jų santuokos nutraukimo bylai, teismas privalėjo šias bylas sujungti, kad teisingai išspręstų sutuoktinių turto padalijimo klausimą. Nėra įrodymų, kad atsakovės su trečiuoju asmeniu santuokoje gautos lėšos yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Santuokos metu sutuoktinio gaunamos lėšos yra bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties. Nesupranta, kokias išvadas teismas padarė dėl trečiojo asmens ir atsakovės darbo užmokesčio santuokos metu, finansinių įsipareigojimų. Duomenys, kad trečiasis asmuo išlaikė ieškovę, vertintini kreditorinių reikalavimų kontekste. Taip trečiasis asmuo įtvirtino faktiškai egzistuojančias aplinkybes, siekė apsaugoti savo pajamas.

Teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės išlaidas apskaičiavo pagal sąskaitas išankstiniam apmokėjimui, nesant mokėjimo nurodymų.

Teismas tinkamai įvertino sandorio šalių valią. Sandoris negali būti pripažintas tariamu. Iš ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų akivaizdu, kad buvo įrodinėjamas ne tariamas, o apsimestinis sandoris (CK 1.87 straipsnis). Atsakovė norėjo sudaryti sandorį dėl nuosavybės teisės jai perėjimo, turto parduoti neketino, nes neturėjo kitos gyvenamosios vietos, į užsienį vykti neketino. Dėl jokių kitokių sandorio pasekmių su ieškove nesitarė, nes nebendravo. Trečiasis asmuo nurodė forminti dovanojimo, o ne pirkimo–pardavimo sutartį, nes ieškovė būtų praradusi turimas lengvatas dėl turtinės padėties. Atsakovė per trečiąjį asmenį atsiskaitė su dovanotoja. Nuosavybės perėjimo atsakovė neįregistravo dėl nesusikalbėjimo su notare, kuri turėjo tai padaryti už atsakovę. Neįrodytas pavedimo parduoti loginis, finansinis pagrindimas. Ieškovės paaiškinimai nenuoseklūs ir prieštaringi. Ieškovė neįrodė, kodėl pavedimo sandorio nesudarė su savo dukra. Neįrodyta ginčo turto 70 000 Eur vertė. Kaina neatitinka turto vertės. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė iš anksto apgalvojo kaip ją apgauti. To padaryti negalėjo, nes su ieškove nebendravo. Apgauti galėjo ieškovės sūnus, kuris organizavo sandorį. Iš A. G. paaiškinimų matyti, kad atsakovė prašė prieš kelis metus padovanoti jai ginčo sodybą. Atsakovė sodybą gerino ir valdė kaip savą su tikslu tapti jos savininke.

Nesutinka, kad teismas šią bylą turėjo sujungti su santuokos nutraukimo byla. Ieškovė nenurodė, kokią teismų praktiką teismas pažeidė. Be to, prašymas dėl bylų sujungimo nebuvo pareikštas nagrinėjamoje byloje. Šiuo klausimu pasisakė teismas, nagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą (Nr. e2-69-780/2016). Šioje byloje teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė tenkinti prašymą sujungti bylas.

Teismas priteisė tas bylinėjimosi išlaidas, kurios faktiškai buvo patirtos. Prašė priteisti 2142,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau iki teismo sprendimo priėmimo sumokėjo 1900 Eur, kuriuos teismas priteisė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė nesiekusi nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimo, o jo dovanojimo atsakovei sandorį sudariusi tam, kad atsakovė šį turtą parduotų ir gautus pinigus atiduotų ieškovei.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl sandorio apsimestinumo

Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrosios ginčijamo sandorio šalių valios, todėl ginčo teisinį santykį netinkamai kvalifikavo.

Iš šalių procesinių dokumentų, išklausytų teismo posėdžių garso įrašų ir apeliacine tvarka vertinamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas ginčo teisinius santykius, detaliai išklausė ir apklausė dalyvaujančius byloje asmenis, nurodė ieškovės paaiškinimus apie tikslą parduoti ginčo sodybą, negalint ja pasinaudoti dėl silpnos sveikatos, tai, kad jos valia buvo ne padovanoti, o nuosavybės teisės perleidimu sudaryti atsakovei sąlygas šį turtą parduoti ieškovės naudai, nes dėl sveikatos negalėjo to padaryti pati ar per užsienyje gyvenusį trečiąjį asmenį. Atsakovės valia buvo įgyti sodybos asmeninės nuosavybės teisę, nes, atsikėlusi gyventi į sodybą su trečiuoju asmeniu po santuokos sudarymo, ją kapitaliai perstatė, didžiąja dalimi – asmeninėmis lėšomis. Atsakovė nurodė, kad šeiminis gyvenimas su trečiuoju asmeniu niekada nesiklostė, nutrūko 2015 m. kovą jam išvykus į Norvegiją. Grįžęs 2015 m. liepos mėn. trečiasis asmuo ieškovės nuosavybės teisės perleidimą pats pasiūlė įforminti dovanojimo atsakovei būdu. Ji nebuvo gavusi ieškovės pavedimo ar įpareigojimo sodybą parduoti kitiems asmenims ir pinigus atiduoti ieškovei. Ieškovė 2016 m. vasario 2 d. teismo posėdyje nurodė, jog visus nuosavybės teisės perleidimo reikalus tvarkė trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo pripažino nutaręs dėl ieškovės nuosavybės teisės perleidimo dovanojimo būdu, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir įvertinęs tokią šalių valią, pagrįstai sprendė, kad ieškovė siekia įrodyti ne dovanojimo sandorio tariamumą (neketinimą sukurti nuosavybės teisės perleidimo pasekmių), o pavedimo atsakovei ieškovės vardu parduoti šį turtą pridengimą dovanojimo sandoriu (CK 1.87 straipsnis).

Vertindamas, ar ieškovė įrodė, kad dovanojimo sandoryje išreikšta jos valia neatitinka tikrųjų ketinimų, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė bei rėmėsi sprendime išdėstyta kasacinio teismo praktika vertinant įrodymus bei sprendžiant dėl sandorio apsimestinumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jos nekartoja.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė susitarimo dėl atstovavimo teisinių santykių.

Apeliantės argumentas, kad atsakovė prisiėmė pareigą turtą parduoti, nėra pagrįstas jokiais bylos duomenimis. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad keletą metų iki dovanojimo sandorio sudarymo ieškovė ir atsakovė visai nebendravo, nesikalbėjo, dėl ginčo sandorio sudarymo nekontaktavo, kad ginčo turto nuosavybės teisę perleisti atsakovei dovanojimo būdu ieškovei pasiūlė trečiasis asmuo.

Atsakovės įsipareigojimą turtą parduoti ieškovė įrodinėjo vien trečiojo asmens paaiškinimais, kuriuos pirmosios instancijos teismas teisingai atmetė kaip nepagrįstus. Šių paaiškinimų nepatvirtina jokios faktinės bylos aplinkybės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad trečiojo asmens samprotavimai apie paprastesnį ieškinyje nurodytos ieškovės valios įgyvendinimą dovanojimo būdu, lyginant su įgaliojimu, yra nelogiški ir neprotingi. Apeliantė ir trečiasis asmuo nepatvirtino, kad, prieš perleidžiant turtą atsakovei, būtų tartasi dėl jo realizavimo kainos ir būdo (paskelbimo), atsiskaitymo. Trečiajam asmeniui buvo žinomi priešiški šalių santykiai, be to, ieškovė turi ir dukrą, todėl, jei ji būtų turėjusi tikslą pavesti kitam asmeniui savo turto pardavimą, to nebūtų patikėjusi marčiai, su kuria visiškai nebendrauja. Nuosavybės teisių neįregistravimas atsakovės vardu neįrodo ieškovės pavedimo turtą parduoti, priešingai – tokio pavedimo realizavimo atveju atsakovės nuosavybės teisės privalėtų būti įregistruotos. Turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją.

Trečiojo asmens paaiškinimus apie atsakovės įsipareigojimą ginčo turtą parduoti, nes buvo susitarę, jog 2015 m. rudenį su savo moksleive dukra atvyks gyventi pas jį į Norvegiją, paneigia atsakovės paaiškinimai ir 2016 m. birželio 7 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-69-780/2016 dėl ieškovės I. G. ir atsakovo A. G. santuokos nutraukimo. Jame konstatuota, kad atsakovas nepateikė įrodymų dėl susitarimo gyventi užsienyje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Atsakovė 2016 m. vasario 2 d. teismo posėdyje paaiškino, jog prieš trečiojo asmens pasiūlyto dovanojimo sandorio sudarymą abu pagal skelbimus internete įvertino ginčo turto kainą (apie 20 000 Eur), minusavo apie 15 000 Eur pagerinimus už asmenines jos lėšas, likusią sumą 5800 Eur ji atsakovui sumokėjo ir taip per jį atsiskaitė su ieškove (trečiasis asmuo ir ieškovė šios aplinkybės nepripažino). Apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, šia aplinkybe nesiremia (CPK 320 straipsnis). Apeliantė nurodė, kad jaučiasi apgauta, teigė elgusis taip, kaip jai sakė trečiasis asmuo, kuriuo ji besąlygiškai pasitikėjo, tačiau sandorio neginčijo nei dėl suklydimo, nei dėl trečiojo asmens ar atsakovės apgaulės.

Apeliantės argumentai dėl atsakovės ir trečiojo asmens bendrųjų jungtinių lėšų panaudojimo sodybos remontui iki ginčo sandorio sudarymo neanalizuotini kaip neturintys reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Pažymėtina, kad yra įsiteisėjęs 2016 m. birželio 7 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-69-780/2016 dėl A. G. ir I. G. santuokos nutraukimo, kuriuo sutuoktinių turtas yra padalintas ir pažymėta, kad atsakovas A. G., atsiliepime į ieškinį nurodęs apie esminį ieškovei padovanotos ginčo sodybos pagerinimą santuokos metu, nepateikė jokių savarankiškų reikalavimų, todėl teismas negali išspręsti kompensacijų klausimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė pateikė įrodymus apie advokato pagalbai šioje byloje patirtas išlaidas – 2015 m. spalio 6 d. sumokėjo 500 Eur, rugsėjo 11 d.– 500 Eur, 2016 m. balandžio 1 d. – 900 Eur, iš viso – 1900 Eur. Suteiktas paslaugas patvirtina sutartis, darbų ataskaitos, todėl aplinkybė, kad paslaugų apmokėjimui buvo išrašytos sąskaitos išankstiniam apmokėjimui, nereiškia paslaugų nesuteikimo ar apmokėjimo už jas nebuvimo. Pirmosios instancijos teismas jas priteisė pagrįstai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.