- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-12
- Bylos Nr.
- 2-22-743/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Atsakovas
- I. G.
- Trečiasis asmuo
- Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro, A. G.
- Ieškovas
- R. G.
- Advokatai
- Vaidas Paltanavičius, Alina Vosyliūtė
- Kategorijos
- 2.1.2.4Negaliojantys sandoriai
- 2.1.2.4.1.3Tariamas sandoris
- 2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
- 2.1.5Ieškinio senatis
- 2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
- 2.4.1.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 3.2.6.4Galutinis sprendimas
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Vaidui Paltanavičiui, atsakovei I. G., jos atstovei advokatei Alinai Vosyliūtei, trečiajam asmeniui Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarei Rasytei Gudienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovei I. G. su trečiaisiais asmenimis A. G., Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notare Rasyte Gudiene dėl niekinio dovanojimo sandorio pasekmių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti jog šalių sudarytas dovanojimo sandoris yra niekinis, taikyti šalių 2015 m. liepos 16 d. sudaryto niekinio – dovanojimo sandorio pasekmes – vienašalę restituciją ir šiuo sandoriu perleistą turtą: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), pripažinti R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe (b. l. 4).
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. 2007 m. birželio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo sodybą Lazdijų r. (duomenys neskelbtini). Ieškovės sveikatai blogėjant, ji nusprendė šią sodybą parduoti, tačiau pati tai padaryti dėl blogos sveikatos (neįgali, dažnai gydoma stacionare) negalėjo, todėl nusprendė sodybą padovanoti, siekdama, kad apdovanotasis sodybą parduos, o pinigus grąžins jai. Kadangi jos sūnus A. G. AB ,,Swedbank“ turėjo įsiskolinimą, be to dirbo Norvegijoje, jam padovanoti minėtos sodybos pardavimui negalėjo, todėl ją padovanojo marčiai – I. G., kuri gyveno Lietuvoje, minėtoje sodyboje, todėl galėjo pasirūpinti šio turto pardavimu. 2015 m. liepos 16 d. dovanojimo sutartimi minėtą sodybą padovanojo atsakovei, kuri, netrukus po dovanojimo sandorio, pasikeitė durų spynas, ginčo sodyboje apsigyveno su draugu ir nė neketina vykdyti susitarimo - parduoti ginčo sodybos, o pinigus grąžinti ieškovei. Nurodo, kad jos valia buvo ne padovanoti ginčo turtą, o sudaryti sąlygas atsakovei šį turtą parduoti jos naudai, todėl 2015 m. liepos 16 d. dovanojimo sandoris neatitinka šalių valios, todėl kaip tariamas, tik dėl akių sudarytas sandoris, turi būti pripažintas niekiniu ir pritaikyta vienašalė restitucija – ginčo turtas grąžintas ieškovei.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo A. G. su ieškiniu sutinka, prašo jį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė I. G. su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. 2015 m. liepos 16 d. dovanojimo sandoris nebuvo tariamas, jis atitiko tikrąją šalių valią, nes tarp šalių buvo susitarimas šį ginčo turtą perleisti atsakovės nuosavybėn. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad tokiu būdu buvo siekiama ginčo turtą parduoti yra neteisingos ir nelogiškos, nes tokiu atveju būtų buvę patogiau ir pigiau surašyti įgaliojimą, o ne sudaryti dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovė nuo gautos dovanos vertės turėtų mokėti pajamų mokestį. Pažymi, kad ieškovė nesutarė su atsakove ilgą laiką iki dovanojimo sandorio, turi Lietuvoje gyvenančią dukrą, todėl, jei būtų siekusi turtą parduoti, galėjo tai padaryti dukters pagalba ir toks sandoris su dukra būtų buvęs pigesnis. Tai, kad ieškovė nenurodo nei už kokią kainą turėjo būti parduota sodyba, per kiek laiko turėjo būti atsiskaityta su ja, kaip turėjo būti sprendžiamas turto pardavimo klausimas atsakovei išvykus gyventi į Norvegiją (ieškovė nurodo, kad 2015 m. rudenį atsakovė taip pat planavo išvykti gyventi į Norvegiją) patvirtina, kad šalys nesitarė dėl šios ginčo sodybos pardavimo. Nurodo, kad ji ginčo turte gyveno penkerius metus iki dovanojimo sandorio, ginčo sodybą išlaikė, savo asmeninėmis lėšomis remontavo, iš esmės pagerino, pastatė pirtį, nes A. G. pinigų neturėjo, turėjo didelį įsiskolinimą AB ,,Swedbank“, be to, sumokėjo 5 800 Eur A. G., todėl įvertinus visas jos investicijas į šį ginčo turtą, šalys sutarė, kad šis turtas jai bus padovanotas ir tai atitiko tikrąją šalių valių. Po šalių dovanojimo sutarties ji pasikeitė spynas, moka turto išlaikymo mokesčius, todėl turto atžvilgiu elgiasi kaip savininkė. Ginčo turto neįregistravo viešajame registre iš karto po sandorio tik todėl, kad manė, kad tai bus padaryta notarės iniciatyva. Pažymi, kad ieškovė neprašo dovanojimo sandorio pripažinti negaliojančiu, todėl jos reikalavimas taikyti restituciją, nesukels jos prašomų teisinių pasekmių. Mano, kad ieškovė su ieškiniu kreipėsi tik todėl, kad dėl trečiojo asmens A. G. netinkamo elgesio atsakovė nusprendė nutraukti su juo santuoką.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad 2015 m. liepos 16 d. dovanojimo sutartimi R. G. padovanojo I. G. gyvenamąjį namą, lauko virtuvę, ūkinį pastatą, daržinę, lauko tualetą ir du žemės sklypus Lazdijų r. (duomenys neskelbtini). I. G. šią dovaną priėmė asmeninės nuosavybės teise. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.
2015 m. liepos 16 d. dovanojimo sutartimi R. G. padovanojo I. G. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), o I. G. priėmė šią dovaną asmeninės nuosavybės teise; šalių įvertinta dovanotų daiktų bendra vertė – 4 759 Eur (b. l. 8-19, 34). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d., ginčo dovanojimo sutartimi perleistas ginčo turtas, buvo registruotas R. G. vardu; juridiniuose faktuose pažymėta apie 2015 m. liepos 16 d. sudarytą dovanojimo sandorį (b. l. 21-30). R. G. neįgali, jos darbingumas 35 procentai, nedarbingumas nustatytas neterminuotai (b. l. 32). Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad ieškovė nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. liepos 10 d. buvo hospitalizuota (b. l. 33). 2011 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymu AB SEB bankas pervedė atsakovei I. G. 34 574, 77 Lt indėlių draudimo išmoką (b. l. 53). 2012 m. birželio 14 d. A. M. įsipareigojo iki 2012 m. birželio 25 d. pabaigti pirtelę (b. l. 54). 2011 m. sausio 24 d. nutartimi nutarta priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą turtą (žemės sklypą su gyvenamuoju namu) Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini) k. SB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ne ginčo tvarka išieškoti iš skolininko A. G. 278 841,56 Lt negrąžinto kredito (papildomai priskaičiuotos palūkanos, delspinigiai, turto draudimo mokestis) (b. l. 55). I. G. nuo 2015 m. vasario 2 d. gyvenamąją vietą deklaravo Lazdijų r. (duomenys neskelbtini); prieš tai gyvenamąją vietą deklaravo Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini) k. SB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei Vilkaviškio r. (duomenys neskelbtini); A. G. gyvenamąją vietą deklaravo: nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. – Marijampolės m. (duomenys neskelbtini); nuo 2015 m. vasario 2 d. – Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) (b. l. 68, 98). Sodros duomenų bazės duomenys patvirtina: I. G. nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2011 m. lapkričio 15 d. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, užmokesčio vidurkis – 1 105,36 Lt; nuo 2012 m. spalio 1 d. atsakovė dirbo AB ,, (duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis – 644,90 Eur; 2015 m. rugpjūčio 12 d. – 2015 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu gavo 146,87 Eur ligos pašalpą (b. l. 76-81). A. G. nuo 2001 m. birželio 15 d. iki 2010 m. vasario 9 d. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis nuo 2008 m. spalio 1 d. (nuo šalių santuokos) iki 2010 m. vasario 9 d. - 8 777,07 Lt (2 542,01 Eur); nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. birželio 7 d. vidutinis darbo užmokestis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – 488,59 Lt (141,50 Eur); nuo 2010 m. birželio 8 d. iki 2011 m. kovo 28 d. vidutinis darbo užmokestis IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ 416,98 Lt (120,76 Eur); nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. vasario 27 d. vidutinis darbo užmokestis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sudarė 70,93 Eur; laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. spalio 18 d. gavo 3 459,64 Lt ligos pašalpą (1 001,98 Eur) (b. l. 82-87). 2015 m. liepos 16 d. 148,54 Eur mokėjimą kortele VISA (Nr. 4925 36** **** 8355) patvirtinantis notarų biuro terminalo kvitas bei A. G. mokėjimo kortelės VISA Nr. *8355 sąskaitos išrašas patvirtina, kad dovanojimo sutarties mokestis sumokėtas iš jo mokėjimo kortelės (b. l. 89, 157). Susirašinėjimas iš socialinio tinklo ,,Facebook“ patvirtina, kad asmuo vardu Inesa rugpjūčio 5 d. bendravo su asmeniu, nurodydama, kad skristi pas jį nenori, pripažįsta turėjusi fizinių santykių su kitu asmeniu, atsiprašo; fotonuotraukoje matyti vyras ir moteris (vizualiai panaši į atsakovę) besibučiuojantys, data – rugpjūčio 30 d. (b. l. 91-94). Fotonuotraukose matyti namo išorės pokyčiai, medinio pastato statybos momentai, prie jų dirbanti moteris (vizualiai panaši į atsakovę) (b. l. 101-103, 106, 108-113). Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos pirkimo objektui Lazdijų r. (duomenys neskelbtini). I. G. sudarė 2015 m. spalio 7 d. (b. l. 104, 105). I. G. 2013 m. gruodžio 17 d. sumokėjo pavedimu 140 Lt už kamino korekciją; 2014 m. sausio 6 d. grąžino 2 500 Lt paskolą R. P. (b. l. 107). Mokėjimo pavedimai patvirtina, kad I. G. mokėjo mokesčius UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui“ už objektą Lazdijų (duomenys neskelbtini) k. 2013-08-23, 2014-05-01; AB ,,Lesto“ 2013-06-11, 2013-11-11, 2014-02-11; pirko akmens anglį 2012-10-30 (b. l. 127-131). Įgaliojimai patvirtina, kad A. G. 2013-06-17, 2014-12-15 yra sudaręs notarinius įgaliojimus veiksmams atlikti (b. l. 132). Deklaracijos patvirtina A. G. pajamas 2006-2007 metais (b. l. 133, 134). Ginčo sodybą R. G. įsigijo 2007 m. birželio 27 d. (b. l. 138-141). 2015 m. gruodžio 15 d. ieškiniu I. G. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo su A. G. (b. l. 142-155). Iš civilinės bylos Nr. 2-298-399/2011 bylos medžiagos matyti, kad R. G. 2010 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą prašydama priteisti iš A. G. išlaikymą po 700 Lt kas mėnesį iki gyvos galvos. Ieškinys pagrįstas sunkia sveikatos būkle bei mažomis pajamomis. Pažyma apie gautas R. G. išmokas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. patvirtina, kad jos gaunamos išmokos sudarė 714,06 Lt. A. G. su ieškiniu sutiko. 2011 m. kovo 15 d. sprendimu R. G. ieškinys patenkintas, iš A. G. priteistas 700 Lt išlaikymas iki gyvos galvos. Liudytoja O. Ž. patvirtino, kad žino, kad jos mama R. G. buvo įsigijusi sodybą Lazdijų r., kurią ketino parduoti už 70 000 Eur. Iš mamos sužinojo, kad sodybą padovanojo I. G., kad parduotų ši. Ji iš pusseserės sužinojo, kad I. G. ji 2015 m. birželio 20 d. matė su kitu vyru, apie tai ji pasakė broliui. Liudytojas V. Š. patvirtino, kad prieš 7-10 metų jis A. G. prašymu perdengė gyvenamojo namo Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) k. stogą. Už stogo darbus mokėjo A. G.. Liudytojas V. Ž. patvirtino, kad 2008-2009 metais dirbo tvarkant A. G. gyvenamojo namo Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) k. vidų. Jam pinigus mokėjo A. G.. Liudytoja I. V. patvirtino, kad dukrai I. G. duodavo pinigų; yra davusi 3 000 Lt, 2 000 Lt, 1 000 Lt, duodavo mėsos dukrai, iš jų dukra vežėsi medieną statyboms. Liudytojas J. V. patvirtino, kad davė medienos dukrai statyboms, taip pat primokėdavo darbininkams, dirbusiems prie statybų.
Iš ieškovės, trečiojo asmens ieškovės pusėje paaiškinimų matyti, kad jie siekia, kad ginčo dovanojimo sandoris būtų pripažintas niekiniu dėl to, kad ieškovė su atsakove susitarė ne dėl dovanojimo sandorio, o tokiu būdu siekė įforminti įgaliojimą, pagal kurį atsakovė turėjo kaip dovaną gautą turtą parduoti, o pinigus perduoti ieškovei. Iš šių aplinkybių spręstina, kad ieškovė įrodinėja esant ginčo dovanojimo sandorį apsimestiniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalis), o ne tariamu, kai jis sudarytas tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Nors šiuo – CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, teisiniu pagrindu ieškovė nesiremia, ginčo santykio teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva, todėl ginčo santykiui teisinės normos taikytinos ir tuo atveju, jeigu šalis tomis normomis nesiremia, tačiau iš faktinių aplinkybių pakankamai aiškiai matyti, kad turi būti taikomos būtent tos normos.
CK 1.87 straipsnyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-421/2015, 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-21/2014). Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-26/2011). Kai viena šalis teigia, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, o kita šalis tai neigia, teismas turi vadovautis ne tik sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-561/2011). Aptarto teisinio reglamentavimo kontekste spręstina, kad tam, kad ginčo sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovė turi įrodyti, kad išorinis (dovanojimo) sandoris neatspindi tikrųjų jos ir atsakovės ketinimų ir kad jų bendras susitarimas, atspindintis tikrąją jų valią, buvo sudaryti ne dovanojimo sandorį, o kitą sandorį (sudaryti įgaliojimą), nes CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009).
2015 m. liepos 16 d. sudarytos dovanojimo sutarties turinys yra aiškus, pagal jį spręstina, kad ieškovė padovanojo atsakovei sodybą Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), o atsakovė šią dovaną priėmė. Sutarties tekste nėra jokių užuominų apie tai, kad šia sutartimi buvo siekiama pavesti atsakovei šį turtą perleisti ieškovės naudai. Trečiasis asmuo Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarė patvirtino, kad kiekvieną kartą, prieš įformindama sandorį, ji išsiaiškina sandorio šalių valią, vėliau parengtą sutartį duoda šalims perskaityti, tuomet dar kartą klausia, ar ji atitinka jų valią. Sandorio sudarymo metu nė viena iš šalių nenurodė turį kitų ketinimų nei dovanojimo sandoris. Tai patvirtina, kad sutarties sudarymo metu šalys aiškiai išreiškė valią dėl dovanojimo sandorio ir tokią prasmę šiai sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, todėl sutarties sudarymo aplinkybės nekelia abejonių dėl to, kad buvo sudaryta dovanojimo sutartis ir abi sutarties šalys tai aiškiai suvokė. Derybos dėl nuosavybės perleidimo atsakovei vyko tarp atsakovės ir trečiojo asmens A. G.: atsakovė siekė, kad ginčo sodyba taptų jos nuosavybe, nes ten penkerius metus gyveno, mokėjo turto išlaikymo mokesčius, investavo asmenines lėšos jos esminiam pagerinimui. Tai, kad ginčo sodyboje atliktas remontas patvirtino ir fotonuotraukos, liudytojo V. Ž., J. V. parodymai. Atsakovės paaiškinimus, kad ji rūpinosi sodyba, kad ginčo sodyba iš esmės pagerinta jos asmeninėmis lėšomis, iš dalies patvirtina ir byloje esantis pavedimas apie indėlių draudimo išmoką, liudytojų J. V. ir I. V. parodymai, mokėjimo pavedimai dėl lėšų pervedimo pirties remontui, Sodros duomenų bazės išrašai apie jos gautas pajamas sodybos remonto laikotarpiu. Šie įrodymai pakankami konstatuoti, kad atsakovė realiai turėjo pakankamą kiekį asmeninių lėšų, kurias galėjo investuoti sodybos remontui, byloje nekyla ginčas dėl to, kad atsakovė nuo 2010 m. gyveno sodyboje, mokėjo šio turto išlaikymo mokesčius, ką patvirtina ir jos pateikti mokėjimo pavedimai. Tuo tarpu civilinės bylos Nr. 2-298-399/2011 medžiaga pagal ieškovės R. G. ieškinį dėl išlaikymo jai priteisimo iš A. G., trečiojo asmens A. G. didelis įsiskolinimas AB ,,Swedbank“ dėl neįvykdytos sutarties, pakankami daryti išvadą, kad ginčo sodybos remonto laikotarpiu jų finansinė padėtis neleido didelių lėšų investuoti ginčo sodybos remontui, didesnes pajamas A. G. gavo tik iki 2010 m. vasario 9 d. Nors ieškovės atstovas nurodo, kad sutartį su AB ,,Swedbank“ A. G. nutraukė siekdamas savo finansinių interesų apsaugos, o ne dėl to, kad neturėjo piniginių lėšų paskolai grąžinti, tačiau šie atstovo paaiškinimai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių: sutartis su A. G. nutraukta AB ,,Swedbank“ iniciatyva šiam nevykdant kredito sutarties sąlygų, kreipiantis dėl priverstinio skolos išieškojimo, 2011 m. sausio 24 d. fiksuota 278 841,56 Lt skola dėl negrąžinto kredito, 9 272,51 Lt nesumokėtų palūkanų, 2 049,84 delspinigių ir 328 Lt nesumokėto įkeisto turto draudimo mokesčio; LITEKO duomenys patvirtina, kad ši skola negrąžinta ir šiuo metu, nes civilinėje byloje Nr. e2-326-743/2016 AB ,,Swedbank“ prašo priteisti iš A. G. 19 099,29 Eur skolos dėl šios kredito sutarties nevykdymo. Jeigu, kaip nurodo ieškovės atstovas, sandoris su AB ,,Swedbank“ būtų nutrauktas tik dėl sudaryto nenaudingo nekilnojamojo turto sandorio, A. G. siekiant apsaugoti savo finansinius interesus ir turint finansinių lėšų, toks didelis įsiskolinimas, kuris egzistuoja ir šiam momentui, nebūtų susidaręs. Byloje esantys įgaliojimai patvirtina ir tai, kad A. G. ne kartą veikė kito asmens vardu kaip įgaliotas asmuo, todėl jo paaiškinimas, kad nežinojo, jog galima turtą parduoti pagal įgaliojimą, atmestinas kaip nepagrįstas. Niekuo nepagrįsti ir ieškovės bei A. G. samprotavimai apie tai, kad perleisti turtą sudarant dovanojimo sandorį nei įforminant įgaliojimą yra paprasčiau, juolab tokiu asmeniu pasirinkus marčią, su kuria ieškovė jau keleri metai nekalba, o trečiasis asmuo jau sandorio sudarymą dieną žinojo ją esant jam neištikimą. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nepatvirtino, kad prieš perleidžiant turtą atsakovei, būtų susitarta dėl to, už kiek turtas bus realizuotas, kas padarys ginčo turto fotonuotraukas pardavimui, kas patalpins skelbimą apie šio turto pardavimą, kaip vyks atsiskaitymai tarp šalių. Esant visom,s šioms aplinkybėms, protingo žmogaus požiūriu nebuvo pagrindo atstovavimo teisinius santykius paslėpti po dovanojimo sandoriu. Atsakovė ilgą laiką mokėjo turto išlaikymo mokesčius, po dovanojimo sandorio pasikeitė durų spynas, sudarė sutartį dėl elektros energijos tiekimo į ginčo sodybą, kas patvirtina, kad ginčo sandorio pagrindu įgyto turto atžvilgiu elgėsi kaip teisėta savininkė. Vien tai, kad atsakovė, manydama, kad notarė viešajam registrui ne tik praneš apie sandorį, bet ir perregistruos nuosavybę, viešajame registre ginčo sodybos neįregistravo savo vardu, nereiškia, kad sandoris apsimestinis.
Įvertinus tai, pripažintina, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo dovanojimo sandoris neatspindi šalių tikrosios valios, kad jos susitarė dėl atstovavimo teisinių santykių, todėl nėra pakankamo pagrindo ginčo dovanojimo sandorį pripažinti apsimestiniu sandoriu ir taikyti CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodytas teisines pasekmes, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė I. G. pateikė prašymą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 52, 114). Atsakovė pateikė pinigų priėmimo kvitus ABU Nr. 1464399, BUH Nr. 9713880 ir ABU Nr. 1707864 (b. l. 115, 162), kurie patvirtina, kad atsakovė turėjo 1 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o įvertinus tai, kad advokatė ruošė atsiliepimą, dalyvavo trejuose teismo posėdžiuose, kurie užtruko septynias valandas, ruošė kitus dokumentus, susijusius su atstovavimu, jos neviršija ir yra žymiai mažesnės nei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.17, 8.19 punktai). Kadangi ieškinys atmetamas, šios atsakovės išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Jei ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 4,48 Eur, jos priteistinos iš ieškovės, nes ieškinys atmestas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, teisėja
nusprendžia:
Ieškovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,48 Eur (keturis eurus 48 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.
2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į ginčo turtą – uždraudžiant atsakovei I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) perleisti kitiems asmenims nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.