- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- T-1820-1049/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00074-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- D. Ž.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Raimondos Pauzienės teikimą dėl nuteistajam D. Ž. paskirtos baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 1 d. nutartimi nutarta pripažinti D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., Vokietijos Federacinės Respublikos Eilenburgo apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu paskirtą 1 243,50 eurų piniginę sankciją ir ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Šalies argumentai
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. rugsėjo 21 d. gautu teikimu, kuris buvo patikslintas 2021 m. rugsėjo 27 d. teisme gautu prašymu, antstolė Raimonda Pauzienė prašo nuteistajam D. Ž. paskirtą 1 243,50 eurų dydžio piniginę sankciją pakeisti laisvės apribojimo bausme.
Teikime nurodyta, kad antstolės Raimondos Pauzienės kontoroje 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. vykdomasis raštas, išduotas baudžiamojoje byloje Nr. E1-1981-1049/2019, kurioje skolininkui D. Ž. paskirta 1243,50 eurų dydžio bauda. Nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo reguliariai tikrinama skolininko turtinė padėtis, gaunamos pajamos. D. Ž. baudos gera valia nesumokėjo, nedirba. Areštuotos skolininko sąskaitos, esančios Lietuvos bankuose. Lėšų jose nėra. Skolininko vardu registruoto nekilnojamojo turto, registruojamo kilnojamojo turto, kito skolininkui priklausančio turto nerasta. Skolininkas su antstole nesusisiekia, dėl galimų baudos įvykdymo galimybių nesiteirauja. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad skolininkas sąmoningai vengia mokėti jam paskirtą baudą. Taip pat nurodyta, kad skolininkas nuo baudos paskyrimo žinojo apie jo pareigą sumokėti baudą ir tai galėjo padaryti gera valia. Skolininkui taip pat buvo žinoma apie priverstinai vykdomą baudos išieškojimą, kadangi jam siųsti procesiniai dokumentai negrįžo, o buvo įteikti. Taigi, jis privalėjo aktyviai domėtis tolesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su antstole, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Įrodymų, galinčių patvirtinti tinkamą baudos sumokėjimą, D. Ž. nepateikė. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtas baudas. Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad skola iš skolininko buvo neišieškota dėl antstolės neveikimo, nėra. Aplinkybė, kad D. Ž. negalėjo sumokėti baudos dėl to, kad jis nedirbo ir neturėjo lėšų pragyvenimui, neobjektyvi, kadangi nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad nuo pat procesinio sprendimo priėmimo skolininkas yra sveikas ir darbingo amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, taigi, turėjo ir tebeturi visas galimybes įsidarbinti, tačiau to nedaro. Skolininkas nedirba, jokių papildomų pajamų negauna, realizuotino turto neturi, todėl akivaizdu, kad šiuo metu realios baudos išieškojimo galimybės nėra.
Teismo posėdžio metu prokurorė teikimą palaikė, siūlė baudą pakeisti laisvės apribojimo bausme, kadangi skolininkas baudą sumokėti vengia.
Nuteistasis D. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, teismo šaukimo įteikti nepavyko (b. l. 93, 94, 95).
Antstolė Raimonda Pauzienė teismo posėdyje nedalyvavo, prašė teikimą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 59).
Kadangi šių asmenų neatvykimas nesustabdo klausimo sprendimo, todėl teikimas išnagrinėtas jiems nedalyvaujant (BPK 362 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK), kur nustatyta, kad jeigu nuteistasis per 2 mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 22 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis).
BK 47 straipsnio 8 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo pačiame nuosprendyje nustatytą tvarką. Nuteistas asmuo privalo būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes, kaip minėta, tik tokiu būdu įgyvendinama iš esmės paties baudžiamojo proceso paskirtis. Tik tuo atveju, kai teismo nuosprendis neįvykdomas savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą. Taigi, neįvykdžius teismo paskirtos bausmės, yra pagrindas taikyti priverstinį išieškojimą ar keisti bausmės rūšį.
Susipažinus su pateikta medžiaga nustatyta, jog D. Ž. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 1 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jo atžvilgiu pripažintą ir vykdytiną Vokietijos Federacinės Respublikos Eilenburgo apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu paskirtą 1 243,50 eurų piniginę sankciją buvo įpareigotas įvykdyti per 2 (du) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 19 d. D. Ž. per teismo nustatytą terminą baudos gera valia nesumokėjus, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. išduoto vykdomojo rašto pagrindu nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. priverstinį šios baudos išieškojimą vykdo antstolė Raimonda Pauzienė. Priverstinio vykdymo metu bauda iki šiol taip pat neišieškota.
Kaip matyti iš antstolės teikime išdėstytų aplinkybių, antstolė nustatė, jog priverstinai įvykdyti teismo procesinio sprendimo galimybių nėra dėl nuteistojo turtinės padėties, kadangi D. Ž. nedirba, skolininko sąskaitos areštuotos, lėšų jose nėra, savo vardu registruotino bei kito realizuotino turto skolininkas neturi. Teikime taip pat nurodyta, kad žinodamas apie priverstinį baudos išieškojimą, kadangi jam siųsti procesini dokumentai negrįžo, o buvo įteikti, skolininkas su antstole nesusisiekia, dėl galimų baudos įvykdymo galimybių nesiteirauja. Antstolės vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skolininkas sąmoningai vengia mokėti jam paskirtą baudą, o realios išieškojimo galimybės dėl skolininko turtinės padėties nėra. Antstolė prašo nuteistajam D. Ž. paskirtą 1 243,50 eurų dydžio baudą pakeisti laisvės apribojimo bausme.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos (kopijos) matyti, kad nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. antstolės Raimondos Pauzienės kontoroje vykdant priverstinį baudos išieškojimą D. Ž. atžvilgiu tą pačią dieną antstolės kontoroje buvo pateikta užklausa Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, gauti duomenys, kad D. Ž. periodais nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d. ir nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. išmokų (tipas NDI – Nuolatinė išmoka. Nedarbo socialinio draudimo išmoka) suma nurodyta po 20,92 eurus (b. l. 72). Nors teikime antstolė nurodo, kad nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo reguliariai tikrinama skolininko turtinė padėtis, gaunamos pajamos, teigiama, kad D. Ž. nedirba, jo banko sąskaitos areštuotos, lėšų jose nėra, taip pat nurodoma, kad skolininkas neturi jokio savo vardu registruoto turto, tačiau vykdomojoje byloje įrodymų, galinčių patvirtinti šias aplinkybes, nėra. Iš prie teikimo pridėtos vykdomosios bylos kopijos matyti, kad skolininko turtinės padėties patikrinimas apsiribojo tik vienintele pirmiau minėta 2019 m. rugsėjo 27 d. atlikta užklausa (b. l. 72). Taigi, vykdomojoje byloje iš esmės nustatytas tik vienas aktyvus veiksmas, siekiant antstolei išsiaiškinti skolininko turtinę padėtį, o tuo pačiu ir galimybę priverstinai išieškoti baudą. Tai buvo padaryta prieš dvejus metus.
Antstolės teikimo argumentas, kad skolininkui buvo žinoma apie priverstinai vykdomą baudos išieškojimą, kadangi jam siųsti procesiniai dokumentai negrįžo, taip pat nepagrįstas. Antstolė teismui pateikė duomenis, kad procesiniai dokumentai skolininkui buvo siųsti registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat iš AB Lietuvos pašto svetainės pateikė duomenis apie šios siuntos judėjimą, iš kurių matyti, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. išsiųstos pašto siuntos gavėjui 2021 m. rugsėjo 25 d. įteikti nepavyko (b. l. 86–87). Teismui savo iniciatyva patikrinus, pagal AB Lietuvos pašto svetainės „Siuntų paieška“ duomenis siunta Nr. (duomenys neskelbtini) priimta iš siuntėjo ir perduota siųsti 2021 m. rugsėjo 24 d., 2021 m. rugsėjo 25 d. siuntos nepavyko pristatyti gavėjui į namus, o 2021 m. spalio 7 d. ši siunta buvo grąžinta siuntėjui, tai yra antstolio kontorai. Nors neįteikti procesiniai dokumentai antstolei buvo grąžinti vėliau, nei teismui pateiktas teikimas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsti tik po dvejų metų po to, kai antstolės kontoroje buvo pradėtas priverstinis baudos išieškojimas. Tai yra vykdomoji byla skolininko atžvilgiu užvesta 2019 m. rugsėjo 27 d., o procesiniai dokumentai jam buvo išsiųsti tik 2021 m. rugsėjo 24 d., ir tik po to, kai 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo parengtas teikimas dėl bausmės rūšies pakeitimo, kuris teisme buvo gautas 2021 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 51, 53–54). Darytina išvada, jog teikime nurodyta aplinkybė, kad skolininkui siųsti procesiniai dokumentai negrįžo, nes buvo įteikti, buvo nurodyta antstolei šių procesinių dokumentų D. Ž. dar net neišsiuntus.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad formalus nuteistajam paskirtos baudos išieškojimas, per dvejus išieškojimo metus dėl akivaizdaus antstolės neveikimo jokios realios tiesioginės komunikacijos tarp antstolio ir nuteistojo nebuvimas, sudaro pakankamą pagrindą teikimo netenkinimui.
Pažymėtina, kad baudos keitimas viena ar kita bausmės rūšimi yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ar priverstinį jos išieškojimą. Antstolio teisė kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi tarnauti kaip formali priemonė. Kita vertus, atsakingai atliekamas, operatyvus ir savalaikis priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Neturėdamas tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą. Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Kiekvienu atveju antstolis, kaip bausmę vykdanti institucija, privalo pateikti teismui teikimą su konkrečiu motyvuotu reikalavimu, pagrįstu vykdomosios bylos duomenimis.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolė neįrodė, kad D. Ž. vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, be to, antstolė visiškai nesiaiškino, ar skolininkas neišgali sumokėti baudos dėl savo sunkios turtinės padėties, tokiu atveju turėdama pareigą skolininkui išaiškinti, kad jam sutinkant, bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais. Byloje ne tik neįrodyta, bet netgi atvirkščiai paneigta teikime nurodyta aplinkybė, kad bauda iš skolininko nebuvo išieškota dėl antstolės neveikimo. Esant tokiai situacijai, antstolės teikimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 354 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
antstolės Raimondos Pauzienės teikimą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.