Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kėdainių butai“ ieškinį atsakovams A. J., R. J. dėl administravimo ir eksploatavimo paslaugų mokesčių priteisimo, trečiasis asmuo V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovams ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti įteikti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka). Atsakovi per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 285 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

7. Iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 1, 2.1, 4.1, ir 4.2 punktų nustatyta, kad A. J. ir V. J. nuosavybės teise po ½ dalį priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. AD-1-483 ieškovei UAB „Kėdainių butai“ buvo pratęsti daugiabučio gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) administratoriaus įgaliojimai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Ieškovė UAB „Kėdainių butai“ būdama daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra A. J. ir V. J. nuosavybės teise priklausantis butas, bendrojo naudojimo objektų administratore, atlieka CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytas funkcijas. Todėl A. J. ir V. J., būdami buto, esančio minėtame daugiabučiame name, savininkais, privalo mokėti ieškovei, vykdančiai daugiabučio namo administratoriaus funkcijas CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, 4.84 straipsnio 4 dalyje numatytus mokesčius ir įmokas. Iš ieškovės pateikto apyvartos žiniaraščio matyti, kad per laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. šalys nesumokėjo ieškovei 352,90 Eur priskaičiuotų mokesčių už administravimo ir eksploatavimo paslaugas.

8. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo V. J. – nepilnametis, jo motina R. J. įtraukta byloje atsakove. Nors nepilnametis yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises ir pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.8 straipsnis), tačiau kartu CK 2.8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų patys atsako pagal savo sutartines prievoles. Be to, CK 3.185 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis, nebent yra įstatymo išimtys (CK 3.187 straipsnio). CK 3.186 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai (įstatyminiai atstovai) privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais, todėl pareiga padengti įsiskolinimą tenka būtent nepilnamečio atstovams pagal įstatymą ir tokiais atvejais įstatyminiai atstovai atsako deliktinės atsakomybės pagrindais (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-161-154/2014).

9. CK 2.8 straipsnyje yra reglamentuotas nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų civilinis veiksnumas. CK 2.8 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų patys atsako pagal savo sutartines prievoles. CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Taigi, pagal šią įstatymo normą tėvai atsako subsidiariai, atsakomybė ribojama padariusio asmens pilnametystės, įgyto turto ar uždarbio iki sukankant pilnametystės (CK 6.276 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010).

10. Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, atsisakyti vienašališkai įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.38, 6.59 straipsniai). Šalys nepateikė atsiliepimų, nedetalizavo turtinės padėties, įstatyminė atstovė nenurodė kaltės paneigimo dėl žalos atsiradimo.

11. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovai aukščiau nurodytą skolą ieškovei būtų sumokėję, skolos dydžio atsakovai neginčijo, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 352,90 Eur skolą laikytinas pagrįstu ir įrodytu.

12. Nustačius, jog atsakovai nevykdė piniginės prievolės ieškovei, remiantis 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (aktualios redakcijos) 1 straipsnio 1 dalimi, ieškovė prašo priteisti iš atsakovų delspinigius už 6 mėnesių laikotarpį, iš viso 12,53 Eur.

13. Ieškovė prašo skolą iš atsakovų priteisti solidariai. Pažymėtina, kad bendrosios nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendrojo jungtinė nuosavybė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. J. ir V. J. po ½ dalį priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis). Įstatymas numato, jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu numatytus atvejus (CK 6.5 str.). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).

14. Todėl vadovaujantis CK 4.73 straipsnio 1 dalimi, 6.5 straipsniu, sprendimo už akių 7-13 punktais, 352,90 Eur skola ir 12,53 Eur delspinigiai ieškovei iš atsakovų priteistini lygiomis dalimis.

15. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsižvelgiant į lygių dalių prezumpciją, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) už iš kiekvieno priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos – po 7,50 Eur žyminio mokesčio iš kiekvieno (15 Eur x ½) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

17. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio (tenkanti dalis vienam atsakovui) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 290–292 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. J., gimimo data (duomenys neskelbtini) ir R. J., gimimo data (duomenys neskelbtini), 352,90 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 90 ct) skolą, 12,53 Eur (dvylikos eurų 53 ct) delspinigius, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Kėdainių butai“, juridinio asmens kodas 161130867.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.