- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-27
- Bylos Nr.
- eA-4140-575/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00126-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministrerija Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga
- Trečiasis asmuo
- J. J.
- Kategorijos
- 21.3.7Pareigybės panaikinimas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento prašymą atsakovui Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. J. dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir pareiškėjas, Alytaus RAAD) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2016 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. LAA17-65(16) „Dėl išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo valdymo organo sutikimo“ (toliau – ir Raštas) (b. l. 1–4).
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus RAAD Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojas J. J., kuris yra Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narys, 2016 m. lapkričio 28 d. gavo įspėjimo lapelį Nr. V2-(2.16)-(12)-V8-2401 dėl atleidimo iš darbo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir PSĮ) 21 straipsnio 1 dalimi, Alytaus RAAD 2016 m. gruodžio 5 d. raštu kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo atleisti J. J. iš einamų pareigų. Tačiau ginčijamu Raštu atsakovas nesutiko su J. J. atleidimu, argumentuodamas tuo, jog nepagrįstai naikinama Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybė. Šiame kontekste Alytaus RAAD pabrėžė, kad ginčijamo atsakovo Rašto argumentai nepatvirtina, jog J. J. siekiama atleisti iš darbo būtent dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje ar veiklos joje. Pareiškėjas nurodė, kad teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis J. J. buvo pranešta apie planuojamą atleidimą, įtvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kuris nustato, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Atitinkamai Alytaus RAAD 2016 m. rugsėjo 28 d. gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. Regionų aplinkos apsaugos departamentų veiklos audito ataskaitą (toliau – ir Audito ataskaita) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. (4-l)-D8-7329 „Dėl vidaus audito ataskaitos pateikimo“, kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio 10 punkto nuostatomis, prašoma, suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriumi, priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo ir pateikti užpildytą rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą. Tuo tarpu Audito ataskaitoje, be kita ko, pateikta rekomendacija panaikinti Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybę. Taigi, Alytaus RAAD direktorius 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. Vl-76 „Dėl rekomendacijų, pateiktų regionų aplinkos apsaugos departamentų veiklos Vidaus audito ataskaitoje Nr. 4-4-(l)-16-05 įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ patvirtino rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą ir 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V1-85 „Dėl pareigybės panaikinimo“ priėmė sprendimą nuo 2017 m. vasario 1 d. naikinti Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybę. Pareiškėjas pažymėjo, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog Alytaus RAAD vykdomi struktūriniai pokyčiai yra objektyviai pateisinami ir J. J. užimama pareigybė realiai bei teisėtai naikinama VTĮ 43 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šiame kontekste pareiškėjas akcentavo, kad tiek Profesinei sąjungai pateiktame prašyme dėl sutikimo atleisti J. J. iš einamų pareigų, tiek įspėjime dėl pareigybės panaikinimo nurodė visas aplinkybės dėl struktūros pokyčių bei riboto finansavimo. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad Alytaus RAAD struktūroje net didesniuose padaliniuose nėra padalinių vadovų pavaduotojų pareigybių, o paskutinės buvusios padalinių vadovų pavaduotojų pareigybės dėl struktūros pokyčių bei riboto finansavimo panaikintos 2014 m. lapkričio 28 d. ir 2015 m. birželio 1 d. Pareiškėjas kartu pabrėžė, kad skundžiamame Rašte atsakovo nurodyti teiginiai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, šiuo metu dėl daugelio atsakovo teiginių vyksta teisminiai ginčai, tačiau tai nėra susiję su J. J. naryste Profesinėje sąjungoje, atstovavimu Profesinės sąjungos nariams ar aktyvia veikla Profesinėje sąjungoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 28–39) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas pažymėjo, kad pareigybės naikinimo procedūra, kuri iš esmės lemia finansinius praradimus ir ilgalaikio pajamų šaltinio netekimą asmeniui, neturi būti fiktyvi. Tuo tarpu Alytaus RAAD prašymas dėl sutikimo atleisti J. J. iš einamų pareigų iš esmės yra sąlygotas ne konkrečių objektyvių aplinkybių, o siekio susidoroti su minėtu asmeniu, kaip Profesinės sąjungos nariu. Šiame kontekste atsakovas paaiškino, kad 2015 m. birželio 1 d. įvyko struktūrinis Alytaus RAAD pertvarkymas, kurio metu panaikinti struktūriniai padaliniai, be kita ko, ir Alytaus miesto agentūra bei Alytaus rajono agentūra. Vietoje minėtų agentūrų buvo įsteigta Alytaus agentūra. Minėti struktūriniai pertvarkymai buvo vykdomi nesilaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) reikalavimų, susijusių su informavimu, konsultavimu ir grupės darbuotojų atleidimu. Profesinės sąjungos reikalavimai informuoti apie situaciją ir konsultuotis buvo ignoruojami, jai buvo atsisakoma pateikti informaciją ir nevykdomos konsultacijos. Dėl aptartų pažeidimų buvo pradėtas administracinis ginčas, kuris šiuo metu dar nagrinėjamas. Be to, 2016 m. sausio mėn. Alytaus RAAD administracija priėmė J. J. atžvilgiu nepalankų sprendimą – įvertino jo 2015 m. tarnybinę veiklą „patenkinamai“. Atsakovo žiniomis, įrašyti tokį įvertinimą tiesioginiam J. J. vadovui nurodė Alytaus RAAD vadovas. Tačiau J. J. kasmetinis vertinimas turėjo būti atliekamas ne Alytaus RAAD, o Valstybės tarnybos departamento sudarytoje komisijoje. Atitinkamai 2016 m. vertinamojo posėdžio metu J. J. veikla buvo pakeista į „gerai“. Taip pat 2016 m. vasario mėn. iš J. J. jėga buvo atimtas asmeninis diktofonas ir pradėtas tarnybinis patikrinimas, o 2016 m. balandžio 18 d., neatsižvelgus į atsakovo nesutikimą, paskirta tarnybinė nuobauda J. J.. Dėl šios nuobaudos yra pradėtas administracinis ginčas. Po šių įvykių Alytaus RAAD vadovas pasikvietė J. J. bei jo kolegą ir pasiūlė savo noru išeiti iš darbo arba pažymėjo, jog bus rasta būdų, kaip priversti tai padaryti. 2016 m. vasario mėn., atsižvelgiant į anoniminį pranešimą, buvo pradėtas J. J. naudojimosi tarnybiniu automobiliu patikrinimas, o Alytaus RAAD 2016 m. liepos 11 d. įsakymu J. J. paskirta sąlyginė nuobauda, dėl kurios taip pat vyksta administraciniai ginčai. Remdamasi minėtomis aplinkybėmis, Profesinė sąjunga teigė, kad nagrinėjamu atveju, Alytaus RAAD nepavykus susidoroti su įstaigai nepalankiu profesinės sąjungos nariu J. J. išnaudotomis administracinėmis priemonėmis, pareiškėjas nutarė panaikinti Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybę ir tokiu būdu atleisti šias pareigas einantį asmenį. Atsakovas akcentavo, kad iki 2015 m. birželio 1 d. įvykusios reorganizacijos ir dėl šios reorganizacijos atsakovo teismui pateiktų pagrįstų reikalavimų dėl informacijos apie struktūrinius pertvarkymus J. J. su neigiamu poveikiu iš Alytaus RAAD vadovo nebuvo susidūręs. Atsakovas kartu pabrėžė, kad Alytaus RAAD direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. V1-85 „Dėl pareigybės panaikinimo“, kuriuo panaikinta Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybė, priimtas iš esmės vadovaujantis rekomendacinio pobūdžio Audito ataskaita, Alytaus RAAD 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. V1-76 „Dėl rekomendacijų, pateiktų regiono aplinkos apsaugos departamentų veiklos Vidaus audito ataskaitoje Nr. 4-4-(1)-16-05 įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ ir Alytaus RAAD darbo grupės 2016 m. lapkričio 14 d. pažyma Nr. V6-10, o minėtos pareigybės naikinimas yra siejamas su vieninteliu kriterijumi – vienam vadovaujančiam darbuotojui tenkančiu darbuotojų skaičiumi, tačiau į kitus vertinamuosius kriterijus neatsižvelgta. Šiuo aspektu atsakovas papildomai nurodė, kad iš J. J. užimamos pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų nei viena funkcijų neapima vadovavimo funkcijų (išskyrus Alytaus agentūros vedėjo pavadavimą jam nesant), todėl tai leidžia teigti, jog J. J. vykdo tokias pat funkcijas kaip ir bet kuris Alytaus agentūroje dirbantis inspektorius. Be to, nei vienas regiono aplinkos apsaugos departamentas nėra atleidęs atitinkamų darbuotojų ir nesinaudojo šiomis rekomendacijomis. Atsakovas papildomai atkreipė dėmesį į tai, jog Alytaus RAAD 2017 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. P1-2 buvo panaikintas Alytaus RAAD 2017 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. P1-1 dėl J. J. atleidimo. Atsakovo manymu, tokie Alytaus RAAD veiksmai rodo nenuoseklumą sprendžiant Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybės naikinimo klausimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 52–58) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. J. J. teigimu, nagrinėjamu atveju Alytaus RAAD siekia susidoroti su juo kaip su įstaigai nepalankiu Profesinės sąjungos nariu. J. J. atsiliepime nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir atsakovas savo atsiliepime į pareiškėjo prašymą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 28 d. sprendimu (b. l. 70–75) pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino Profesinės sąjungos 2016 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. LAA17-65(16) „Dėl išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo valdymo organo sutikimo“.
Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Centralizuotas vidaus audito skyrius 2016 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (4-1)-D8-7329 „Dėl vidaus audito ataskaitos pateikimo“ pateikė Alytaus RAAD direktoriui Audito ataskaitą ir Rekomendacijų, pateiktų vidaus audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių plano formą, kurioje rekomenduojama panaikinti Alytaus agentūroje vedėjo pavaduotojo pareigybę. Įgyvendinimo priemonių plane nurodyta, kad rekomendacijos reikšmingumas – didelis. Alytaus RAAD direktorius 2016 m. spalio 26 d. Įsakymu Nr. V1-76 patvirtino rekomendacijų, pateiktų vidaus audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių planą, kuriame nurodyta priemonė iki 2017 m. vasario 1 d. panaikinti Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybę. Alytaus RAAD direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. įsakyme Nr. V1-85 „Dėl pareigybės panaikinimo“ nurodyta, kad nuo 2017 m. vasario 1 d. panaikinama Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybė. Alytaus RAAD 2016 m. lapkričio 28 d. įspėjimo lapeliu Nr. V2-(2.16)-(12)-V8-2401 „Dėl atleidimo iš darbo“ pranešė J. J., kad nuo 2017 m. vasario 1 d. bus panaikinta Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybė, taip pat nurodė aktualų teisinį reglamentavimą ir pareigybės panaikinimo teisinį pagrindą. Alytaus RAAD 2016 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (1.18)-V8-2462 informavo Profesinę sąjungą apie tai, kad Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojui J. J. 2016 m. lapkričio 28 d. įteiktas įspėjimo lapelis dėl atleidimo iš darbo, ir, vadovaudamasis PSĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašė pateikti išankstinį sutikimą dėl J. J. atleidimo. Tačiau Profesinė sąjunga ginčijamu 2016 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. LAA17-65(16) „Dėl išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo valdymo organo sutikimo“ nesutiko su J. J. atleidimu dėl nepagrįstai naikinamos Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybės. Tuo tarpu Alytaus RAAD direktorius 2017 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. P1-2 panaikino 2017 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. P1-1 „Dėl J. J. atleidimo“, o 2016 m. lapkričio 28 d. įspėjimo lapelį Nr. V2-(2.16)-(12)-V8-2401 nusprendė laikyti negaliojančiu.
Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad VTĮ įtvirtinta valstybės tarnautojų teisė būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, tačiau šiame teisės akte nėra normų, kurios reguliuotų valstybės tarnautojų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, garantijas dėl jų atleidimo iš einamų pareigų. Todėl, remiantis VTĮ 5 straipsniu, sprendžiant dėl valstybės tarnautojų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, atleidimo iš einamų pareigų, be kita ko, turi būti remiamasi ir PSĮ. Atitinkamai PSĮ 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo.
Šiuo aspektu teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, jog teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (rėmėsi LVAT 2010 m. liepos 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. birželio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012). Be to, draudžiama pirmiau aptartą profesinių sąjungų narių garantijų sistemą įgyvendinti tokiu būdu, kuris, priklausomai nuo aplinkybių, suponuotų piktnaudžiavimą teise ir dėl kurio valstybės institucijos vadovybei kiltų kliūčių įgyvendinti tinkamą valstybės institucijos funkcionavimą. Profesinės sąjungos savo veikloje gindamos savo narių teises taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis (rėmėsi LVAT 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-418/2009, 2012 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-368/2012). Profesinei sąjungai suteikta teisė sprendžiant klausimą dėl sutikimo atleisti tarnautoją iš užimamų pareigų patikrinti, ar tarnautojas atleidžiamas dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. papildomas profesinės sąjungos renkamo organo narių teisių atleidžiant juos iš darbo apsaugos mechanizmas aiškintinas tik kaip garantija profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje (rėmėsi LVAT 2012 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-343/2012, 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2021-520/2015). Įvertinęs minėtą reglamentavimą, teismas akcentavo, kad PSĮ 21 straipsnyje įtvirtinta garantija profesinių sąjungų renkamo organo nariams yra siekiama apsaugoti jų interesus tik tuo tikslu, jog su jais nebūtų susidorota už jų veiklą profesinėje sąjungoje, tačiau tai neturi sukurti teisės profesinių sąjungų atstovams nevykdyti įstatymų ar galiojančių teisės aktų nuostatų bei tapti priemone užkirsti darbdaviui kelią įgyvendinti jam teisės aktais suteiktas teises. Taigi, teismas nagrinėjamoje byloje turi įvertinti tik tai, ar atleidimas iš tarnybos nėra susijęs su J. J. veikla Profesinėje sąjungoje, nevertinant kitų atleidimo teisėtumo pagrindų.
Šiuo aspektu teismas akcentavo, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (1.18)-V8-2462 kreipėsi į atsakovą dėl išankstinio sutikimo (nesutikimo) atleisti J. J. iš einamų pareigų, kadangi, vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, yra naikinama Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybė. Tuo tarpu atsakovas ginčijamu Raštu nesutiko su J. J. atleidimu. Kaip matyti iš skundžiamo Rašto turinio, Profesinė sąjunga jame pateikė argumentus, susijusius su 2015 m. įvykusiais struktūriniais Alytaus RAAD pakeitimais, J. J. atžvilgiu atliktu tarnybinės veiklos vertinimu ir tarnybiniais patikrinimais, taip pat su nepagrįstai naikinama Alytaus agentūros vedėjo pareigybe. Taigi, ginčijamame rašte atsakovas iš esmės vertino trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu atliktos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros, tarnybinių patikrinimų, Alytaus RAAD struktūrinio pertvarkymo bei Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybės naikinimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamame Rašte nenurodyta išsamių motyvų ar argumentų, pagrindžiančių ar leidžiančių manyti, jog J. J. yra atleidžiamas iš einamų pareigų būtent dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, nepateikti jokie faktai, galintys pagrįsti prielaidą dėl pareiškėjo atleidimo ryšio su Profesinės sąjungos veikla buvimo. Teismas pažymėjo, jog vien atsakovo manymas, kad J. J. yra siekiama atleisti dėl jo dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje, šio teiginio nepagrindžiant jokiomis aiškiomis ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių būtų galima spręsti dėl šių aplinkybių ryšio su J. J. veikla Profesinėje sąjungoje, nėra pakankamas. Be to, ginčijamame atsakovo Rašte ir atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodyti argumentai, jog yra siekiama susidoroti su Profesinės sąjungos nariais ir mažinti jų įtaką nepagrįstai naikinant valstybės tarnautojo pareigybę, taip pat teiginiai, jog įsakymas dėl pareigybės panaikinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, negali būti vertinami kaip turintys ryšį su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą atleisti J. J. iš einamų pareigų, viršijo PSĮ jam nustatytus įgaliojimus. Tuo tarpu situacija, kai valstybės institucija, panaikindama karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, negali taikyti poveikio priemonių vien dėl to, jog profesinė sąjunga nepagrįstai tam neduoda sutikimo, iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus ir sudaro kliūtis įgyvendinti tinkamą valstybės institucijos funkcionavimą. Taigi, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas ir skundžiamas Profesinės sąjungos 2016 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. LAA17-65(16) „Dėl išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo valdymo organo sutikimo“, kuriuo nuspręsta nesutikti su J. J. atleidimu, yra nepagrįstas ir naikintinas.
III.
Atsakovas Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniame skunde (b. l. 78–88) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Alytaus RAAD prašymą. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nei atsakovas, nei J. J. nepateikė įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima teigti, kad trečiojo suinteresuoto asmens atleidimas yra susijęs su jo naryste Profesinėje sąjungoje, yra nepagrįsta ir padaryta vertinant visą situaciją tik paviršutiniškai bei neobjektyviai, netinkamai ištyrus faktines bylos aplinkybes ir įrodymus. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjo prašymas ir pati atleidimo procedūra nėra pagrįsti, nes jais tik siekiama užmaskuoti siekį susidoroti su įstaigai nepalankiu Profesinės sąjungos nariu. Tuo tarpu siekis susidoroti su Profesinės sąjungos nariu dėl jo statuso, atstovavimo įstaigos darbuotojams ir aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje negalėtų būti ir niekada nebūtų išreikštas tiesiogiai, nes tokiu atveju jis savaime būtų neteisėtas ir negaliojantis. Atsakovas pažymi, kad šiuo atveju byloje pateiktos informacijos apie neigiamo poveikio priemonių taikymą J. J. pakanka įrodyti sistemingus ir nuolatinius Alytaus RAAD veiksmus, nukreiptus prieš Profesinę sąjungą ir J. J.. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą.
Pareiškėjas Alytaus RAAD atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 92–93) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nenurodė jokių motyvų ar argumentų, pagrindžiančių ar leidžiančių manyti, kad J. J. yra atleidžiamas iš einamų pareigų būtent dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, o tokiems teiginiams vien atsakovo manymo nepakanka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 97–98) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Alytaus RAAD prašymą. J. J. pažymi, kad sutinka su Profesinės sąjungos apeliaciniu skundu ir jį palaiko. Papildomai akcentuoja, kad siekis susidoroti su Profesinės sąjungos nariu dėl jo statuso, atstovavimo įstaigos darbuotojams ir aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje negalėtų būti ir niekada nebūtų išreikštas tiesiogiai, nes tokiu atveju jis savaime būtų neteisėtas ir negaliojantis. Todėl susidorojimo faktą siekiama užmaskuoti, pavyzdžiui, be objektyvaus pagrindo taikant tarnybinę atsakomybę ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą atleisti iš pareigų Profesinės sąjungos renkamojo organo narį pagrįstumo ir teisėtumo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Alytaus RAAD 2016 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (1.18)-V8-2462 (b. l. 5) kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo atleisti iš pareigų Alytaus agentūros vedėjo pavaduotoją J. J., kuris yra Profesinės sąjungos valdybos narys. Minėtame rašte Alytaus RAAD, be kita ko, nurodė, kad J. J. 2016 m. lapkričio 28 d. įteiktas įspėjimo lapelis dėl atleidimo iš darbo, kuriuo jis informuotas, jog jeigu iki pareigybės panaikinimo dienos jis nebus paskirtas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas, jei tokių pareigų yra, tai 2017 m. vasario 1 d. bus atleistas iš valstybės tarnybos pagal VTĮ 43 straipsnio 1 dalį, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jam bus išmokėta VTĮ 41 straipsnio 2 dalyje numatyta išeitinė išmoka.
Šiame kontekste pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. yra Profesinės sąjungos valdybos narys. Tuo tarpu, vadovaujantis PSĮ 21 straipsnio 1 dalimi, darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Būtinybė gauti sutikimą yra garantija profesinės sąjungos nariams, kuri būtina, kad būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, t. y., kad su jais nebūtų susidorota už tokią jų veiklą, taip pat užtikrinant lygias su kitais pareigūnais teises (žr., pvz., LVAT 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2293/2011). Atitinkamai, kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu dėl sutikimo atleisti iš pareigų Alytaus agentūros vedėjo pavaduotą J. J.. Tačiau atsakovas skundžiamu 2016 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. LAA17-65(16) „Dėl išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo valdymo organo sutikimo“ (b. l. 6–10) atsisakė duoti sutikimą atleisti J. J. iš pareigų.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad PSĮ 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos darbuotojo – profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos (profesinės sąjungos renkamųjų organų narių apsaugos nuo darbo santykių nutraukimo) tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės atleisti darbuotojus iš darbo piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad profesinei sąjungai suteikta teisė sprendžiant klausimą dėl sutikimo atleisti tarnautoją iš užimamų pareigų patikrinti, ar tarnautojas atleidžiamas dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. papildomas profesinės sąjungos renkamo organo narių teisių atleidžiant juos iš darbo apsaugos mechanizmas aiškintinas tik kaip garantija profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-343/2012, 2015 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2021-520/2015 ir kt.).
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad draudžiama pirmiau aptartą profesinių sąjungų narių garantijų sistemą įgyvendinti tokiu būdu, kuris, priklausomai nuo aplinkybių, suponuotų piktnaudžiavimą teise ir dėl kurio valstybės institucijos vadovybei kiltų kliūčių įgyvendinti tinkamą valstybės institucijos funkcionavimą. Šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra nusprendęs, kad profesinės sąjungos savo veikloje gindamos savo narių teises taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis (žr., pvz., LVAT 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-418/2009, 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Atitinkamai, nesant įrodymų, kad tarnautoją ketinama atleisti iš darbo dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą atleisti tarnautoją iš užimamų pareigų yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl skundžiamo Profesinės sąjungos Rašto, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą atleisti J. J. iš einamų pareigų, nepagrįstumo ir dėl to, kad šis Raštas iš esmės pažeidžia pareiškėjo interesus. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina atsakovas, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Tuo tarpu atsakovo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.
Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nagrinėjamam ginčui aktualiai profesinės sąjungos renkamųjų organų narių apsaugos nuo darbo santykių nutraukimo garantijai iš esmės analogišką profesinės sąjungos renkamųjų organų narių garantiją dėl drausminių nuobaudų skyrimo, yra išaiškinęs, jog profesinė sąjunga, mananti, kad tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, visų pirma, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Kai profesinė sąjunga, teigianti, kad jos nariui tarnybinė nuobauda taikoma dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, teismui nurodo aiškias ir konkrečias faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ryšio su profesinės sąjungos veikla, pati valstybės institucija, kaip darbdavys, turi įrodyti, kad tarnybinės nuobaudos neskiria dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.).
Taigi, nagrinėjamu atveju, ką ir vertino pirmosios instancijos teismas, buvo būtina nustatyti, ar Profesinė sąjunga pateikė tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti pagrįstą prielaidą dėl J. J. atleidimo iš Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigų ryšio būtent su jo veikla Profesinėje sąjungoje buvimo. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Profesinė sąjunga šiuo atveju iš esmės nenurodė pakankamai išsamių motyvų ar argumentų, pagrindžiančių ar leidžiančių pagrįstai manyti, jog J. J. yra atleidžiamas iš einamų pareigų būtent dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Centralizuotas vidaus audito skyrius 2016 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (4-1)-D8-7329 „Dėl vidaus audito ataskaitos pateikimo“ pateikė Alytaus RAAD direktoriui Audito ataskaitą ir Rekomendacijų, pateiktų vidaus audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių plano formą, kurioje rekomenduojama panaikinti Alytaus agentūroje vedėjo pavaduotojo pareigybę, rekomendacijos reikšmingumas nurodytas „didelis“ (b. l. 12–22). Atsižvelgęs į tai, Alytaus RAAD direktorius 2016 m. spalio 26 d. Įsakymu Nr. V1-76 patvirtino Rekomendacijų, pateiktų vidaus audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių planą, kuriame nurodyta priemonė iki 2017 m. vasario 1 d. panaikinti Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybę (b. l. 23–24), o 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V1-85 „Dėl pareigybės panaikinimo“ nusprendė nuo 2017 m. vasario 1 d. naikinti Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybę (b. l. 25). Apie tai J. J. buvo informuotas Alytaus RAAD 2016 m. lapkričio 28 d. įspėjimo lapeliu Nr. V2-(2.16)-(12)-V8-2401 „Dėl atleidimo iš darbo“, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog jeigu iki pareigybės panaikinimo dienos jis nebus paskirtas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas, jei tokių pareigų yra, tai 2017 m. vasario 1 d. bus atleistas iš valstybės tarnybos pagal VTĮ 43 straipsnio 1 dalį, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jam bus išmokėta VTĮ 41 straipsnio 2 dalyje numatyta išeitinė išmoka (b. l. 26). Taigi, minėti duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju J. J. ketinama atleisti iš pareigų VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y., kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Tuo tarpu ginčijamame Profesinės sąjungos Rašte pateikti argumentai dėl 2015 m. įvykusių struktūrinių Alytaus RAAD pakeitimų, J. J. atžvilgiu atlikto tarnybinės veiklos vertinimo, tarnybinių patikrinimų, Alytaus agentūros vedėjo pareigybės naikinimo pagrįstumo nepagrindžia J. J. atleidimo ryšio su Profesinės sąjungos veikla buvimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad bet kokia profesinės sąjungos renkamojo organo nario veikla profesinėje sąjungoje, darbdaviui prašant profesinės sąjungos duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui ar atleisti jį iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, vienareikšmiškai negali būti vertinama kaip aplinkybė, savaime įrodanti darbdavio siekį skiriant tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui ar atleidžiant jį iš darbo tokiu būdu su juo susidoroti. Tam, kaip minėta, būtina pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos (ar atleidimo iš darbo) ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kartu pažymėtina, kad atsakovo akcentuojama aplinkybė, jog Alytaus RAAD direktorius 2017 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. P1-2 panaikino 2017 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. P1-1 „Dėl J. J. atleidimo“, o 2016 m. lapkričio 28 d. įspėjimo lapelį Nr. V2-(2.16)-(12)-V8-2401 nusprendė laikyti negaliojančiu, minėtų teismo išvadų taip pat nepaneigia. Juolab kad šis įsakymas buvo priimtas dėl to, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme dar buvo nagrinėjama ši administracinė byla dėl atsakovo atsisakymo duoti sutikimą atleisti J. J. iš pareigų.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.