Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. Š. atstovo advokato Justino Borevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. skundas netenkintas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2022 m. gegužės 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANRN-5693-2022 paliktas galioti, be to, iš Institucijos nutarimo skilties „Pažeidimo esmė“ pašalinta aplinkybė, jog M. Š. nesilaikė Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 14 straipsnio 6 dalies 6 punkto reikalavimų ir visas su tuo susijusias nutarime nurodytas aplinkybes.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Institucijos 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANRN-5693-2022 M. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

2. Institucijos nutarime nurodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius, išnagrinėjęs daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) buto savininko prašymus, priėmė sprendimą pradėti Namo bendrosios nuosavybės valdytojo – namo adresu (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) pirmininko M. Š. veiklos neplaninį patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyti Bendrijos pirmininko veiklos trūkumai nurodyti patikrinimo akto 3 punkte. Pagal Bendrijos įstatų 21 punktą „Bendrijos valdymo organai yra Bendrijos pirmininkas ir valdyba. Bendrijos valdybą sudaro 5 (penki) nariai, įskaičiuojant Bendrijos pirmininką. Bendrijos pirmininkas ir valdybos nariai renkami visuotiniuose Bendrijos narių susirinkimuose“. Pagal pateiktus JAR duomenis Bendrijoje yra registruoti ne 5, bet 4 bendrijos valdybos nariai. Bendrijos pirmininkas nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad buvo organizuotas Bendrijos visuotinis susirinkimas dėl Bendrijos valdybos nario išrinkimo. Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius Bendrijos pirmininką 2021 m. vasario 1 d. raštu Nr. A51-8737/21 įpareigojo organizuoti Bendrijos visuotinį susirinkimą dėl valdybos nario išrinkimo, tačiau Bendrijos pirmininkas nepateikė duomenų, kad tai buvo padaryta. Konstatuota, kad Bendrijos pirmininkas nesilaikė Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies reikalavimo (šaukti Bendrijos visuotinį susirinkimą dėl Bendrijos valdybos nario išrinkimo) ir Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimo (savo veikloje vadovautis bendrijų įstatymu, bendrijos įstatais). Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrijos pirmininkas į pareiškėjo 2021 m. gruodžio 28 d. prašymą, pateiktą el. paštu, nepateikė prašomos informacijos, bet informavo, kad prašymas Bendrijai turi būti pateiktas registruotu paštu arba atvykus nurodytu adresu, nors dokumento, patvirtinančio, kad prašymas turi būti pateiktas tokiais būdais, Bendrijos pirmininkas poskyriui nepateikė. Konstatuota, kad Bendrijos pirmininkas nesilaikė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punkto reikalavimo (teikti informaciją butų ir kitų patalpų savininkams jų prašymu). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija padarė išvadą, jog Bendrijos pirmininkas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas pirmiau nurodytas funkcijas, padarė ANK 349 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, už šio nusižengimo padarymą jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. skundas netenkintas, yra pagrįsta, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

7. Nagrinėjamoje byloje Institucijos nutarimu M. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį. Ši ANK norma numato atsakomybę už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą jų atlikimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismui pašalinus dalį Institucijos nutarime inkriminuotų aplinkybių, administracinė atsakomybė M. Š. veiksmams taikyta dėl Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka, ir 14 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad bendrijos pirmininkas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, bendrijos įstatais, bendrijos pirmininko pareigybės aprašymu ir visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimais, pažeidimų.

8. Nurodytų teisės aktų pažeidimai pasireiškė tuo, kad M. Š. nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad buvo organizuotas Bendrijos visuotinis susirinkimas dėl Bendrijos valdybos nario išrinkimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius 2021 m. vasario 1 d. raštu Nr. A51-8737/21 įpareigojo Bendrijos pirmininką organizuoti Bendrijos visuotinį susirinkimą dėl valdybos nario išrinkimo, tačiau Bendrijos pirmininkas Institucijai nepateikė duomenų, kad tai buvo padaryta. Apelianto teigimu, visuotinio susirinkimo sušaukimas yra privalomas tik tokiu atveju, kai to reikalauja revizijos komisija arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Be to, nepritartina, jog Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatos turėtų būti laikomos dispozityvia norma, kuri numato tik teisę bendrijos pirmininkui ir valdybai šaukti visuotinius susirinkimus bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Šioje normos dalyje nėra numatytos jokios alternatyvos ar diskrecijos teisės dėl visuotinio susirinkimo šaukimo. Svarbiausi bendrijos klausimai yra sprendžiami visuotinio susirinkimo metu (bendrijos įstatų keitimas, valdybos narių, bendrijos pirmininko rinkimas, atšaukimas ir kt.), todėl pirmininkas, turėdamas įstatyme numatytą pareigą organizuoti bendrijos veiklą ir jos tikslų įgyvendinimą, atitinkamai turi ir pareigą šaukti visuotinį susirinkimą be jokių papildomų reikalavimų, kadangi dalis minėtų bendrijos klausimų gali būti sprendžiami tik visuotinio susirinkimo metu ir įstatymas nenumato kitokių alternatyvių būdų. Tuo tarpu tolimesnėje Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Taigi iš tokio normos turinio seka išvada, kad pirmininkui numatyta pareiga šaukti visuotinį susirinkimą, jeigu bendrijos veikloje iškyla klausimų, kuriuos įmanoma išspręsti tik visuotinio susirinkimo būdu, be to, visuotinis susirinkimas turi būti sušaukiamas ir tuo atveju, kai kylančių klausimų esmė pati savaime nereikalauja visuotinio susirinkimo šaukimo, tačiau tokį reikalavimą išreiškia įstatyme numatyti subjektai. Nagrinėjamoje situacijoje net ir nesant reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą tokia pareiga kilo dėl būtinumo išrinkti pareigas galintį eiti valdybos narį, o naujo valdybos nario rinkimo procesas priskirtas tik visuotinio susirinkimo kompetencijai.

9. Apeliantas papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodė, kad Bendrijos įstatuose nustatyta tvarka taikoma tik valdybai, tačiau Bendrijos pirmininko šaukiamam visuotinio narių susirinkimo šaukimui įstatuose numatyta tvarka nėra taikoma, jo pareiga kyla iš įstatymo. Sutiktina su apeliantu, kad įstatuose numatytos tvarkos neabejotinai privalo laikytis ir Bendrijos pirmininkas, tokią pareigą, be kita ko, numato ir Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalis. Čia tikslinga pabrėžti, kad šiuo atveju iš byloje esančių Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įstatų matyti, kad įstatų dalis, numatanti visuotinio Bendrijos narių susirinkimo šaukimo, organizavimo ir balsavimo tvarką, nenumato jokių konkrečių nuostatų dėl visuotinio susirinkimo šaukimo tvarkos (b. l. 25-34). Įstatų 31 punkte nurodyta, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas šaukiamas, organizuojamas, balsavimas jame vykdomas ir sprendimai priimami Bendrijų įstatymo nustatyta tvarka ir vadovaujantis toliau įstatuose nurodytomis nuostatomis. Visgi nė vienas tolimesnis įstatų punktas išsamiau nedetalizuoja Bendrijos visuotinio susirinkimo šaukimo tvarkos, dėl to nagrinėjamu atveju apylinkės teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad pareiga šaukti visuotinį susirinkimą kyla iš įstatymo. Tuo pačiu pabrėžtina, kad Bendrijos įstatuose nesant numatytos pareigos valdybai šaukti visuotinį susirinkimą, nereiškia, kad tokios pareigos apskritai nėra. Valdybai (kaip ir pirmininkui) pareigą šaukti visuotinį susirinkimą numato Bendrijų įstatymas. Ta aplinkybė, kad pareiga kyla ir valdybai, ir pirmininkui, niekaip nešalina pirmininko administracinės atsakomybės. Priešingai, ANK 349 straipsnio 1 dalis kaip administracinės atsakomybės subjektą už numatytų pareigų neatlikimą išskiria būtent daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininką. Tuo tarpu Bendrijų įstatymas valdybai numato tik pareigą atlyginti nuostolius dėl bendrijos įstatų ir kitų įstatymų pažeidimų.

10. Skunde taip pat analizuojama ir Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta norma, tvirtinant, kad ji nėra imperatyvi, o blanketinė. Tuo pačiu apeliantas pažymi, kad Institucijos raštas, kuriuo M. Š. įpareigotas organizuoti visuotinį susirinkimą dėl valdybos nario išrinkimo, nepatenka į Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytą dokumentų sąrašą, o savivaldybės administracija nėra tas subjektas, kuris pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį turi iniciatyvos teisę sušaukti susirinkimą, dėl to tvirtinama M. Š. neturėjus pareigos vykdyti tokį Institucijos įpareigojimą. Šioje vietoje apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalis numato bendro pobūdžio pareigą pirmininkui savo veikloje vadovautis nurodytais teisės aktais, kurių laikymasis neabejotinai yra privalomas ir tokia norma negali būti vertinama kaip neprivaloma, joje net ir neišskyrus konkrečių teisės aktų ar jų straipsnių dalių. Sutiktina su apeliantu, kad Institucija neturi iniciatyvos teisės sušaukti susirinkimą, jos raštas nėra Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytų teisės aktų pobūdžio, tačiau nagrinėjamu atveju Institucija ir neiniciavo visuotinio susirinkimo sušaukimo, o įpareigojo bendrijos pirmininką organizuoti visuotinį susirinkimą dėl valdybos nario išrinkimo, jeigu pagal įstatus išrinktų valdybos narių skaičius yra mažesnis nei numatyta įstatuose. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis būtent savivaldybę įgalioja prižiūrėti ir kontroliuoti bendrijos valdymo organų veiklą. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą (Bendrijų įstatymą) jiems priskirtas funkcijas ir, vadovaujantis ANK, surašyti administracinio nusižengimo protokolą, nagrinėti administracinio nusižengimo bylas, skirti administracines nuobaudas, perduoti administracinių nusižengimų bylas nagrinėti teismui. Taigi kaip matyti iš nagrinėjamos situacijos bei nustatyto teisinio reguliavimo, išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai vykdo jiems priskirtas funkcijas, ar jie laikosi įstatyme numatytų įpareigojimų, todėl atitinkami Institucijos sprendimai įpareigojant bendrijos pirmininką organizuoti visuotinį susirinkimą, teikti informaciją Institucijai yra pagrįsti Bendrijų įstatymo paminėtomis nuostatomis ir neviršija savivaldybės kompetencijos ribų.

11. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi, apeliantas išsako poziciją, kad pirmosios instancijos teismas peržengė skundo nagrinėjimo ribas, konstatuodamas, jog Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai yra neteisėti, negaliojantys, o teismo išvados dėl pirmininko pareigos sušaukti naują susirinkimą, kurios buvo kildinamos iš sprendimo negaliojimo, yra nepagrįstos. Tokie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas nekonstatavo, kad steigiamojo susirinkimo sprendimai yra neteisėti, o, spręsdamas dėl M. Š. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 1 dalyje, nurodė, kad Bendrijos pirmininkas nevykdė iš įstatymo kylančios pareigos sušaukti bendrijos visuotinį susirinkimą, kurio metu būtų atšauktas valdybos veikloje negalintis dalyvauti asmuo ir vietoje jo išrinktas naujas, taip užtikrinant, kad Bendrijos valdybos veikla ir sudėtis atitiktų Bendrijos įstatus. Taigi pareiga sušaukti Bendrijos visuotinį susirinkimą buvo kildinama ne iš steigiamojo susirinkimo sprendimo (ne)teisėtumo, o iš Bendrijų įstatymo nuostatų. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė remdamasis byloje surinkta ir teismo posėdyje patikrinta medžiaga, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados.

12. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas dėl to, kad steigiamojo susirinkimo metu į valdybos sudėtį buvo išrinktas asmuo, kuris pagal nustatytą teisinį reguliavimą negalėjo būti valdybos nariu. Tokių aplinkybių neginčija ir pats M. Š., jis patvirtino, kad suprato, jog išrinktas G. P. negalėjo būti valdybos nariu, jį išbraukė iš steigiamojo susirinkimo protokolo, tačiau, kaip tvirtina, tokie jo veiksmai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, kadangi valdybos narį gali atšaukti tik visuotinis susirinkimas. Taigi nagrinėjamoje situacijoje susiklostė tokia situacija, kad asmuo neturėjo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų name, į kurio Bendrijos valdybą buvo išrinktas. Toks valdybos nario išrinkimas prieštaravo Bendrijos įstatų 50 punktui, be to, jo nebuvo galima užregistruoti juridinių asmenų registre (b. l. 19). Ši situacija Bendrijos pirmininkui neabejotinai buvo žinoma, atitinkamai savivaldybė 2021 m. vasario 1 d. raštu papildomai pastarąjį įpareigojo surengti visuotinį susirinkimą, kurio metu būtų sprendžiamas klausimas dėl valdybos nario išrinkimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, numatantį, kad bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, taip pat tai, kad bendrijos pirmininkas vadovaujasi įstatymais, bendrijos įstatais, kuriuose aiškiai numatyta, kokie asmenys gali būti renkami valdybos nariais, daro išvadą, kad M. Š. nesiėmė veiksmų anksčiau išdėstytai situacijai spręsti. Bendrijos pirmininkas privalėjo veikti taip, kad Bendrijos valdybos nariai atitiktų jiems būtinus reikalavimus, o tai įgyvendinti buvo įmanoma tik sušaukiant visuotinį susirinkimą, kurio metu ir būtų sprendžiamas naujo valdybos nario rinkimo klausimas. Taigi konstatuotina, kad Bendrijos pirmininkas, nesiimdamas jokių veiksmų, nevykdė pareigos vadovautis įstatymais, Bendrijos įstatais, nesušaukė visuotinio susirinkimo, dėl to buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį.

13. Nagrinėjamos situacijos vertinimo nekeičia ir apelianto argumentai, jog sušaukus visuotinį susirinkimą, Bendrijos pirmininkas negalėtų užtikrinti, kad toks susirinkimas neabejotinai būtų įvykęs ir atitinkamas sprendimas būtų priimtas. Čia pirmiausia pabrėžtina, kad M. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas tik dėl pareigos sušaukti visuotinį susirinkimą nevykdymo. Bendrijos pirmininkui sušaukus susirinkimą ir tinkamai pranešus apie jo vietą, data, laiką, darbotvarkę ir kt., nebūtų pagrindo taikyti administracinę atsakomybę, nepaisant visuotiniame susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių skaičiaus ar balsavimo rezultatų, kadangi kiekvieno bendrijos nario balsas yra laisvas, o pirmininkui nėra numatyta atsakomybė dėl visuotinio susirinkimo sprendimų rezultato.

14. Atsižvelgdamas į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai netenkino M. Š. skundo. Apeliacinės instancijos teismui naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. atstovo advokato Justino Borevičiaus apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.