- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- II-615-1078/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00804-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. Š.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius
- Advokatai
- Justinas Borevičius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Š. įgaliotam atstovui advokatui Justinui Borevičiui,
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą), atstovėms Giedrei Baranauskienei, Justinai Užumeckaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-5693-2022 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANRN-5693-2022 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) M. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 349 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Skundžiamame nutarime nurodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius (toliau - Skyrius), išnagrinėjęs daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (toliau - Namas) buto savininko (toliau - pareiškėjas) prašymus priėmė sprendimą pradėti Namo bendrosios nuosavybės valdytojo, Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrijos (kodas (duomenys neskelbtini), toliau - Bendrija) pirmininko M. Š. (toliau - pirmininkas) veiklos neplaninį patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyti Bendrijos pirmininko veiklos trūkumai nurodyti Patikrinimo akto 3 punkte. Pagal Bendrijos įstatų 21 punktą „Bendrijos valdymo organai yra Bendrijos pirmininkas ir valdyba. Bendrijos valdybą sudaro 5 (penki) nariai, įskaičiuojant Bendrijos pirmininką. Bendrijos pirmininkas ir valdybos nariai renkami Visuotiniuose BN susirinkimuose“. Pagal pateiktus JAR duomenis Bendrijoje yra registruoti ne 5, bet 4 Bendrijos valdybos nariai. Bendrijos pirmininkas nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad buvo organizuotas Bendrijos visuotinis susirinkimas dėl Bendrijos valdybos nario išrinkimo. Nors Skyrius Bendrijos pirmininką 2021 m. vasario 1 d. raštu Nr. A51-8737/21 įpareigojo organizuoti Bendrijos visuotinį susirinkimą dėl valdybos nario išrinkimo, tačiau Bendrijos pirmininkas nepateikė duomenų, kad tai buvo padaryta. Laikytina, kad Bendrijos pirmininkas nesilaikė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - Bendrijų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies reikalavimo (šaukti Bendrijos visuotinį susirinkimą dėl Bendrijos valdybos nario išrinkimo), Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimo (savo veikloje vadovautis Bendrijų įstatymu, Bendrijos įstatais). Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrijos pirmininkas į pareiškėjo 2021 m. gruodžio 28 d. prašymą, pateiktą el. paštu, nepateikė prašomos informacijos, bet informavo, kad prašymas turi būti pateiktas Bendrijai registruotu paštu arba atvykus nurodytu adresu, nors dokumento, patvirtinančio, kad prašymas turi būti pateiktas tokiais būdais Bendrijos pirmininkas Poskyriui nepateikė. Laikytina, kad Bendrijos pirmininkas nesilaikė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punkto reikalavimo (teikti informaciją butų ir kitų patalpų savininkams jų prašymu). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamą nutarimą priėmusi Instituciją, padarė išvadą, jog Bendrijos pirmininkas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas pirmiau nurodytas funkcijas, padarė ANK 349 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą ir jam už šio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, pareiškėjas M. Š. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodyta, jog 2019 m. spalio 23 d. Bendrijos steigiamojo susirinkimo metu buvo išrinkti 5 valdybos nariai. Valdybos narių išrinkimo faktas užfiksuotas 2019 m. spalio 25 d. Bendrijos steigiamojo susirinkimo protokole. Išrinktų Bendrijos valdybos narių skaičius visiškai atitinka Bendrijos įstatų 21 punktą. Po valdybos išrinkimo, vienas iš daugiabučio namo gyventojų jam (M. Š.) nurodė, jog valdybos nariu išrinktas G. P. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise buto ar kitos patalpos neturi, dėl ko jis (M. Š.), remdamasis šia informacija bei neturėdamas teisinio išsilavinimo, iš 2019 m. spalio 25 d. Bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo išbraukė G. P. vardą ir pavardę iš valdybos narių sąrašo bei parašė pastabą, jog jis nevaldo buto ar kitos patalpos daugiabučiame pastate, todėl negali būti valdybos nariu. Vėliau, po konsultacijų su teisininkais, suprato, jog tik visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, kuris valdybos nariu išrinko G. P., jį turėjo ir atšaukti iš valdybos narių pareigų, todėl jo (M. Š.) atliktas veiksmas, kuomet jis iš 2019 m. spalio 25 d. Bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo ranka išbraukė valdybos narį G. P., neturi jokios teisinės reikšmės. Pareiškėjas skunde nurodo, jog iš tiesų, visuotinis Bendrijos narių susirinkimas nesprendė klausimo dėl valdybos nario G. P. atšaukimo, tačiau Bendrijos valdybos narių rinkimai numatyti 2022 m. birželio mėnesį. Pareiškėjo vertinimu, skundo padavimo dienai (2022 m. birželio 1 d.) yra išrinkti visi penki Bendrijos valdybos nariai, kadangi G. P. nėra nei atšauktas, nei atsistatydinęs. G. P. yra valdybos narys, tačiau jo statutas nėra išviešintas VĮ Registrų centre. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo vertinimu skundo padavimo dienai ir skundžiamo nutarimo priėmimo dienai, buvo išrinkti visi 5 Bendrijos valdybos nariai, todėl jis nepažeidė Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo sušaukti Bendrijos visuotinį susirinkimą dėl Bendrijos valdybos nario išrinkimo. Pareiškėjas taip pat nurodo ir tai, jog sutinka, kad vieno Bendrijos valdybos nario informacija nėra išviešinta VĮ Registrų centre, tačiau nei Bendrijų įstatymo nuostatuose, nei Bendrijos įstatuose nėra numatyta pareiga išviešinti Bendrijos valdybos narius, taip pat nėra numatyta ir atsakomybė už tokios pareigos nevykdymą. Skunde akcentuojama ir tai, jog G. P. yra formalus Bendrijos valdybos narys, jis niekada nedalyvavo valdybos posėdžiuose, nepriiminėjo sprendimų, todėl Pareiškėjo vertinimu, susidariusi situacija dėl G. P. nepadarė jokios žalos nei Bendrijai, nei jos nariams.
Taip pat Pareiškėjas skunde nurodė ir tai, jog jis nesutinka su Skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybe, kad Bendrijos narei nepateikė atsakymo į jos 2021 m. gruodžio 28 d. el. paštu pateiktą užklausą ir tuo pažeidė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punkto reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, jog jis su minėta Bendrijos nare susirašinėjo nuo 2022 m. gruodžio 7 d. ir jai pateikdavo atsakymus į jos užklausimus, o 2021 m. gruodžio 28 d. gautame el. laiške buvo išdėstytas nesutikimas su jp pateiktais atsakymais ir išreikštas pasipiktinimas. Pareiškėjas akcentuoja, jog Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punkte numatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. Jam, kaip Bendrijos pirmininkui nustatyta prievolė teikti ne bet kokią informaciją Bendrijos nariams, o konkrečiais klausimais, susijusiais su bendrijos organų sprendimais, bendrijos turtu, informaciją apie kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kilus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. Įstatyme nėra įtvirtinta nuostatų, įpareigojančių Bendrijos pirmininką teikti atsakymus į bet kokius klausimus, taip pat nėra pareigos susirašinėti iki begalybės. Šiuo konkrečiu atveju jam 2021 m. gruodžio 28 d. pateiktame laiške nebuvo klausimų, susijusių su Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje įvardinta informacija.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjas teismo prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir nutraukti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad JAR duomenimis Bendrijoje yra registruoti ne 5, bet 4 Bendrijos valdybos nariai, kas iš esmės pažeidžia Bendrijos įstatuose įtvirtintas normas. Skyrius dar 2021 m. vasario 1 d. raštu Nr. A51- 8737/21 teikė įpareigojimą M. Š. organizuoti visuotinį susirinkimą dėl valdybos nario išrinkimo, kad valdybos narių skaičius atitiktų Bendrijos įstatuose nustatytą Bendrijos valdybos narių skaičių. Taigi akivaizdu, kad apie tai, jog visuotinis susirinkimas dėl Bendrijos valdybos narių išrinkimo, turi būti organizuojamas, M. Š. žinojo, ir to neneigia, dar 2019 metais, po Valdybos narių išrinkimo, sužinojus, kad G. P. negali užimti valdybos nario pareigų, ir dar kartą buvo informuotas 2021 metais, tačiau Pareiškėjas visuotinio susirinkimo neorganizavo, neinformavo Namo gyventojų apie reikalingumą perrinkti Bendrijos valdybos narį, ir būtent M. Š., kaip Bendrijos pirmininkas, turėjo prievolę šaukti visuotinį susirinkimą, o to nepadarydamas jis nesilaikė Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies reikalavimo (šaukti Bendrijos visuotinį susirinkimą dėl Bendrijos valdybos išrinkimo), Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimo (savo veikloje vadovautis Bendrijų įstatymu, Bendrijos įstatais). Taip pat Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pažymi, jog, nors skunde pareiškėjas teigia, kad visuotinis susirinkimas nebuvo šaukiamas ir dėl pandeminės situacijos, tačiau skundžiamame nutarime aptariama situacija dėl valdybos narių skaičiaus pareiškėjui buvo žinoma tiek dar prieš pandemiją, tiek ir po jos, todėl jo teiginiai, kad sušaukti susirinkimą kliudė pandemijos situacija valstybėje yra deklaratyvūs ir atmestini.
Dėl Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punkto reikalavimų pažeidimo Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nurodė, kad Bendrijos pirmininkas yra atsakingas už informacijos pateikimą butų savininkams jų prašymu bei privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. Bendrijų įstatyme ir Bendrijos įstatuose nėra nurodytas reikalavimas, kad patalpos savininkas prašymus teiktų tik registruotu paštu ar atvykęs pas Valdytoją. Tačiau M. Š. pateikė priežiūros ir kontrolės vykdytojui 2022 m. vasario 23 d. Bendrijos valdybos narių susirinkimo protokolą Nr. 1- 2022, kuriame nurodyta, kad Bendrijos valdyba priėmė sprendimą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų oficialių raštų, pranešimų, skundų, užklausų priėmimo tvarkos aprašą 2022 m. vasario 23 d. Nr. 1, kuris, pažymėtina gyventojos užklausos pateikimo metu, t. y. 2021 m. gruodžio 28 d. negaliojo, todėl laikytina, kad M. Š. privalėjo pateikti atsakymą į gyventojos 2021 m. gruodžio 28 d. prašymą.
Teisiamojo posėdžio metu pareiškėjo įgaliotas atstovas nurodė, jog palaiko pareiškėjo skundą skunde nurodytais motyvais, akcentuodamas tai, kad pirmas teisės aktų pažeidimas, nutarime nurodomas, yra ne už tai, kad nevykdė įpareigojimų sušaukti susirinkimą, o kad nesušaukė susirinkimo išrinkti valdybos narį. Steigiamojo Bendrijos susirinkimo metu, vykusio 2019 m., buvo išrinktas tiek pirmininkas M. Š., tiek kiti valdybos nariai. Teisiškai tokio susirinkimo sprendimą gali panaikinti tik pats susirinkimas arba tik teismo tvarka pripažinus juridinio asmens valdymo organų sprendimą negaliojančiu. Pats M. Š. į teismą nesikreipė, tačiau to nedarė ir kiti Bendrijos nariai. Skundo padavimo dienai visgi buvo ta situacija, kad G. P. yra valdybos narys, nes jo išrinkimas nėra atšauktas. Skundo nagrinėjimo dienai jau yra išrinkta nauja valdyba, nes, baigiantis M. Š. kadencijai, vadovaujantis teisės aktais, buvo sušauktas Bendrijos narių susirinkimas, kuris įvyko 2022 m. birželio 30 d. Be to, pagal Bendrijų įstatymą ne tik valdybos pirmininkas gali šaukti visuotinį narių susirinkimą, Bendrijų įstatymas numato, kad teisė sušaukti visuotinį susirinkimą turi ir valdybos nariai, ir revizorius, ir daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių, tad Bendrijos narė, iniciavusi šį procesą, turėjo teisę pati surinkti gyventojus ir inicijuoti susirinkimo sušaukimą. Todėl kyla klausimas, kodėl šioje situacijoje administracinio nusižengimo nutarimas priimtas tik M. Š. atžvilgiu. Taip pat Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo tai, kad išviešinimas Registrų centre neturi jokios reikšmės, kadangi valdybos narys eina pareigas nuo jo išrinkimo momento, o išviešinimas turi reikšmę tik prieš trečiuosius asmenis. Taigi, vien ta aplinkybė, kad G. P. nebuvo išviešintas kaip valdybos narys Registrų centre, taip pat tai, kad 2019 m. visuotinio susirinkimo protokole M. Š. ranka išbraukė G. P. iš valdybos narių sąrašo, nepaneigia to, jog G. P. buvo valdybos narys. Dėl Bendrijų įstatymo 14 straipsnio pažeidimo, nurodė, jog iš esmės 2021 m. gruodžio 28 d. laiške buvo parašytas tiesiog gyventojos pasipiktinimas, jokių klausimų, į kuriuos būtų galima atsakyti, tame laiške nebuvo, į visus klausimus jai buvo atsakyta ankstesniais laiškais. Buvo bandoma konstruktyviai susirašinėti su minėta gyventoja, jai buvo pateikti atsakymai, buvo klausiama, kodėl ji nori apžiūrėti bendrijos objektus, tačiau gyventoja atsakymo į tą klausimą nepateikė. Pareiškėjo atstovo nuomone, šiuo atveju Bendrijos įstatymo 14 straipsnio 7 dalies pažeidimo nebuvo. Atsakydamas į teismo klausimus, pareiškėjo atstovas nurodė, kad M. Š. po to, kai sužinojo, jog G. P. negali būti valdybos nariu, jokių teisinių veiksmų nesiėmė.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovės nurodė, kad palaiko poziciją išdėstytą atsiliepime į skundą bei papildomai paaiškino, kad pagal Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies reikalavimus, Bendrijos pirmininkas turėjo atsakyti į jam pateiktą užklausimą ir nereikėtų sieti to vien tik su Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje išvardinta informacija, nes pagal šio straipsnio 6 dalį, jis turi pareigą atsakyti į užklausimą, tačiau jis to nepadarė. Dėl valdybos nario, tai M. Š. buvo žinoma dar 2019 m., kad vienas valdybos narys yra neregistruotas, t. y. kai gavo juridinių asmenų registro atsakymą, kad vienas valdybos narys negali būti registruojamas, nes jis neatitinka bendrijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Savivaldybė atkreipė į tai M. Š. dėmesį dar 2021 m., įpareigodama sušaukti susirinkimą, tačiau M. Š. to nedarė ir valdyba dirbo nepilnos sudėties, kas iš esmės pažeidė teisės aktų reikalavimus.
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamoje byloje Pareiškėjas M. Š. nesutinka su tuo, jog jis Skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 1 dalyje.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog M. Š. yra Namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos pirmininkas, todėl jis turi pareigas, įtvirtintas Bendrijų įstatyme ir prievolę šias pareigas vykdyti tinkamai.
Į bylą pateiktų Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrijos Įstatų 31 punkte numatyta, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas šaukiamas, organizuojamas, balsavimas jame vykdomas ir sprendimai priimami Bendrijų įstatymo nustatyta tvarka ir vadovaujantis įstatuose toliau nurodytomis nuostatomis. Taigi, iš šios bendrijos įstatų nuostatos, akivaizdu, kad juosė nėra aptarta atskirai tvarka, kuria valdyba turėtų pareigą šaukti visuotinį susirinkimą, kas reiškia, jog pagal Bendrijos įstatus tokią pareigą turi tik bendrijos pirmininkas, nagrinėjamu atveju, - M. Š.
Pareiškėjas savo skunde neginčijo tos aplinkybės, kad jis, būdamas bendrijos pirmininku, žinojo, jog vienas iš bendrijos valdybos narių, išrinktas steigiamajame bendrijos susirinkime, pagal galiojantį teisinį reguliavimą negalėjo būti Bendrijos valdybos nariu, tačiau, anot pareiškėjo, tai jam nesukėlė pareigos šaukti visuotinį susirinkimą. Visgi su tokia pareiškėjo pozicija nesutiktina, kadangi, kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, būtent visuotinis susirinkimas renka ir atšaukia bendrijos valdybos narius, o visuotinio susirinkimo sušaukimas būtent ir yra Bendrijos pirmininko, taigi M. Š., pareiga, ir jis, nors ir žinojo, kad Bendrijos valdyba veikia nepilnos sudėties (vienas iš išrinktos valdybos narių pagal teisės aktus negalėjo būti renkamas į šias pareigas, t. y. negalėjo būti ir valdybos nariu) (aplinkybę, kad M. Š. apie susidariusią situaciją žinojo, patvirtina tai, jog jis dar 2021 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės įpareigojimu buvo įpareigotas organizuoti visuotinį susirinkimą, bei tai, kad Juridinių asmenų registras neleido registruoti G. P. kaip valdybos nario), tačiau šios situacijos niekaip nesprendė, nevykdė savo pareigos organizuoti visuotinį Bendrijos narių susirinkimą, kuriame galėtų būti atšauktas valdybos veikloje negalintis dalyvauti asmuo ir vietoj jo išrinktas naujas, taip užtikrinant, kad Bendrijos valdybos veikla ir sudėtis atitiktų Bendrijos įstatus. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu pagrįstai konstatuota, jog M. Š. nevykdė jam Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pareigų ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 1 dalyje.
Be to, Skundžiamu nutarimu konstatuota ir tai, kad M. Š., būdamas Benrijos pirmininku, pažeidė ir Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punkte jam įtvirtintą pareigą teikti informaciją butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu.
Iš į bylą pateikto susirašinėjimo, vykusio tarp M. Š. ir Bendrijos narės, nustatyta, kad šie asmenys susirašinėjo elektroniniu paštu kelias dienas, bendrijos narei pateikiant įvairius užklausimus, o M. Š. į juos atsakant. Iš minėto susirašinėjimo taip pat matyti ir tai, kad Bendrijos narės ir M. Š. susirašinėjimas nebuvo konstruktyvus, t. y. nors M. Š. atsakymai buvo lakoniški, tačiau Bendrijos narės laiškuose buvo pateikiami ne tik klausimai M. Š., tačiau ir išreiškiamas pasipiktinimas įvairiais klausimais, pvz. išreiškia pasipiktinimą, kodėl ji nepriimama į pokalbių grupę socialiniame tinkle. Taip pat iš susirašinėjimų matyti ir tai, jog 2021 m. gruodžio 7 d. laišku Bendrijos narė klausia, kada ji galėtų apžiūrėti visas bendrąsias patalpas, kurios yra užrakintos ir laisvai nepasiekiamos bendrasavininkiams ir šį klausimą pakartoja net kelis kartus, tačiau antrą kartą tame pačiame laiške užduodama analogišką klausimą jau prašo nurodyti laiką darbo valandomis, kada galėtų apžiūrėti klausime nurodytus objektus. Į šiuos užklausimus M. Š. atrašydamas elektroniniu laišku prašo pateikti priežastį, kodėl bendrijos narė pageidauja apžiūrėti bendrąsias patalpas, o kartu nurodo, jog kviečia Bendrijos narę 2021 m. gruodžio 21 d. nurodytu adresu atvykti, kur jai būtų atsakyta į visus rūpimus klausimus. Iš toliau sekančio susirašinėjimo matyti, jog Bendrijos narė 2021 m. gruodžio 28 d. laiške pateikia savo poziciją įvairiais klausimais, pasvarstymus ir klausimus apie Bendrijos Facebook grupę (nors pareiškėjai ankstesniais laiškais M. Š. jau buvo atsakęs, kad šios grupės nekontroliuoja ir neadministruoja) bei pakartotinai užduoda klausimą, kada ji gali apžiūrėti bendrąsias patalpas darbo valandomis, į ką M. Š. atsako elektroniniu laišku, kuriame nurodo, jog prašo visus prašymus, skundus ir kitus oficialius raštus siųsti Bendrijos registruotu paštu arba pateikti bendrijos pirmininkui su juo susitikus iš anksto telefonu suderintu laiku.
Taigi, iš aptarto susirašinėjimo matyti, jog bendravimas su Bendrijos nare vyko, bendrijos narė savo laiškuose ne tik užduodavo pasikartojančius klausimus, tačiau išreikšdavo ir pasipiktinimą, savo vertinimus, poziciją įvairias klausimais, Bendrijos narė ignoravo jai pasiūlytą susitikimo laiką, primygtinai akcentuodama, jog bendrąsias patalpas nori apžiūrėti tik darbo metu, nenurodydama priežasčių nei kodėl ji nori minėtas patalpas apžiūrėti, nei kodėl jai primygtinai jas reikia apžiūrėti darbo valandomis, kas rodo, jog Bendrijos narė nesiekė nei kompromiso, nei konstruktyvaus bendravimo su Bendrijos pirmininku, pateikiami klausimai buvo pakartotinio pobūdžio, ir tai, kad M. Š. tokioje situacijoje neatsakė į vieną Bendrijos narės laišką, o vietoj to atsiuntė prašymą kreiptis registruotu paštu arba įteikiant laiškus jam asmeniškai, teismo vertinimu, tėra tik formalus Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punkto pažeidimas ir toks pažeidimas, teismo vertinimu, nesiekia tokio pavojingumo, kad nagrinėjamu atveju galima būtų konstatuoti, jog tokiu formaliu pažeidimu M. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349straipsnio 1 dalyje, todėl iš skundžiamo nutarimo šalintinos aplinkybės, jog M. Š. savo veikloje nesilaikė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punkto reikalavimų.
Pažymėtina, jog net ir pašalinus iš skundžiamo nutarimo aplinkybes, susijusias su Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punkto reikalavimų nesilaikymu, kaip jau pasisakyta šioje nutartyje, skundžiamu nutarimu M. Š. pagrįstai pripažintas kaltu dėl to, jog jis nevykdė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, 11 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, dėl ko pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 1 dalyje. Už minėto nusižengimo padarymą M. Š. paskirta švelniausia administracinė nuobauda. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog panaikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANRN-5693-2022.
Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANRN-5693-2022 skilties „Pažeidimo esmė“ pašalinti aplinkybę, jog M. Š. nesilaikė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punkto reikalavimų ir visas su tuo susijusias nutarime nurodytas aplinkybes.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.