Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Jolantos Gailevičienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-01-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams M. S. ir D. S., trečiasis asmuo Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai, išvadą byloje teikianti institucija Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu teismo prašė: neterminuotai apriboti D. S. ir M. S. tėvų valdžią dukrai M. S., gimusiai (duomenys neskelbtini); nustatyti M. S. nuolatinę globą, nuolatinio globėjo pareigas pavedant eiti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams; priteisti iš atsakovų visas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Ieškinio reikalavimus ieškovas grindė aplinkybėmis, kad atsakovams (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. S.. M. S. pripažino tėvystę, o (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota atsakovų santuoka. Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015-02-05 bei 2015-04-07 gavo pranešimus, kad atsakovų šeimoje, kurioje auga vaikas, girtaujama. Minėtais atvejais nustatyta, kad atsakovai neblaivūs. Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaikų interesams 2015-04-08 D. S. surašė administracinių teisių pažeidimų protokolą pagal Administracinių teisių pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalį. Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-04-16 nutarimu (administracinė byla Nr. A2.9-566-385/2015) D. S. taikė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Kaimynų 2015-04-11 iškviesti policijos pareigūnai vėl nustatė D. S. girtumą. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015-04-28 sprendimu D. S. šeimai pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos namuose. Ieškovė nurodė, kad teikiant D. S. šeimai paslaugas išryškėjo pagrindinės šeimos problemos: motinos girtavimas, vaiko nepriežiūra, saugių ir normalių, vaiko amžių ir poreikius atitinkančių sąlygų nesudarymas. Pastebėta, kad atsakovė nemoka disponuoti gaunamomis lėšomis, moteris nepripažįsta turinti problemų dėl alkoholio vartojimo, auginant dukrą akivaizdžiai trūksta socialinių įgūdžių. Atsakovė gydėsi, tačiau vėl pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. 2015-08-21 iškviesti policijos pareigūnai atsakovei nustatė girtumą, jos dukra trumpam apgyvendinta šeimynoje. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko tėvas atsisakė pasirūpinti dukra, į vaiko amžių bei poreikius, 2015-08-27 priimtas sprendimas M. S. apgyvendinti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-08-31 įsakymu M. S. nuo 2015-08-27 nustatyta laikinoji globa, jos laikinuoju globėju paskiriant Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus. Pagal Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų pateiktą informaciją, tėvai dukrą lanko labai retai. Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-20 sprendimu (civilinė byla Nr. 2‑1248-635/2015) iš atsakovų dukrai priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis. Tėvai išlaikymo vaikui neteikia.Ieškovo nuomone, D. S. ir M. S. neįgyvendina tėvų valdžios. Taip pat yra nusišalinę nuo vaiko auginimo, auklėjimo, išlaikymo. Jų gyvenimo būdas žalingas vaiko moralinių vertybių formavimui. Iš tėvų gyvenimo būdo, įpročių matyti nesant galimybės tikėtis pokyčių ateityje. Ieškovės nuomone, yra visos sąlygos tėvams taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, kadangi tokia situacija yra užsitęsusi ir šiuo metu nėra jokių duomenų, kad galėtų pasikeisti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-01-30 sprendimu nusprendė: ieškinį tenkinti, D. S. ir M. S. neterminuotai apriboti tėvų valdžią dukrai M. S., gimusiai (duomenys neskelbtini); nustatyti nuolatinę globą M. S., nuolatinio globėjo pareigas pavedant eiti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams; priteisti iš D. S. valstybei 37,28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai; priteisti iš M. S. 37,28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.Teismas nustatė, kad M. S. nuo 2015-08-27 nustatyta laikinoji globa, jos laikinuoju globėju paskyrus Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus. Taip pat nustatyta, kad atsakovas M. S. visiškai nusišalino nuo dukters auklėjimo, ja nesirūpina, nelanko. Pažymėta, kad nežymių pokyčių atsakovės D. S. elgesyje atsirado tik po to, kai procesas dėl jos, kaip motinos, valdžios apribojimo prasidėjo teisme. Teismas vertino, kad dabartinis atsakovės elgesys nėra tinkamas vaikui auklėti. Šiuo metu vaikui nėra saugu būti biologinių tėvų namuose ir nėra duomenų, kad situacija gali iš esmės pasikeisti. Teismas konstatavo, kad atsakovai vengia tinkamai atlikti pareigą auklėti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, tuo darydami ypatingą žalą vaiko auklėjimui, ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl tikslinga atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią dukrai. Kadangi vaikui išlaikyti lėšos iš atsakovų buvo priteistos 2015-11-20 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu, teismas šio klausimo nenagrinėjo. Pažymėta, kad užtikrinant vaiko priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai gyventi, būti prižiūrimas, M. S. nustatytina nuolatinė globa, globėjo pareigas pavedant eiti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė D. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria neterminuotai apribota motinos valdžia dukrai. Apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes. Teigia, kad, įvertinus atsakovės kaltės pobūdį dėl motinos pareigų nevykdymo, laikytina, jog byloje nėra pagrindo atsakovei taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog atsakovė darė ir daro ypatingą žalą dukters raidai ar visiškai ja nesirūpina. Be to, byloje yra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teigia, kad ryšys tarp motinos ir dukters nėra nutrūkęs. Neterminuotas motinos valdžios apribojimas faktiškai nutrauktų motinos ir vaiko ryšius, pažeistų jo interesus, todėl ši priemonė turi būti taikoma tik kraštutiniu atveju. Taip pat nurodo, kad teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnio 2 dalį, bylą išnagrinėjo ieškovo interesams pagal pavedimą atstovaujant valstybės tarnautojai, neturinčiai aukštojo universitetinio išsilavinimo, dėl to neteisingai išspręsta byla.Atsiliepimu trečiasis asmuo Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai su atsakovės apeliaciniu skundu ir reiškiamu prašymu nesutinka. Nurodo, kad atsakovė šiuo metu neturi pajamų, tinkamų gyvenimo sąlygų, vangiai moka dukrai priteistą išlaikymą, nuo 2015-08-27 yra susikaupęs įsiskolinimas. Atsižvelgdami į retą bendravimą su vaiku, motinos pasyvumą prižiūrint vaiką, mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog situacija šeimoje galėtų pasikeisti. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas geriausiai atitinka vaiko interesus, nes tik toks tėvų valdžios apribojimo būdas suteikia vaikui galimybę būti įvaikintam ir išvengti tolesnės socialinės globos institucijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnametės M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra D. S., o tėvas yra M. S.. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovų D. S. ir M. S. tėvų valdžios dukrai M. S. neterminuoto apribojimo taikymo. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017‑01‑30 sprendimu tenkino ieškovo ieškinį ir neterminuotai apribojo atsakovų tėvų valdžią dukrai, taip pat nustatė mergaitei nuolatinę globą. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė tik atsakovė D. S.. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria neterminuotai apribota jos motinos valdžia dukrai M. S.. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neskundžiama, dėl to teisėjų kolegija vertina apeliacinio skundo argumentus ir pasisako dėl apeliacine tvarka skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl proceso teisės normų pažeidimo

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo motyvą, kad byla buvo neteisingai išspręsta dėl aplinkybės, jog byla išnagrinėta ieškovo interesams pagal pavedimą atstovaujant valstybės tarnautojai, neturinčiai aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo. Įstatymas numato, jog, be kitų nurodytų asmenų, atstovauti juridiniams asmenims pagal pavedimą teisme turi teisę jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 56 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šiuo atveju klausimą dėl pirmosios instancijos teismo pareigos patikrinti ieškovo atstovės įgaliojimus, t. y. ar turimas aukštasis teisinis išsilavinimas, kelia ne ieškovas, su kurio tinkamu atstovavimu klausimas siejamas, tačiau atsakovė. Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad ieškovas Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo nuožiūra rinkosi atstovą, kuris atstovaus jo interesams teisme, jam suteikė atitinkamus įgaliojimus, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas apie savo darbuotojų kvalifikaciją žinojo ir nėra pagrindo abejoti, kad ieškovas su CPK 56 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia teisę atstovauti juridiniams asmenims, nesusipažinęs. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimą panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokiu atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Apeliantė nepagrindė jos nurodomo proceso teisės nuostatos pažeidimo įtakos bylos rezultatui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėtas apeliantės argumentas iš esmės neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ir nesudaro pagrindo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustatęs bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Minėtoje įstatymo nuostatoje numatyti šie pagrindai, kai tėvai (vienas jų): 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.Apeliaciniame skunde atsakovė D. S. teigia, kad nėra pagrindo jai taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą. Įstatymas numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir jų pobūdžio įvertinimas. Turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.Byloje esančių Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-04-16 nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.9-566-385/2015, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato raštų dėl informacijos pateikimo duomenys bei kiti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad 2015 m. net keletą kartų buvo užfiksuota, jog atsakovė D. S. neblaivi; atsakovė ne kartą bausta administracine tvarka, taip pat ir pagal ATPK 181 straipsnio 1 bei 2 dalis už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Byloje nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015‑04‑28 sprendimu neterminuotai skirtos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos namuose. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015‑05-12 įsakymu D. S. įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. A1‑923 M. S. nuo 2015‑08‑27 nustatyta laikinoji globa, jos laikinuoju globėju paskiriant Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus, o gyvenamąją vietą nustatant (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė gyvena socialiniame būste. Taip pat nustatyta, kad 2016-01-08 atsakovė D. S. buvo registruota Lietuvos darbo biržoje, darbo paieškos nutrauktos asmens pageidavimu 2016-04-01. Tačiau ieškovo atstovė 2017-01-11 teismo posėdyje nurodė aplinkybes, kad 2016 m. kovo mėnesio viduryje atsakovė buvo išvykusi į užsienį ir grįžusi liepos mėnesį susimokėjo dalį turimų įsiskolinimų; taip pat nurodė, kad atsakovė dukrai išlaikymo neteikė, įsiskolinimai vėl auga. Bylos duomenimis, 2016 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais atsakovei skirta socialinė pašalpa. Iš ieškovės atstovės ir atsakovės D. S. paaiškinimų byloje nustatyta, kad atsakovė laukiasi antro vaiko, pradės gauti socialinę pašalpą. Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnijos 2016‑02-18 rašto duomenų matyti, kad D. S. namų adresu užfiksuoti šeši policijos pareigūnų iškvietimai dėl triukšmo ir girtavimo. Ieškovės atstovė byloje nurodė, kad turi duomenų, jog atsakovė galbūt kartais piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau aplinkybę apie pačios atsakovės piktnaudžiavimą alkoholiu šiuo metu patvirtinančių rašytinių įrodymų neturėjo. Iš Administracinių teisės pažeidimų registro duomenų apie D. S. nustatyta, kad 2015‑10-26 bei 2016‑01‑19 administracinės nuobaudos skirtos dėl viešosios rimties trikdymo, garsiai klausant muzikos, triukšmaujant.Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės tėvų pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Apeliaciniame skunde atsakovė D. S. neginčija aplinkybės, kad atsakovės padaryti pažeidimai laikytini jos kaltais veiksmais. Apeliantės nuomone, turi būti įvertintas atsakovės kaltės pobūdis dėl motinos pareigų nevykdymo, taip pat atsakovė teigia, kad nenustatyta aplinkybių, jog atsakovė darė ir daro ypatingą žalą dukters raidai ar visiškai ja nesirūpina. Apeliantė pažymi, kad ieškinyje nurodyti administraciniai teisės pažeidimai buvo padaryti laikotarpiu, kai atsakovė gyveno skyrium nenutrauktoje santuokoje su buvusiu sutuoktiniu M. S.. Byloje nustatyta, kad D. S. ir M. S. santuoka buvo nutraukta Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-20 sprendimu. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė gyvena su kitu asmeniu.Iš Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų 2015-12-11, 2016-02-01 raštų ieškovui nustatyta, kad atsakovė dukrą lankė 2015-09-16, 2015-09-18, 2015-10-31 (t. 1, b. l. 24, 34). Iš Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų 2015-12-11 rašto bei 2015-10-15 Šilutės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto nustatyta, kad atsakovės vizitai truko apie 1 val., M. S. mamą atpažino, noriai bendravo. Iš Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų 2016-10-18 pranešimo dėl nedalyvavimo teismo posėdyje duomenų bei 2016-12-02 rašto dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad atsakovė D. S. dukrą 2016 m. pradėjo lankyti nuo liepos mėnesio: liepos mėnesį buvo atvykusi tris kartus, rugpjūčio mėnesį – vieną kartą, rugsėjo mėnesį – du kartus, lapkričio mėnesį – vieną kartą, apsilankymai trunka iki 1 val.; motina atneša vaikui saldumynų, žaislų, kitokio išlaikymo neteikia, su vaiku bendrauja šiltai, dukra bendravimo metu būna nusiteikusi pozityviai, išsiskyrimo skausmingai neišgyvena; motina apie vaiko sveikatą, ugdymą nesiteirauja (t. 1, b. l. 167; t. 2, b. l. 49).Iš minėtų duomenų matyti, kad atsakovė nors retai, tačiau dukrą lanko, mergaitė motiną atpažįsta, bendrauja noriai, tai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė nėra vaikui visiškai abejinga, ryšys tarp motinos ir dukters nenutrūkęs. Minėtuose dokumentuose akcentuojamas atsakovės pasyvus dukters lankymas, maža motyvacija domėtis vaiko sveikata, poreikiais, ugdymu ir priežiūra. Tačiau teisėjų kolegija taip pat įvertina duomenis, kad rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, jog atsakovei trūksta socialinių įgūdžių.Byloje nustatyta, kad atsakovei D. S. yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, jos namuose lankosi socialinis darbuotojas. Iš socialinės darbuotojos 2015 m. pateiktos informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą matyti, kad atsakovė nepripažįsta turtinti priklausomybę alkoholiui, nesidomi dukra, kita vertus, pateikti duomenys, kad atsakovė noriai bendrauja su socialine darbuotoja, įsipareigojimus vykdo iš dalies – susitvarkė dokumentus socialinėms išmokoms gauti, užsiregistravo darbo biržoje (t. 1, b. l. 26–27, 84–85). Aplinkybes, kad atsakovė į paslaugų teikimo procesą įsitraukė, bendradarbiauja su socialine darbuotoja ir reaguoja į pastabas, 2017-01-11 teismo posėdžio metu nurodė ir byloje kaip liudytoja apklausta socialinė darbuotoja M. V., paslaugas atsakovei teikianti nuo 2016 m. liepos mėnesio.Ištyrusi byloje esančius duomenis ir juos įvertinusi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju bylos medžiaga nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad padėtis ir atsakovės elgesys, veiksmai dėl dukters negali pasikeisti. Kaip minėta anksčiau, vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 2 dalimi, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui (daroma ypatinga žala vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpinama) ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys nesudaro pakankamo pagrindo taikyti kraštutinę priemonę – neterminuotą motinos valdžios apribojimą. Kadangi motinos ir vaiko ryšys nenutrūkęs, yra pagrindas vertinti, kad CK 3.180 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė taikyti terminuotą motinos valdžios apribojimą, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, labiau atitinka tiek vaiko, tiek atsakovės interesus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas atsakovei apriboti motinos valdžią dukrai M. S., tačiau esamomis faktinėmis aplinkybėmis atsakovei nepagrįstai taikytas neterminuotas motinos valdžios apribojimas. Darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovei D. S. motinos valdžią apriboti terminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Pažymima, kad taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Taigi, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės.Atsižvelgdama į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad laikino tėvų valdžios apribojimo institutas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad laikinas motinos valdžios apribojimas negali trukti neapibrėžtai ilgai. Atsakovė turi įprasti atlikti savo, kaip motinos, pareigas, t. y. auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, vaiką išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Atsakovė turi keisti gyvenimo būdą, bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos institucijomis, aktyviai dalyvauti socialinių paslaugų programose, dirbti, gauti pajamas, parodyti pažangą (iniciatyvą) formuodama tinkamo savo elgesio ir rūpinimosi dukra, jos auginimo ir išlaikymo įgūdžius realiais veiksmais. Ilgas atsakovės pažangos nebuvimas gali sudaryti prielaidas valstybinei vaiko teisų apsaugos institucijai, ginant vaiko interesus, vėl kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, kadangi tai patvirtins, jog padėtis dėl atsakovės D. S. rūpinimosi dukra M. S. negali pasikeisti.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir atsakovei D. S. motinos valdžia apribotina terminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 330 straipsnis).Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė D. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-10-07 sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. CPK 96 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Kadangi CPK 93 straipsnio 5 dalis numato apeliacinės instancijos teismui teisę pakeitus teismo sprendimą spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiamu sprendimu iš D. S. 37,28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai priteista nepagrįstai, dėl to, keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, ši sprendimo dalis naikintina.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, tačiau išnagrinėjus civilinę bylą ieškovo materialinis reikalavimas taikyti atsakovei motinos valdžios apribojimą iš esmės yra patenkintas. Aplinkybė, kad išnagrinėjus apeliacinį skundą nustatytas kitoks (mažesnis) šio apribojimo mastas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad procesinis sprendimas iš esmės priimtas atsakovės naudai, ir nesudaro pagrindo priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas iš priešingos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-01-30 sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukrai M. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), apriboti terminuotai.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės D. S. priteista 37,28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.