Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-03-07 · Civilinė byla Nr. 2A-91-544/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-07
Bylos Nr.
2A-91-544/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutės Valiulienė
Atsakovas
R. N.
Ieškovas
G. N., G.
Kategorijos
  • 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 96.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 96.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 96.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2 A-91-544/2008

teisėja Birutė Jonaitienė Procesinio sprendimo kategorija:32.5.1;96.1;96.4;96.5; 121.4; 121.17; 121.18;

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. kovo 07 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Ritai Norkūnienei, dalyvaujant atsakovei R. N., jos atstovui adv. Antanui Cemnolonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. N. ir ieškovo atstovės O. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5629-198/2007 pagal ieškovo G. N. ieškinį atsakovui R. N. dėl priverstinės hipotekos nustatymo skolininko daiktui.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą apie bylą, atsakovę ir jos atstovą, prašiusius apeliacinius skundus atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė jo 63 575 Lt reikalavimo vykdymo užtikrinimui nustatyti priverstinę hipoteką atsakovės R. N. turtui - butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki pilno atsakovės atsiskaitymo su juo pagal Panevėžio apygardos teismo 2007-08-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-299-280/2007 (CK 4.175 str. 2 d. 3 p.). Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2007-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-299-280/2007 dėl jo ir atsakovės santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo iš atsakovės R. N. jo naudai priteisė 63 575 Lt piniginę kompensaciją, kurią įpareigojo sumokėti iki 2008-01-01. Tačiau atsakovė yra nepajėgi užtikrinti priteistos kompensacijos išmokėjimo nustatytu terminu, nes konkrečiai ir patikimai nenurodė, kokiu būdu šią kompensaciją gali išmokėti, jos pajamos per mažos tokiai paskolai gauti, o delsimas apsunkina naujo būsto įsigijimą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-12-21 sprendimu ieškovo G. N. ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė jo 63 575 Lt reikalavimo iš atsakovės vykdymo užtikrinimui nustatyti hipoteką atsakovės turtui - butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki visiško jos atsiskaitymo su ieškovu pagal Panevėžio apygardos teismo 2007-08-30 nutartį, hipotekos lakšte nurodant, jog paskolos iš banko gavimo tikslu R. N. nedraudžiama butą (duomenys neskelbtini) įkeisti. Sprendimui įsiteisėjus, teismas nusprendė panaikinti šioje byloje 2007-09-04 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – buto turto areštą. Sprendimui pagrįsti nurodė, kad byloje esančių įrodymų visuma nustatytos bylos aplinkybės sudaro faktinį ir teisinį pagrindą ieškinį tenkinti iš dalies. Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2007-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-299-280/2007 priteisė ieškovui iš atsakovės 63 575 Lt piniginę kompensaciją, kurią ji privalėjo sumokėti iki 2008-01-01, tačiau šios pareigos neįvykdė, nes dėl turtinės padėties neturi galimybių to padaryti negavusi iš kredito įstaigos paskolos. Todėl pagrįstais pripažino ieškovo argumentus dėl priverstinės hipotekos būtinumo, su kurios nustatymu sutiko ir pati atsakovė, nurodydama, kad turėtų būti neuždrausta įkeisti minėtą butą bankui paskolos, skirtos atsiskaityti su ieškovu, gavimo tikslu. Teismas nurodė, kad dėl šių aplinkybių ir siekiant šalių interesų balanso, ieškovo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui atsakovės turtui – minėtam butui – nustatytina priverstinė hipoteka priverstinės hipotekos lakšte nurodant, kad paskolos iš banko gavimo tikslu ieškovei nedraudžiama įkeisti butą, kuriam nustatoma priverstinė hipoteka.

Šalies argumentai

Ieškovas G. N. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės 2007-12-21 sprendimą iš dalies panaikinti, priimti naują sprendimą arba jį pakeisti taip: ieškinį tenkinti pilnai ir nustatyti hipoteką R. N. turtui – minėtam butui su rūsiu - iki visiško atsakovės atsiskaitymo su juo pagal Panevėžio apygardos teismo 2007-08-30 nutartį. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl išlygos hipotekos lakšte, kad atsakovei paskolos iš banko gavimo tikslu nedraudžiama butą, kuriam nustatoma priverstinė hipoteka, įkeisti. Apelianto nuomone, teismas šioje dalyje pažeidė, netinkamai pritaikė CPK 265 str. 2 d., nes, nesant tokio ieškinio reikalavimo ir CPK nenustačius išimčių šiuo klausimu, sprendime nurodė, kad hipotekos lakšte bus nurodoma, jog paskolos banko gavimo tikslu R. N. nedraudžiama įkeisti butą, kuriam pats teismas nustatė hipoteką. Be to, teismas sprendime minėtu nurodymu pažeidė priverstinės hipotekos nustatymą ir įregistravimą reguliuojančias teisės normas - CK 4.170 str., 4.175 str. 2 d., 4.178 str., 4.185 str., 4.186 str. Įstatymai nenumatė galimybės hipotekos lakšte numatyti kažkokius leidimus.

Ieškovo G. N. atstovė pagal įgaliojimą O. G. apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti minėtą teismo ir priimti naują sprendimą nustatyti minėtam atsakovės turtui priverstinę hipoteką bei palikti galioti minėto buto areštą. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad teismas nepagrįstai nutarė panaikinti buto areštą, taikytą Panevėžio m. apylinkės teismo 2007-09-04 nutartimi. 2007-08-30 Panevėžio apygardos teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovė priteistos kompensacijos teismo nustatytu terminu nesumokėjo ir nėra duomenų, kad ji prievolę turės galimybes realiai įvykdyti, kadangi, nors pirmosios instancijos teisme tikino, jog atsiskaitys gavusi paskolą iš banko, iki šiol jokių įrodymų apie tai, jog ji kreipėsi į banką dėl paskolos gavimo nepateikė. Be to, jos pajamos nėra pakankamos tokio dydžio paskolai suteikti.

Ieškovo G. N. apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), o apeliacinis procesas pagal jo atstovės pagal įgaliojimą O. G. apeliacinį skundą nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d., CPK 326 str. 1 d. 5 p.). Bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 329 str. 2 d.).

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2007-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-299-280/2007 iš atsakovės R. N. ieškovui G. N. yra priteista 63 575 Lt piniginė kompensacija, kurią atsakovė buvo įpareigota sumokėti iki 2008-01-01 (b. l. 6-13). Šiuo terminu atsakovė su ieškovu neatsiskaitė, nes, prasidėjus šiam teisminiam ginčui, atsakovei nebuvo baigta suteikti paskolą (b. l. 56). Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriam ieškovas minėto reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašė teismo nustatyti priverstinę hipoteką (b. l. 14-15). Su šiuo reikalavimu sutiko atsakovė, ir dėl to tarp šalių ginčo nėra. Ieškovas iš esmės nesutinka tik su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė, kad hipotekos lakšte turi būti nurodyta, jog paskolos iš banko gavimo tikslu R. N. nedraudžiama minėtą butą įkeisti.

Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo skundžiamoji teismo sprendimo dalis teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 176, 178, 179, 185 str.). Padarydamas pagrįstą išvadą leisti atsakovei bankui įkeisti butą, kuriam teismo sprendimu nustatoma priverstinė hipoteka ieškovo reikalavimui užtikrinti, teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Sprendime išvardinti įrodymai ir nustatytos faktines bylos aplinkybes, sudarančias faktinį ir teisinį pagrindą ieškinį patenkinti iš dalies, su kuo teisėjų kolegija sutinka.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė CPK 265 str. 2 d. imperatyvaus reikalavimo peržengti pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus atvejus kai numatomos išimtys, bei tinkamai aiškino ir taikė CK 4.170 str. nuostatas. CK 4.170 str. 2 d. numatyta, kad hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus interesus bei kad paskesnis daikto įkeitimas leidžiamas, jeigu hipotekos sutartyje (lakšte) nenumatytas kitaip. Taigi, pagal bendrą taisyklę, jei nesusitarta ar nenustatyta kitaip, įstatymas leidžia turtą, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka, įkeisti pakartotinai. Ieškovas ieškiniu prašė jo 63 575 Lt reikalavimo iš atsakovės vykdymo užtikrinimui nustatyti priverstinę hipoteką atsakovės R. N. turtui - minėtam virš butui su rūsiu - iki pilno jos atsiskaitymo su ieškovu pagal Panevėžio apygardos teismo 2007-08-30 nutartį, tačiau hipotekos lakšte neprašė apriboti atsakovei CK 4.170 str. 2 d. suteiktos teisės įkeistą ieškovo naudai butą įkeisti pakartotinai bankui paskolos, skirtos atsiskaityti su ieškovu pagal minėtą teismo sprendimą, gavimo tikslu (b. l. 5). Todėl teismas pareikštų reikalavimų neperžengė ir, net jeigu teismas sprendime dėl leidimo pakartotinai įkeisti minėtą butą būtų nepasisakęs, tai atsakovė šią teisė vis tiek būtų turėjusi pagal minėtą įstatymą. Teismas sprendime nei vienai iš šalių jokių priverstinių (įpareigojančių) leidimų, įrašytinų į hipotekos lakštą, nenumatė ir nenustatė, ir tik pats apeliantas taip nepagrįstai nurodo skunde.

Kadangi iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, banko rašto turinio seka, kad bankas 2008-02-04 raštu sutiko suteikti atsakovei paskolą, kurios pakaktų visiškai atsiskaityti su ieškovu, ir sutinka, kad minėtas butas būtų įkeistas pakartotinai, tai teismo sprendimas atitinka dalyvaujančių byloje asmenų teises ir teisėtus interesus, šalių interesų pusiausvyros bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes ieškovas ieškiniu kaip tik ir siekia operatyvesnio garantuoto atsiskaitymo (b. l. 56).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė 4.175 str. 2 d., 4.178 str., 4.185 str., 4.186 straipsnių nuostatas, tačiau konkrečiai nenurodo, kuo konkrečiai pasireiškė kiekvienos iš šių teisės normų pažeidimas. Bendrąja prasme įvertinusi šių materialinių teisės normų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nustatydamas priverstinę hipoteką skolininkės daiktui, teismas tinkamai išaiškino ir taikė priverstinę hipoteką reglamentuojančias teisės normas, numatančias, kad priverstinė hipoteka atsiranda teismo sprendimo pagrindu pagal teismo sprendimą patenkintiems turiniams reikalavimams užtikrinti, taip pat nurodė dalykus, kuriuos būtina nurodyti sprendime siekiant įforminti ir įregistruoti priverstinę hipoteką ir tinkamai užpildyti hipotekos lakšto turinį, kuriame, be kita ko, gali būti nurodyti ir papildomi, minėtuose straipsniuose konkrečiai nenurodyti, duomenys (CK 4.186 str. 2 d).

CPK 150 str. 5 d. numatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, kaip kad yra šiuo atveju, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Todėl įsiteisėjus teismo sprendimui teismas pagrįstai nusprendė panaikinti atsakovės (skolininkės) butui taikytą areštą. Be to, turto areštas ir nekilnojamo turto įrašymas į turto areštų akto registrą reiškia priverstinį disponavimo turto apribojimą, t. y. reiškia ir draudimą turtą parduoti viešosiose varžytinėse. Todėl hipotekos teisėjui sprendžiant priverstinės hipotekos įregistravimo ieškovo reikalavimui užtikrinti klausimą ir surašant hipotekos lakštą gali kilti abejonių, ar toks areštuotas turtas tikrai atitinka CK 4.171 str. 1 d. reikalavimus hipotekos objektui (CK 4.186 str).

Apeliacinis procesas pagal ieškovo atstovės pagal įgaliojimą O. G. apeliacinį skundą nutrauktinas, kadangi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėjo, jog apeliacinį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 5 d., 305 str.). Ši išvada daroma vadovaujantis šiais motyvais.

Apeliacinio skundo surašymas ir pateikimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, šio proceso pradžia, o kai šiuos veiksmus atlieka asmens atstovas pagal pavedimą, atsiranda sutartinio atstovavimo apeliacinės instancijos teisme teisiniai santykiai (CPK 315 str. 1 d.). Nustatyta, kad apeliacinį skundą yra surašiusi ir pateikusi ieškovo atstovė pagal įgaliojimą O. G. (b. l. 43-44). Tokią savo teisę ji grindžia 2007-08-30 notaro patvirtintu ieškovo G. N. jai duotu įgaliojimu, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad ieškovas (įgaliotojas) suteikia teisę įgaliotinei jo vardu „atstovauti įgaliotojo interesus visuose Lietuvos administraciniuose ir bendros kompetencijos teismuose, visose administracinėse ir civilinėse bylose su visomis įstatymų suteiktomis teisėmis ieškovui, atsakovui...susipažinti su bylos medžiaga, teikti įrodymus, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias procesų dalyviams suteikia LR civilinio proceso kodeksas...rašyti įgaliotojo vardu pareiškimus ir prašymus, už įgaliotoją pasirašyti, ir atlikti visus veiksmus, susisijusius su šiais pavedimais“ (b. l. 40). Tačiau CPK 51 straipsnis, reglamentuojantis atstovavimą teisme, nustato, kad atstovavimas teisme gali būti sutartinis ir pagal įstatymą, o šio Kodekso ir CK nustatytais atvejais asmuo privalo turėti byloje advokatą (CPK 51 str. 3 d.). Atstovavimo pagal įstatymą šiuo atveju nėra. CPK 56 straipsnis nustato asmenų ratą, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą: advokatai, jų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato, leidimą, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) (56 str. 1 d. 1-4 p.). CPK 56 str. 2 dalyje numatyta, kad kartu su CPK 56 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Dėl to vadovaujantis CPK 56 str. 1, 2 d., 302 str. darytina išvada, kad ieškovo atstovė O. G., nors ji ir būtų artima giminaitė, tačiau kadangi neturi aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo (tokių įrodymų byloje nepateikta), negali savarankiškai (be advokato) surašyti ir pateikti apeliacinio skundo. Be to, byloje nustatyta, kad teismo sprendime nenuspręsta dėl O. G. teisių ir pareigų. Ji nėra įtraukta į procesą kaip byloje dalyvaujantis asmuo, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas ginčijamo teismo sprendimu panaikinimu ar pakeitimu (CPK 305 str. ).

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, atsakovei iš ieškovo priteisiamos jos turėtos advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidos, kurių dydis atitinka LR Teisingumo Ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dydžius (CPK 98 str., b. l. 60, 61).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.

nutari a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinį procesą pagal O. G. apeliacinį skundą nutraukti.

Priteisti iš ieškovo G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjų kolegija: Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutės Valiulienė