- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2007-08-30
- Bylos Nr.
- 2A-299-280/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Edmundas Valentinas Jaras
- Ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- G. N., G.
- Trečiasis asmuo
- UAB Ūkio banko
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei R. N., jos atstovui adv. A. Cemnolonskui, atsakovui G. N., jo atstovui adv. A. Biguzui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-492-589/2007 pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui G. N., trečiajam asmeniui – UAB Ūkio banko lizingui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalinimo ir žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. N. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama nutraukti jos santuoką su atsakovu G. N., sudarytą 1990 m. gegužės 4 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl G. N. kaltės, priteisti neturtinę žalą, po santuokos nutraukimo palikti turėtą N. pavardę ir padalinti santuokos metu įgytą turtą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė prašymą motyvavo, kad atsakovas girtavo, smurtavo ir vartojo psichologinį smurtą, buvo neištikimas, buvo nelojalus, ieškovės negerbė, nerėmė moraliai bei materialiai ir neprisidėjo prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Mano, kad būtent dėl atsakovo kaltės iširo jų santuoka. Dėl santuokos iširimo patyrė moralinę žalą: kenčia dvasinį skausmą ir išgyvenimus, jaučiasi pažeminta, jos atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas. Jai padarytą neturtinę žalą vertina 10 000 litų.
Atsiliepimas
Atsakovo G. N. atstovė atsiliepimu į ieškinį ir priešieškiniu su ieškinių sutiko iš dalies. Neprieštaravo dėl santuokos nutraukimo, tačiau manė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė. Ieškovė negerbė ir nemylėjo atsakovo, nerėmė šeimos nei materialiai, nei moraliai, naudojosi atsakovu, buvo jam neištikima, paliko atsakovą, šmeižė jį savo tėvams, giminaičiams, draugams ir pažįstamiems. Nesutiko su ieškovės prašomu moralinės žalos atlyginimu, kadangi dėl santuokos nutraukimo kalta yra ieškovė, o ne atsakovas. Būtent atsakovas patyrė didžiulį pažeminimą dėl ieškovės kaltės, ji jam buvo neištikima, juo naudojosi, tyčiojosi iš jo, žemindavo kitų žmonių akivaizdoje. Tai sukėlė jam didžiulius dvasinius išgyvenimus, todėl atsakovas prašė iš ieškovės priteisti 10 000 Lt moralinės žalos atlyginimo. Pateikė patikslintą daiktų įvertinimą, prašė jam asmeninės nuosavybės teise paskirti jo nurodytą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą 1990 m. gegužės 4 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp R. N. ir G. N. nutraukė dėl G. N. kaltės. Po santuokos nutraukimo R. N. paliko pavardę „N.“. R. N. asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 90 000 Lt vertės. G. N. asmeninės nuosavybės teise priteisė žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei jame esantį sodo namelį, patalpą-garažą, bokso Nr. 14, su rūsiu, pastate (duomenys neskelbtini), 5Glp, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį „AUDI 80“ valst. Nr.: (duomenys neskelbtini), registruotą G. N. vardu, svetainės baldų minkštąją dalį (sofa-lova, 2 foteliai), medžio apdirbimo stakles ir 3 elektrinius variklius, sekciją, prieškambario baldų komplektą, dvigubas medines lauko duris su spynomis, koridoriaus spintą, 4 vnt. kilimų, elektrinę siuvimo mašiną, 3 durų spintą, sudedamą stalą, 6 asm. kavos servisą, televizorių „Tauras“, 12 asm. arbatos servizą, 50 1 talpos du stiklinius indus, 10 šakų šviestuvą, 2 vnt. antklodžių, 6 vnt. kėdžių, dienines užuolaidas, 3 langų, naktines užuolaidas 3 langų, skalbimo mašiną „Ryga“, televizoriaus stalą, elektrinį grąžtą, 2 pūkines pagalves, virtuvinių puodų rinkinį, magnetolą „PANASONIC“, sieninį laikrodį, 3 sieninius šviestuvus, alaus servizą, stovą gėlėms, elektrinę bulvių tarkavimo mašiną, elektrinį virdulį, termosą kavai, sekciją „Neris“, 3 stalus, 6 kėdes, 3 sofas, šaldytuvą, 2 spintas, dujinę viryklę, statybines medžiagas: plytas, medieną, perdengimo plokštes, metalinius lauko vartus, 5 rulonus stiklo vatos, automobilio bagažinę, tvirtinamą ant stogo, patalynę ir rankšluosčius, lovą, mikrobangų krosnelę, virtuvės reikmenis, iš viso bendros 23 505 Lt vertės, 15 896 AB „Sema“ akcijų bei 50 599 (penkiasdešimties tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt devynių) litų kompensaciją. Priteisė iš G. N. ieškovės R. N. naudai 5000 litų neturtinės žalos, 145,16 Lt bylinėjimosi išlaidų (išlaidos VĮ Registrų centrui), 34,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, o iš R. N. atsakovo G. N. 174,38 Lt. žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas vartojo smurtą bei alkoholį. Nurodė, kad ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu: agresyvaus elgesio, smurtavimo prieš ją, nuolatinės baimės ir įtampos sukūrimo kentė dvasinį ir emocinį skausmą, jautėsi pažeminta, paniekinta. Teismas priteisė ieškovei santuokos metu įgytą butą su rūsiu, atsižvelgdamas į santuokos nutraukimo priežastis, į tai, kad dėl atsakovo elgesio ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus ir emocinį stresą, į tai, kad atsakovas gyvenamąja patalpa naudojasi retai, į tai, kad ieškovei gyvenimas vienoje patalpoje su atsakovu keltų stresą, baimę ir išgyvenimus, į tai, kad net po santuokos nutraukimo atsakovas gali ir toliau naudoti ieškovės atžvilgiu smurtą. Nurodė, kad buto įgijimui pinigų yra davę ir ieškovės tėvai, tačiau kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, butas buvo perkamas R. ir G. N. šeimos gerbūvio sukūrimui bei jų šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise tesimas priteisė kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo pateiktus daiktų įvertinimus, tai pagrindžiančius duomenis, turto vertę įtakojančius faktorius, kitas aplinkybes bei natūralųjį turto nusidėvėjimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. N. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-03-08 sprendimą civ. byloje Nr. 2-492-589/2007 ginčijamoje dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą arba pakeisti taip: 1. dalyje dėl santuokos nutraukimo: nutraukti G. N. ir R. N. santuoką, įregistruotą 1990-05-04 Panevėžio m. civilinės metrikacijos skyriuje, dėl ieškovės R. N. kaltės, 2. dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovės R. N. ieškinį atmesti, priteisti iš R. N. G. N. naudai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 3. dalyje dėl 23 505 Lt vertės turto ir 15 896 AB „Sema" akcijų priteisimo G. N. : 3.1. Išjungti iš dalintino turto masės nepagrįstai prie sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teismo priskirtą ir G. N. priteistą jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį 4500 Lt vertės turtą, tai: sekcija „Neris“, 3 stalai, 6 kėdės, 3 sofos, šaldytuvas, 2 spintos, dujinė viryklė, statybinės medžiagos: plytos, mediena, perdengimo plokštės, metaliniai lauko vartai. 3.2. Išjungti iš G. N. priteisto turto ir ieškovei R. N. priteisti turto už 5115 Lt, tai: l) automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 700 Lt. 2) svetainės baldų minkštąją dalį (sofa-lova, 2 foteliai) – 600 Lt. 3) sekciją – 1000 Lt. 4) prieškambario baldų komplektą – 700 Lt. 5) 4 kilimus – 400 Lt, 6) sudedamą stalą – 300 Lt. 7) 6 asm. kavos servizą – 200 Lt. 8) 12 asm. arbatos servizą – 150 Lt. 9) 2 vnt. antklodžių – 100 Lt. 10) 6 vnt. kėdžių – 120 Lt. 11) dienines užuolaidas 3 langams – 100 Lt. 12) naktines užuolaidas 3 langams – 100 Lt. 13) skalbimo mašiną „Ryga“ – 50 Lt, 14) televizoriaus stalą – 100 Lt. 15) dvi pūkinės pagalves – 70 Lt, 16) sieninį laikrodį – 70 Lt, 17) alaus servizą – 25 Lt, 18) elektrinę bulvių tarkavimo mašiną – 30 Lt, 19) elektrinį virdulį – 30 Lt, 20) termosą kavai – 20 Lt, 21) 5 rulonus stiklo vatos – 200 Lt, 22) automobilio bagažinę – 50 Lt. 3.3. Prašo pakeisti turto vertę nuo 3740 Lt iki 4915 Lt, išjungti iš G. N. priteisto turto ir ieškovei R. N. priteisti turto už 4915 Lt: l) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su sodo nameliu, nuo 2000 Lt vertę padidinti iki 3000 Lt, 2) dvigubų medinių lauko durų su spynomis vertę nuo 400 Lt sumažinti iki 350 Lt, 3) koridoriaus spintos vertę nuo 300 Lt sumažinti iki 200 Lt, 4) elektrinės siuvimo mašinos vertę nuo 200 Lt sumažinti iki 100 Lt, 5) televizoriaus „Tauras“ vertę nuo 50 Lt sumažinti iki 0 Lt, 6) 50 1 talpos dviejų stiklinių indų vertę nuo 50 Lt sumažinti iki 0 Lt. 7) 10 šakų šviestuvo vertę nuo 100 Lt sumažinti iki 70 Lt, 8) elektrinio grąžto vertę nuo 50 Lt sumažinti iki 30 Lt, 9) virtuvinių puodų rinkinio vertę nuo 70 Lt sumažinti iki 60 Lt, 10) magnetolos „PANASONIC“ vertę nuo 50 Lt sumažinti iki 30 Lt, 11) 3 sieninių šviestuvų vertę nuo 50 Lt sumažinti iki 20 Lt vertės, 12) stovo gėlėms vertę nuo 20 Lt sumažinti iki 5 Lt, 13) patalynės ir rankšluosčių vertę nuo 200 Lt padidinti iki 300 Lt, 14) mikrobangų krosnelės vertę nuo 100 Lt padidinti iki 250 Lt, 15) virtuvės reikmenų vertę nuo 100 Lt padidinti iki 500 Lt, 3.4. Išjungti iš G. N. priteisto turto 15896 AB „Sema“ akcijas, įvertintas 15896 Lt ir šį bevertį turtą priteisti ieškovei R. N., 3.5. palikti priteistą G. N. 10150 Lt vertės turtą, tai : garažo boksas Nr. 14 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini),- 8000 Lt, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), - 850 Lt, medžio apdirbimo staklės ir trys elektriniai varikliai – 1000 Lt, 3 durų spinta – 200 Lt, lova –100 Lt. 3.6. Įtraukti įdalintino turto masę ir ieškovei R. N. priteisti šį 1350 Lt vertės turtą: l) virtuvės baldus – 1000 Lt. 2) šaldytuvą – 150Lt. 3) viryklę – 150Lt, 4) elektrinį grilį – 50 Lt. 4. Dalyje dėl 90 000 Lt vertės buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovei R. N.: nustatyti šio turto vertę 100 000 Lt ir jį padalinti taip: G. N. priteisti 53/100 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 53 000 Lt vertės, o R. N. – 47/100 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 47 000 Lt vertės, nepriteisiant jam piniginės kompensacijos. 5. Nustatyti naudojimosi butu su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvarką, G. N. paskiriant naudotis 17,08 kv. m ploto kambarį, pažymėtą indeksu 24-6, ieškovei R. N. paskiriant naudotis 14,01 kv. m ploto kambarį, pažymėtą indeksu 24-5, o patalpas, pažymėtas indeksais 24-1 (7,27 kv. m ploto), 24-2 (1,14 kv. m ploto), 24-3 (2,00 kv. m ploto) ir 24-4 (8,78 kv. m ploto) paskiriant bendram naudojimui. 6. Prašo priteisti iš ieškovės R. N. atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, mano, kad buvo netinkamai pritaikyti CK 3.60-3.61 str., kadangi byloje nėra nei vieno atsakovo kaltę patvirtinančio įrodymo, tai tik nepagrįsti ieškovės kaltinimai, kurie neatitinka tikrovės. Tuo tarpu ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo pilnai įrodo byloje surinkta medžiaga. Teismas klaidingai konstatavo, kad atsakovas vartoja alkoholį ir smurtą. Teismas vadovavosi vien ieškovės kviestų liudytojų parodymais, kurie suinteresuoti bylos baigtimi ir tikslingai apšmeižė atsakovą, nurodė faktus, neatitinkančius tikrovės. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaip sutuoktinės esminio ir nuolatinio pareigų nevykdymo , nes ji negerbė ir nemylėjo atsakovo, nerėmė šeimos nei materialiai, nei moraliai, buvo atsakovui neištikima. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jokios neturtinės žalos ieškovei nepadarė ir neturtinės žalos atlyginimas negalėjo būti priteistas. Dėl nepateisinamo ieškovės elgesio, dėl santuokos iširimo padarinių atsakovas patyrė didžiulį pažeminimą ir sukrėtimą. Nurodo, kad teismas neteisingai nurodė santuokoje įgytą ir dalintiną turtą bei jo vertę. Nesutinka su turto padalijimo būdu – buto priteisimu ieškovei, atsakovui priteisiant kitą turtą ir piniginę kompensaciją. Teismas nepasisakė kodėl nepadalino ieškovės ir atsakovo bendro turto: virtuvės baldų, šaldytuvo, viryklės, kurie priteistini ieškovei, nepagrįstai išbraukė elektrinį grilį iš dalintino turto masės, kadangi ieškovė nepripažino, jog sutuoktiniai jį įsigijo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai AB „Sema“ akcijas įvertino 15896 litais ir priteisė jas atsakovui. Šios akcijos yra bevertės, nes AB „Sema“ yra bankrutavusi, todėl nebuvo įtrauktos į dalintino turto sąrašą. Nurodo, kad jokių pinigų ieškovės tėvai nedavė, visą turtą įsigijo iš savų lėšų ir tai yra tik ieškovės ir atsakovo jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas, priteisdamas ieškovei butą, o atsakovui kitus daiktus ir piniginę kompensaciją, nukrypo nuo teismų praktikos, pažeidė CK 3.127 str. 3 d. Toks padalijimas pažeidžia atsakovo teises. Mano, kad tiek kilnojamuosius daiktus, tiek nekilnojamąjį turtą reikia dalinti pusiau natūra, kadangi skiriasi jų vertė – kilnojamųjų daiktų vertė mažėja, o nekilnojamųjų nuolat auga. Atsakovas ketina grįžti į Lietuvą ir gyventi Panevėžyje, kur neturi kitos gyvenamosios patalpos, todėl netekęs buto, atsidurtų gatvėje. Teismas nenustatė per kokį terminą atsakovui kompensacija turėtų būti sumokėta, todėl akivaizdu, jog jos sumokėjimas bus vilkinamas ir už ją atsakovas nesugebės įsigyti kitos gyvenamosios patalpos. Teismas netinkamai taikė CPK 93 str., 98 str., ir netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentų įteikimu, taip pat turėjo būti paskirstytos proporcingai tenkintinų reikalavimų daliai, kadangi ieškinys ir priešieškinis buvo tenkinti iš dalies. Teismo netinkamai paskirstytos ir kitos bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
Ieškovė su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes jis visiškai nesirūpino šeima, materialiai neprisidėjo prie šeimos išlaikymo – savo gaunamas pajamas naudojo tik savo reikmėms tenkinti, buvo jai neištikimas. Atsakovas nepateikė jokių jo melagingus teiginius patvirtinančių įrodymų. Savo elgesiu atsakovas akivaizdžiai pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja atlyginti iš atsakovo neturinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Priteistas butas yra ieškovei vienintelė gyvenamoji vieta, o atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise sodybą. Ieškovė nurodo, kad visa laiką rūpinosi, remontavo, butą išlaikė, buto įsigijimui pinigus skyrė ieškovės tėvas. Atsakovas žada pirkti butą Ispanijoje ir grįžti nežada, bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis grįžtų į Lietuvą, nes ten jis turi gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą ir gyvena jau aštuoneri metai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.) tenkintinas iš dalies.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad šalys santuokoje gyveno nuo 1990 m. gegužės 4 d. Abu sutiko, kad šeimoje kildavo nesutarimai, dėl ko tarp šalių gili konfliktinė situacija, vienas kitą kaltina neištikimybe ir nesirūpinimu šeima. Dėl konfliktinės situacijos šalys negali gera valia susitarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tame tarpe ir dėl turto padalijimo, abu pageidauja natūra gauti santuokoje iš bendrų lėšų įgytą butą. Abu sutiko, kad santuoka būtų nutraukta.
Byloje nustatyta, kad atsakovas žmonos atžvilgiu vartojo smurtą, nes tai patvirtino ieškovės liudytojai, tame tarpe T. B., kuri, kaip pripažino atsakovas, Ispanijoje gyveno su jais viename bute. Kadangi atsakovas žmoną mušė ir prie pašalinių asmenų, tai yra pagrindas daryti išvadą, kad smurtą vartojo ne kartą. Smurto pasekmes matė ieškovės bendradarbės liudytojos R. K., J. Ž. Jomis netikėti teismas neturi pagrindo. Toks atsakovo elgesys pripažintinas priežastimi, dėl ko ieškovė ryžosi nutraukti šeiminius santykius, todėl teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė neskubėjo nutraukti santuokos, taikėsi prie sutuoktinio, vyko gyventi pas jį į Ispaniją, tačiau dėl atsakovo netinkamo elgesio padėtis šeimoje nesikeitė. Nustatant atlygintinos žalos dydį, teismas atsižvelgia: į pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, sąžiningumo , teisingumo ir protingumo taisykles . Šių kriterijų visuma neleidžia neturtinės žalos dydį vertinti mažiau 5000 Lt, nes atsakovo turtinė padėtis nėra sunki.
Tarp šalių kilo ginčas dėl turto padalijimo. Šioje dalyje teismo posėdžio metu ieškovė R. N. iš dalies sutiko su atsakovo apeliaciniu skundu: sutiko, kad ginčo buto kaina 143 000 Lt, sutiko, kad nebūtų dalijamos AB „Sema“ akcijos.
CK 3.127 str. 3 dalyje nurodyta, kad nesant sutuoktinių sutarties dėl turto padalijimo, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiems sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus (šalys vaikų neturi), vieno sutuoktinio sveikatos būklę (tokių aplinkybių nenustatyta) ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kaip matyti, įstatymas leidžia įvertinti visas aplinkybes. Šioje byloje galimybę konkretų turtą tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra ir, nustačius kiekvieno iš jų dalis, paskirti tokį turtą naudoti buvusiems sutuoktiniams, gali eliminuoti ne tik objektyvios priežastys (pvz., turto nedalumas), bet ir subjektyvios priežastys: itin komplikuoti buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę derinant interesus naudotis padalytu turtu ir dėl to atsiranda galimybė kilti tarp šalių ginčams ateityje. Teismas atidėjo teismo posėdžius siūlydamas susitarti taikiai, tačiau šalys ginčų neišvengia, susitarti nebegali. Tokiu atveju turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, ieškovė viena keletą metų išlaiko butą, atsakovas G. N. neįrodė, kad jis teikdavo ir teikia lėšas buto išlaikymui, pripažino, kad butu nesinaudoja, vadinasi neprižiūri, neremontuoja, tačiau teisių į jį neatsisako. Be to, jis turi gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Taigi, jei grįžtų iš Ispanijos turės kur gyventi, nes registro duomenys, kurie nenuginčyti, liudija, kad jame gyventi galima: gyvenamasis namas baigtas statyti, įrengtas. Todėl visos byloje nustatytos aplinkybės, tame tarpe išvardytos ir pirmos instancijos teismo sprendime, laikytinos pagrindu butą (duomenys neskelbtini), susidedantį iš dviejų kambarių, šalių įvertintą apeliacinėje instancijoje 143 000 Lt, palikti ieškovei R. N., o atsakovui G. N. priteisti piniginę kompensaciją už jam tenkančią ½ dalį buto, kas sudaro 71 500 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priteisiamas butas, tai atsakovui paliktinas kitas nekilnojamas turtas: garažas, žemės sklypas 0,15 ha dydžio (duomenys neskelbtini), taip pat automobilis Audi, 700 Lt vertės, nes jis pageidauja, kad jam šis turtas būtų paskirtas. Atsakovas nepageidavo, kad jam būtų priteistas sodo sklypas sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), todėl šis sklypas paliktinas ieškovei. Kitas kilnojamas turtas dalintinas atsižvelgiant į tai, kur jis yra ir kokia jo paskirtis.
Sudarius turto balansą, nustatyta, kad be ginčo buto, sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę sudaro atsakovo priešieškinyje išvardintas turtas, išskyrus elektrinį grilį, ir ieškovės ieškinyje nurodytas sodyboje (duomenys neskelbtini) esantis turtas sekcija „Neris“, 3 stalai, 6 kėdės, 3 vnt. sofų, šaldytuvas, dvi spintos, dujinė viryklė ir statybinės medžiagos: plytos, mediena, perdengimo plokštės, metaliniai lauko vartai, viskas bendros 5000 Lt vertės. Nors atsakovas tvirtino kad šis turtas ne jo, tačiau, sodyboje niekas negyvena, nėra duomenų, kad joje būtų saugomi kitų asmenų daiktai. Ieškovė atsakovo tvirtinimus ginčija.
Atsakovui priteistina:
Medžio apdirbimo staklės ir trys elektriniai varikliai – 1000 Lt vertės.
Garažo boksas Nr. 14 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – 15 000 Lt. Ši vertė nustatyta atsižvelgiant į rinkos duomenis.
Automobilis Audi 100 – 700 Lt vertės.
Žemės sklypas 0,15 ha (duomenys neskelbtini), kurio vertė10 000 Lt (šalių nurodyta apeliacinės instancijos teismo posėdyje). Atsakovas sodo bendrijoje žemės sklypą įvertino 10 000 Lt, o sodybos 0,15 ha, esantį tokiu pat atstumu nuo Panevėžio, kaip žemės sklypas bendrijoje, vertina tik 850 Lt. Tai aiškiai nerealus jo vertinimas, todėl šis sklypas vertintinas tokia kaina, kokia atsakovas vertina sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) turimą mažesnį žemės sklypą.
Trijų durų spinta – 200 Lt vertės, lova – 200 Lt vertės (šią vertę jis nurodė savo priešieškinyje).
Sodyboje (duomenys neskelbtini) esantis šalių bendras turtas 4500 Lt vertės, kaip nurodyta teismo sprendime.
Penki rulonai stiklo vatos – 200 Lt, automobilio bagažinė – 50 Lt.
Alaus servizas 25 Lt vertės.
Elektrinis grąžtas 50 Lt vertės.
Dvigubos medinės lauko durys su spynomis – 350 Lt.
Iš viso atsakovui natūra skirtina turto už 32 275 Lt.
Nors ieškovė sutinka, kad atsakovui būtų priteistas ir kitas kilnojamas turtas, bet atsižvelgiant į tai, kad tai buities reikmenys ir buto apstatymas ir įranga, esanti bute, kuris lieka ieškovei, į tai, kad jais naudojasi ieškovė R. N., o atsakovas jais ilgą laiką nesinaudoja ir jam nebūtini, nepageidauja jų, kitas turtas skirtinas ieškovei. Ieškovei iš viso natūra skirtina turto už 159 375 Lt.
Viso dalintino tarp šalių turto vertė yra 191 650 Lt. Turtas dalintinas pusiau lygiomis dalimis, kiekvienam priklauso turto už 95 825 Lt, todėl ieškovė atsakovui turi kompensuoti ne vėliau kaip iki 2008 m. sausio 1 d. 159 375 - 95 825 = 63 550 Lt už jai atitekusio didesnę turto vertę.
Apeliaciniame skunde neginčijama, kad kreditoriui UAB „Ūkio banko lizingas“ skolą sumokės ieškovė R. N. Tai skola už buto šarvo duris. Butas paliktas ieškovei, todėl šia skola bendro turto visuma nemažintina.
Bylos nagrinėjimo metu apeliacinėje instancijoje šalys sutiko, kad nekilnojamojo turto kaina yra didesnė, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalių nurodytos kainos, todėl garažą šalys įvertino ne mažesne kaip 15 000 Lt kaina, butą – 143 000 Lt, žemės sklypus po 10 000 Lt.
Atsakovas prašo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovė ieškinį apmokėjo 2247 Lt žyminiu mokesčiu, prašydama priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, prašydama priteisti jai turto už 64 900 Lt, o atsakovui turto už 34 620 Lt.
Atsakovas G. N. priešieškiniu prašė priteisti jam 10000 Lt neturtinės žalos ir turto už 60 250 Lt ir 565 Lt kompensaciją, o ieškovei turto už 61 380 Lt. Priešieškinį apmokėjo 3324,45 Lt ir 73 Lt. Tačiau turėjo sumokėti 2124,45 Lt žyminį mokestį. Permokėjo 1200 Lt žyminio mokesčio.
Teismas ieškovei R. N. priteisė 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, turto už 90 000 Lt vertės ir dar sumokėti 50 599 Lt kompensaciją, priteisė 145,16 Lt išlaidoms VĮ registrų centrui atlyginti. Jai turėjo būti priteista 1332,03 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Teismas atsakovui priteisė turto už 23 505 Lt bei 50 599 Lt kompensaciją ir 174,38 Lt žyminio mokesčio iš R. N.
Atsakovas G. N. apeliaciniame skunde nurodė ginčijamą sumą 109 776 Lt ir sumokėjo 100 Lt ir 2693,28 Lt žyminį mokestį. Žyminis mokestis apskaičiuotas ne nuo prašomos priteisti sumos, o nuo viso dalintino tarp šalių turto vertės. Atsakovas ginčijo sprendimą dėl 36 746 Lt turto: prašė priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, įtraukti į dalintiną turtą 1350 Lt vertės turtą, išjungti iš dalintino turto 15 896 Lt ir 4500 Lt vertės turtą, neturtinės žalos 5000 Lt priteisimą ieškovei. Todėl žyminis mokestis turėjo būti sumokėtas tik 1102,38 Lt. Teismas atleido nuo 700 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo. Už kitus reikalavimus žyminis mokestis neturėjo būti mokamas, nes atsakovas ginčijo tik padalijimo būdą.
Todėl atsižvelgiant į pasakytą, atsakovui grąžintina 3690,5 Lt (1200 Lt už priešieškinį ir 2490,5 už apeliacinį skundą) permokėto žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 str. 1 d. 1 p.; 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas išjungia iš dalintino turto AB Sema“ akcijas 15 896 Lt vertės ir į dalintiną turtą įtraukia turto už 1300 Lt, todėl ir tenkina atsakovo turtinius reikalavimus šioje dalyje. Kitoje dalyje teismas tik pakeičia turto padalijimo būdą. Atsakovui iš ieškovės R. N. priteistina 515,88 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 4 d.). Kaip nurodyta, jis sumokėjo (1102,38-700) 402,38 Lt žyminio mokesčio, nes nuo 700 Lt žyminio mokesčio atleistas, todėl likusi suma priteistina ne jam, o į valstybės biudžetą: (515.88-402.38) 113,5 Lt ir 9 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p.
n u taria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą skundžiamojoje dalyje pakeisti, jį išdėstant taip:
I. Atsakovo reikalavimą pripažinti kad santuoka iširo dėl R. N. kaltės ir priteisti iš jos atsakovui G. N. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti atmesti.
II. Santuoką, sudarytą 1990 m. gegužės 4 d. Panevėžio miesto CMS, įrašo eil. Nr. 341, tarp R. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl G. N. kaltės (CK 3.60 str.). Palikti galioti sprendimo dalį dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo R. N. iš G. N. ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, papildomai R. N. iš G. N. priteisiant 1332,03 Lt žyminio mokesčio.
III. Iš dalintino turto išjungti AB „Sema“ akcijas 15 896 Lt vertės.
IV. Padalinti sutuoktinių bendrą jungtinę nuosavybę sudarantį turtą tokiu būdu:
Automobilį Audi 80, valst, Nr. (duomenys neskelbtini), - 700 Lt vertės; 0,15 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , unik. (duomenys neskelbtini) –10 000 Lt vertės; garažo boksą Nr. 14 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-15 000 Lt vertės; medžio apdirbimo stakles ir 3 vnt. variklių 1000 Lt trijų durų spintą 200 Lt lovą 200 Lt vertės; sekciją „Neris“, tris stalus, 6 kėdes, 3 vnt. sofų, šaldytuvą, du vnt. spintų, dujinę viryklę, statybines medžiagas plytas, medieną, perdengimo plokštes, metalinius lauko vartus, esančius sodyboje – 4500 Lt Vertės; penkis rulonus stiklo vatos – 200 Lt, automobilio bagažinę – 50 Lt; alaus servizą 25 Lt vertės; elektrinį grąžtą 50 Lt vertės; dvigubas medines lauko duris su spynomis – 350 Lt. Iš viso turto už 32 275 Lt.
2. Žemės sklypą unik. Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) – 10 000 Lt
4. šaldytuvą 150 Lt;
7. 4 vnt. kilimų 400 Lt vertės;
9. elektrinę siuvimo mašiną 100 Lt vertės;
10 dešimt šakų šviestuvą 70 Lt vertės;
11. televizorių „Tauras“ 50 Lt vertės;
12. 50 litrų talpos du stiklainius 50 Lt;
13. Virtuvinių puodų rinkinį 60 Lt vertės;
15. 3 vnt. sieninių šviestuvų 20 Lt vertės;
16. stovą gėlėms 5 Lt vertės;
17. patalynę ir rankšluosčius 300 Lt vertės;
18. mikrobangų krosnelę 100 Lt vertės;
19. Virtuvės reikmenis 100 Lt;
20. svetainės baldus 600 Lt;
21. sudedamąjį stalą 300 Lt vertės;
23. arbatos servizą 12 asm. 150 Lt;
24. 2 vnt. antklodžių 100 Lt vertės;
25. 6 vnt. kėdžių 120 Lt;
26. dienines užuolaidas trims langams 100 Lt vertės;
27. naktines užuolaidas trims langams 100 Lt vertės;
28. skalbimo mašiną „Ryga“ 50 Lt vertės;
29. televizoriaus stalą 100 Lt vertės;
30. 2 vnt. pūkinių pagalvių 70 Lt vertės;
31. sieninį laikrodį 70 Lt vertės;
32. elektrinę bulvių tarkavimo mašiną 30 Lt vertės;
33. elektrinį virdulį 30 Lt vertės;
34. termosą kavai 20 Lt vertės. Iš viso už 159 375 Lt.
V. Priteisti iš ieškovės R. N. 63 575 Lt kompensaciją G. N., kurią ji turi sumokėti ne vėliau, kaip iki 2008 m. sausio 1 d.
VI. Priteisti Iš R. N. atsakovui G. N. 300 Lt advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti, 402,38 Lt žyminio mokesčio ir į valstybės biudžetą 113,5 Lt žyminio mokesčio ir 9 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinėje instancijoje išlaidų.
VII. Grąžinti G. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3690,5 Lt permokėto žyminio mokesčio, sumokėto įmokos mokėjimo kvitais AB Hansabankas 2007-08-24 G. N. vardu ir 2006-12-05 A. N. vardu.