- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-09
- Bylos Nr.
- A-442-1497-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00542-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vailida“
- Atsakovas
- Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Rimondas Kuzminas
- Kategorijos
- 8.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vailida“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vailida“ skundą atsakovui Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turto arešto akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. birželio 21 d. turto arešto aktu Nr. 70-28-3577/7-4-6 areštavo pareiškėjo turimą pelno mokesčio permoką bei pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) grąžintiną skirtumą, kurių bendra suma 73 637,33 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 21 d. turto arešto aktą Nr. 70-28-3577/7-4-6 bei įpareigoti mokesčių administratorių grąžinti pareiškėjui priklausančias lėšas.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai areštavo jam priklausančias pinigines lėšas. Atsakovas nepagrįstai rėmėsi atliktu patikrinimu. Patikrinimas yra pradėtas, tačiau nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas gali būti skolingas biudžetui. 2009 m. birželio 12 d. patikrinimo aktu Nr. 2-3-22 buvo priskaičiuotas papildomas PVM bei delspinigiai, tačiau šis patikrinimo aktas bei jį patvirtinę sprendimai buvo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2010 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. S-59(97-439/2009). Atsakovo motyvai dėl pareiškėjo nepatikimumo ir rizikos, jog gali būti paslėptas pareiškėjo turtas ar kitaip jo netekta, neturi pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad, remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalimi, jis areštavo pareiškėjo turtą, nes pagal Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2010 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. S-59(97-439/2009) atliekamo pakartotinio patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu nustatyta mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pakartotinio patikrinimo metu buvo surinkta informacija, patvirtinanti, jog pareiškėjas nepagrįstai taikė nulinį PVM tarifą Latvijos įmonėms parduotiems automobiliams. Pareiškėjas jau įsteigė naują bendrovę UAB „Autorisa“, perleido jai turto, įdarbina joje savo darbuotojus. Nekilnojamojo turto jis neturi, transporto priemonės skirtos perpardavimui, todėl nėra jokio turto mokestinės nepriemokos išieškojimo užtikrinimui.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju turtas buvo areštuotas atliekant pakartotinį pareiškėjo patikrinimą. Patikrinimas dar nėra baigtas. Teismas nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 ir 4 dalyse išvardinti atvejai, kada gali būti areštuojamas mokesčių mokėtojo turtas. Turto arešto akto surašymas yra leidžiamas ne tik tada, kai jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs mokesčių ir su jais susijusių sumų (Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 dalis), bet ir tada, kai daroma tik preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Tačiau kiekvieną kartą turi būti nustatytas realus pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju turto arešto pagrindu buvo nurodyta pagrįsta rizika dėl pareiškėjo turto netekimo, pasireiškianti šiomis aplinkybėmis: pareiškėjui 2009 m. birželio 12 d. patikrinimo aktu Nr. 2-3-22 buvo priskaičiuoti 371 296 Lt PVM, 87 379 Lt PVM delspinigių; 2009 m. liepos 1 d. įsteigta UAB „Autorisa“, turinti ryšių su pareiškėju; 2009 m. rugsėjo 15 d. UAB „Autorisa“ įsigijo pareiškėjo naudotas transporto priemones; pareiškėjas nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonės yra skirtos perpardavimui. Tai buvo pakankamas pagrindas areštuoti grąžintiną PVM bei pelno mokesčio permoką. Teismas nurodė, kad ginčijamas turto arešto aktas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, yra teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti jo skundo reikalavimus.
Pareiškėjas nurodo, kad byloje ginčijamas turto arešto aktas nėra pagrįstas jokiais įrodymais, patvirtinančiais, jog pareiškėjas yra skolingas biudžetui ar tokia skola gali atsirasti. Atsakovo teiginiai, kad yra rizika, jog pareiškėjas gali paslėpti turtą ar kitaip jo netekti, išgalvoti ir niekuo nepagrįsti. Pareiškėjas bendrovei „Autorisa“ pardavė tik tris transporto priemones ir tai yra įprastinės ūkinės veiklos išraiška.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas prašo panaikinti Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 21 d. turto arešto aktą Nr. 70-28-3577/7-4-6, kuriuo areštuota pareiškėjo turima pelno mokesčio permoka bei pridėtinės vertės mokesčio grąžintinas skirtumas, kurių bendra suma 73 637,33 Lt.
Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).
Byloje nustatyta, kad ginčijamą sprendimą atsakovas priėmė atlikdamas pareiškėjo pakartotinį mokestinį patikrinimą. Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimų skyriaus vyriausiosios specialistės D. Č. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad mokestinio patikrinimo metu yra nustatyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pažeidimai ir dėl to numatoma papildomai priskaičiuoti 76 969 Lt pridėtinės vertės mokesčio (b. l. 91-94).
Kita Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje numatyta sąlyga turto areštui yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.
Ši sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui gali būti priskaičiuotos didelės mokesčio bei su juo susijusios sumos ir tokių sumų padengimui būtina užtikrinti, kad pareiškėjas turės pakankamai turto, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui išieškojimo procedūros. Šiuo atveju turto areštas yra pateisinama priemonė, nes pareiškėjas nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių faktinių duomenų, kad, pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą, jis turės galimybę padengti skolą ir tokia jo galimybė nesumažės.
Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas teisėtai ir pagrįstai areštavo pareiškėjui grąžintiną mokesčio permoką (skirtumą), o pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl turto arešto akto panaikinimo. Tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.