- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-01
- Bylos Nr.
- I-724-342/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00542-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė (pran.), Irma Čuchraj, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Vailida“
- Atsakovas
- Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Rimondas Kuzminas, Rimandas Kuzminas
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aušrelė Mažrimienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj ir Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Vailida“ atstovams L.M., V.M., advokatui Rimondui Kuzminui, atsakovės Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams Adrijanai Rudytei, Stasiui Kvederiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vailida“ skundą atsakovei Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turto arešto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja skundu (b.l. 4-5) prašo teismo panaikinti Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-06-21 turto arešto aktą Nr. 70-28-3577/7-4-6 ir įpareigoti mokesčių administratorių grąžinti įmonei priklausančias lėšas.
Nurodo, jog atsakovė nepagrįstai priėmė turto arešto aktą ir areštavo priklausančias pinigines lėšas, viso 73 637,33 Lt. Mano, jog nepagrįstai skundžiamame akte nurodyti teiginiai, jog atsakovė atlikusi pakartotinį bendrovės patikrinimą, nustatė, jog pagal turimą informaciją, UAB „Vailida“ taikė nulinį PVM tarifą Latvijos Respublikos juridiniams asmenims parduotiems automobiliams, priskaičiuoti mokesčiai – 76 969 Lt. Pažymi, jog patikrinimas pagal pavedimą yra pradėtas, tačiau nėra jokių įrodymų, jog bendrovė yra ar gali būti skolinga biudžetui. Teigia, jog arešto akto pagrįstumą atsakovė grindžia tuo, kad 2009-06-12 patikrinimo aktu Nr. 2-3-22 buvo priskaičiuota 371 296 Lt PVM, 87 397 PVM delspinigių, tačiau minėtas aktas bei sprendimai jį patvirtinti buvo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2010-02-20 sprendimu Nr. S-59 97-439/2009). Mano, jog skundžiamame akte aprašoma bendrovės ūkinė veikla be jokio pagrindo laikoma įmonės nepatikimumo įrodymu, o mokesčių administratoriaus teiginiai, kad yra rizika, jog bendrovė gali paslėpti turtą ar kitai jo netekti yra nepagrįsti. Pabrėžia, jog atsakovė negali pagrįsti ir motyvuoti planuojamas priskaičiuoti sumos dydžio. Teigia, jog UAB „Vailida“, nepaisant mokestinio ginčo, nenutraukė savo veiklos, moka mokesčius ir išsaugojo darbo vietas.
Pareiškėjos atstovai L.M., V.M., advokatas Rimandas Kuzminas prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su skundu nesutinka. Atsiliepime (b.l. 28-31) nurodo, jog remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 punktu mokesčių administratorius areštavo mokesčių mokėtojo turtą, nes patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu nustatyta mokesčių įstatymų pažeidimų ir buvo pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pažymi, jog turto arešto akto surašymas leidžiamas ir tais atvejais, kada daroma tik preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Nurodo, jog atsakovė atliko UAB „Vailida“ pakartotinį patikrinimą, remdamasi Mokestinių ginčų komisijos 2010-02-20 sprendimu Nr. S-59, kuris nėra baigtas. Nuo 2010-06-21 mokestinis patikrinimas sustabdytas. Pažymi, jog pakartotinio patikrinimo metu dėl 368472 Lt PVM, 87397 Lt PVM delspinigių, 36847 Lt PVM baudos, nustačius mokesčių įstatymų pažeidimus buvo surašytas turto arešto aktas. Pabrėžia, jog pakartotinio patikrinio metu surinkta informacija dėl vykdytų bendrovės sandorių ir nustatyta, jog Latvijoje registruoti automobiliai, po kurio laiko buvo registruoti Lietuvoje ir su šiais sandoriais yra susijusi pareiškėja, nes vienu automobiliu naudojasi bendrovės direktorius. Pareiškėja nepagrįstai taikė nulinį PVM tarifą Latvijos įmonėms (duomenys neskelbtini) parduotiems automobiliams. Pabrėžia, jog bendrovė pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 56 straipsnio 5 dalies nuostatas. Paaiškina, jog bendrovė kelia pagrįstą riziką, jog gali paslėpti jam priklausantį turtą, jį parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, nes pareiškėja įsteigė naują bendrovę UAB „Autorista“,, perleido jai turtą. UAB „Autorista“ 2009-09-15 įsigijo transporto priemones, kurių naudotojas buvo UAB „Vailida“. Pabrėžia, jog atskirais laikotarpiais tie patys darbuotojai įdarbinami tai UAB „Autorista“, tai UAB „Vailida“. Pažymi, jog pareiškėja ir anksčiau pažeidinėjo mokesčių įstatymus, nutrauktas ikiteisminis tyrimas, įtariant pareiškėjos direktorių apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą (direktorius kaltę pripažino). Nurodo, jog tarp pareiškėjos ir atsakovės po 2010-02-19 patikrinimo akto surašymo buvo pasirašytas 2010-04-14 susitarimas, pagal kurį pareiškėja papildomai priskaičiuotus 22100 Lt mokesčių ir su jais susijusių sumų sumokėjo, vadinasi kaltę pripažino. Pažymi, jog bendrovė nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonės yra skirtos perpardavimui, todėl nėra jokio turto mokestinės nepriemokos išieškojimo užtikrinimui. Akcentuoja, jog pareiškėja neskundė atsakovės 2010-06-23 sprendimo Nr. 2010.5683-280/1001400/TMUG-1400 negrąžinti 1752,57 Lt PVM permokos ir 2010-06-23 sprendimo Nr. 2010.5684-281/1001386/TMUG-1386 negrąžinti 57000 Lt PVM permokos, todėl negali būti sprendžiamas klausimas dėl piniginių lėšų grąžinimo bendrovei.
Atsakovės atstovai Adrijana Rudytė, Stasys Kvederis prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakovė 2009 08 12 sprendimu nr. 5-3-11 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino pareiškėjui sumokėti 371296 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 87397 Lt PVM delspinigių, 37130 Lt PVM baudos, 885 Lt pelno mokesčio, 89 Lt pelno mokesčio baudos, 179 Lt socialinio mokesčio, 18 Lt socialinio mokesčio baudos (b.l. 45-67). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2009 11 20 sprendimu Nr. 69-325 patvirtino atsakovo 2009 08 12 sprendimą dalyje dėl papildomai apskaičiuotų 368472 Lt PVM, 87397 Lt PVM delspinigių, 36847 Lt PVM baudos, dėl kitos sprendimo dalies pavedė atsakovei atlikti pakartotiną patikrinimą ir priimti naują sprendimą (b.l. 68-75). Mokestinių ginčų komisija prie LRV 2010 02 20 sprendimu Nr. S-59(7-439/2009) panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2009 11 20 sprendimą Nr. 69-325 dalyje dėl įpareigojimo pareiškėjos sumokėti 368472 Lt PVM, 87397 Lt PVM delspinigių, 36847 Lt PVM baudos ir perdavė institucijai nagrinėti iš naujo (b.l. 76-85). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2010 03 23 sprendimu Nr. 69-74 pavedė atsakovei atlikti pakartotiną patikrinimą (b.l. 86-90), kuris nėra baigtas (b.l. 91-93). Atsakovė Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 06 21 turto arešto aktu Nr. 70-28-3577/7-4-6 areštavo pareiškėjos UAB „Vailida“ turtą 76969 Lt sumoje pagal 2010 06 21 turto aprašą Nr. 7-4-5 (b.l. 37-44). Turtas areštuotas atliekant pakartotiną patikrinimą pagal 2010 04 22 pavedimą, patikrinimas nebaigtas, sustabdytas (b.l. 91-94, 34, 93). Atsakovė 2010 06 23 sprendimu Nr. 2010.5683-280/1001400/TMUG-1400 nutarė negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos (skirtumo) 1752,57 Lt , PVM permoka (skirtumas) areštuota (b.l. 118) ir 2010 06 23 sprendimu Nr. 2010.5684-281/1001386/TMUG-1386 negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos (skirtumo) 57000 Lt pareiškėjai UAB „Vailida“, PVM permoka (skirtumas) areštuota (b.l. 119), sprendimai neapskųsti.
Pareiškėja UAB „Vailida“ ginčija atsakovės Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2010 06 21 turto arešto aktą Nr. 70-28-3577/7-4-6 kaip neteisėtą.
Ginčo teisnius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau Įstatymas), kuris nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo tvarką. Įstatymo 95 straipsnyje nustatyti prievolės užtikrinimo būdai ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog mokestinė prievolė gali būti užtikrinama turto areštu, o 32 straipsnio 1 dalimi mokesčių administratoriui, atliekančiam jam pavestas funkcijas, įtvirtinta pareiga pagal savo kompetenciją ginti teisėtus valstybės interesus. Atsakovė, atsižvelgdama į numatomos priskaičiuoti ir sumokėti galimai nesumokėtus mokesčius bei patikrinimo metu nustatytus galimus pažeidimus, pritaikė vieną iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų - areštavo pareiškėjo turtą.
Šioje administracinėje byloje ginčo esmę sudaro Įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje nurodytos galimybės areštuoti mokesčio mokėtojo (pareiškėjo) turtą teisinių prielaidų nustatymas, kuriuo vadovaujantis priimtas ginčijamas turto arešto aktas. Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnis reglamentuoja turto areštą tvarką ir sąlygas taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (1 dalis).
Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punkte (visur nutarties šioje dalyje redakcija galiojusi turto arešto akto surašymo metu) numatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Užtikrinimo būdų sąrašas pateiktas Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje, kurioje kitų tarpe minimas ir turto areštas, kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas. Turto arešto sąvoka pateikiama Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje, kur turto areštas apibrėžiamas, kaip šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Mokesčių administratoriui (jo pareigūnui) pasirinkus mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą mokesčio mokėtojo turto turi būti areštuojama tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas. Kaip matyti iš 2010 m. birželio 21 d. turto arešto akto arešto mastas yra 76969 Lt, o areštuotos grąžintinos PVM ir pelno mokesčio permokos suma siekia tik dalį arešto masto, t. y. 73637,33 Lt, todėl akivaizdu, kad mokesčių administratorius paisė Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 ir 4 dalyse išvardinti atvejai, kada gali būti areštuojamas mokesčių mokėtojo turtas: 1) mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų; 2) jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų; 3) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jau priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Taigi kaip matyti iš išvardintų atvejų, kada gali būti areštuojamas mokesčių mokėtojo turtas, teigtina, jog turto arešto tikslas – užtikrinti galimą mokestinės prievolės įvykdymą. Turto arešto akto surašymas įstatymų leidėjo leidžiamas ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų (Mokesčių administravimo įstatymo 101 str. 3 d.), bet ir tais atvejais, kada daroma tik preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Turto arešto uždėjimo kontekste pastebėtina, kad kiekvienu iš išvardintų atvejų turi būti pripažįstama apie egzistuojantį realų pavojų, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje dėl turto arešto pagrindu buvo nurodyta, kad yra pagrįsta rizika, kadangi UAB „Vailida“ jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar netekti, nes 2009 06 12 patikrinimo aktu Nr. 2-3-22 buvo priskaičiuota 371296 LT PVM, 87379 Lt PVM delspinigių bei 2009 07 01 įsteigta UAB „Autorisa“, kurių vadovai giminaičiai, bei 2009 09 15 UAB „Autorisa“ įsigijo transporto priemones, kurių naudotoja buvo UAB „Vailida“, pastaroji nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonės yra perpardavimui. Patikrinimas yra sustabdytas. Laikytina, kad priimtas sprendimas dėl turto arešto atitinka vieną iš minėtų turto arešto akto surašymo atvejų, įvardintų Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnyje. Nekyla abejonių ir dėl sąlygos, be kurios turto arešto akto surašymas būtų nepagrįstas bei neteisėtas, egzistavimą – realų pavojų, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčių ir su jais susijusių sumų.
Dėl išdėstytų priežasčių teigtina, jog priimtas sprendimas areštuoti grąžintiną PVM ir pelno mokesčio permokas buvo akivaizdžiai pagrįstas. Mokesčių administratorius – už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje, vykdydamas jam įstatymų leidėjo priskirtas funkcijas, teisės aktų reikalavimų aptariamo aspekto kontekste nepažeidė.
Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam šio Įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius (Mokesčių administravimo įstatymo 34 str.). Turto arešto forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 14 d. į sakymu Nr. V- 11 (redakcija galiojusi skundžiamo turto arešto akto surašymo metu). Šioje formoje nurodyta, kokiais Mokesčių administravimo įstatymo straipsniais vadovaujantis yra priimamas sprendimas dėl turto arešto. Padaryta nuoroda ir į Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnį be konkrečios dalies, tačiau skliausteliuose pateikiamas sąrašas atvejų, kada gali būti areštuojamas turtas. Sprendžiant pagal šį sąrašą mokesčių administratoriaus pareigūnui paliekama teisė spręsti, atsižvelgiant į konkrečią faktinę situaciją, koks atvejis (ai) taikytinas individualioje mokestinėje byloje. Surašant turto arešto aktą UAB „Vailida“ buvo nurodyta, jog vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsniu ir skliausteliuose pažymėtas konkretus įstatymų leidėjo leidžiamas turto arešto atvejis – kai patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti. Taigi mokesčių administratorius surašydamas turto arešto aktą nuosekliai laikėsi tokio akto turiniui keliamų reikalavimų. Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo metu, t.y. patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas mokestis, metu buvo nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai. Pareiškėjo nurodyti atsakovės veiksmai dėl Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio neteisėto taikymo nepagrįsti.
Konstatuojama, kad nenustatyti turto arešto akto formai ir turiniui keliamų reikalavimų pažeidimai, todėl 2010 06 21 turto arešto aktas Nr. 70-28-3577/7-4-6 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 89 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjos UAB „Vailida“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.