- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- N-62-1604-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00214-2010-6
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarties S. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros (toliau – ir Institucija) 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu S. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą paskirta 2 250 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad 2009 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 7 d. užfiksuota, jog UAB „Pajūrio komunalinis ūkis“ direktoriaus pavaduotojo gamybai ir komunalinių atliekų tvarkymui S. Š. nurodymu bendrovei priklausančios mašinos šalina komunalines atliekas nebeeksploatuojamame Joskaudų buitinių atliekų sąvartyne Joskaudų kaime. Įrenginio (sąvartyno) eksploatacijai bendrovės turėtą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (11.2)-34-39/2006 tvarkyti komunalines atliekas Joskaudų sąvartyne, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas panaikino nuo 2009 m. gegužės 5 d. Neturėdama tam leidimo, bendrovė Joskaudų sąvartyne išpylė 18,5 m³ arba 3,33 tonas nepavojingų atliekų. Tokias veiksmais S. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 2 priedo 8 ir 9 punktus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Skundu S. Š. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad dėl tos pačios veikos jau buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, t. y. Institucija 2010 m. kovo 10 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame jis buvo kaltinamas pažeidęs ATPK 51³ straipsnio 9 dalį, tačiau Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Institucijai. Institucija privalėjo atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir tinkamai kvalifikuoti asmens veiką, o ne surašyti naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, t. y. pradėti naujos administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, išplečiant kaltinimo ribas. Teigė, kad nutarimą priėmęs pareigūnas pažeidė materialinės teisės normas. Atsakomybę pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalies dispoziciją sudaro dvi atskiros veikos: ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų eksploatavimas neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose; ir ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų eksploatavimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus. Teigė, kad įmonė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą turėjo iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir apie jo panaikinimą nebuvo tinkamai informuota, todėl jo veikoje nėra subjektyviosios pažeidimo pusės.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 1 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde išdėsto tuos pačius motyvus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai atkreipia dėmesį, kad vien tai, jog Institucija išsiuntė informaciją apie leidimo galiojimo panaikinimą UAB „Palangos komunalinis ūkis“, nepatvirtina gavimo bendrovėje fakto. 2009 m. rugsėjo 8 d. raštas, kuriame bendrovės direktorius informuoja Instituciją, jog bendrovė buitines atliekas veža į regioninį sąvartyną Dumpiuose, nepatvirtina apie reikalavimo vežti atliekas į šį sąvartyną žinojimą – šiuo raštu buvo atsakyta į klausimą, kur vežamos buitinės atliekos, surinktos iš pliažų, kitų visuomeninės paskirties teritorijų. Nežinojimo apie leidimo panaikinimą faktą patvirtina ir Palangos miesto tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. T2-263. Be to, remdamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 39 straipsniu, nurodo, jog įmonė veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
S. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad UAB „Pajūrio komunalinis ūkis“ priklausančios mašinos 2009 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 7 d. šalino komunalines atliekas nebeeksploatuojamame Joskaudų buitinių atliekų sąvartyne, nors įrenginio (sąvartyno) eksploatacijai bendrovės turėtas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (11.2)-34-39/2006 tvarkyti komunalines atliekas Joskaudų sąvartyne Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento buvo panaikintas nuo 2009 m. gegužės 5 d. Apeliantas neigia kaltę, motyvuodamas tuo, jog jis nebuvo informuotas apie leidimo panaikinimą, todėl jo veikoje nėra pažeidimo sudėties.
ATPK 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos ir abejonių nekeliančios išvados, jog atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinoma apie leidimo tvarkyti komunalines atliekas Joskaudų sąvartyne panaikinimą. Pažymėtina, kad Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodyta, jog jis galioja iki Joskaudų sąvartyno uždarymo ar turi būti atnaujintas 2010 m. gruodžio 31 d. (b. l. 46-47). Tuo tarpu Institucijos raštai, informuojantys apie leidimo panaikinimą (b. l. 22-23) buvo siunčiami neregistruotu paštu, todėl nėra jokios realios galimybės patikrinti, ar jie buvo įteikti adresatui. Vien tai, kad raštai buvo išsiųsti (b. l. 49, 51) nepatvirtina jų gavimo bendrovėje fakto. Be to, Institucijos atstovai nebuvo nuoseklūs, aiškindami apie raštų išsiuntimo aplinkybes – vienu atveju jie nurodė, jog jie buvo siunčiami faksu (b. l. 34), kitu – jog neregistruotu paštu per bendrovę „Jūros paštas“ (b. l. 81). Tuo tarpu bendrovės gautų dokumentų registre neužfiksuota, kad nurodomu laikotarpiu UAB „Palangos komunalinis ūkis“ būtų buvęs gautas Institucijos raštas dėl leidimo panaikinimo (b. l. 62-76). Institucijos atstovo teiginiai, jog bendrovė registruoja ne visus gaunamus raštus, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl laikytini tik prielaida.
Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Taigi, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-216/2011; N444-619/2011). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių, jog S. Š. buvo žinoma apie leidimo panaikinimą, negalima daryti išvados, kad jo kaltė dėl ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta.
Nesant vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties – subjektyviosios pusės – elementų, byla S. Š. atžvilgiu, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutrauktina. Įvertinus priimamo procesinio sprendimo rūšį, dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nebepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. Š. apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartį ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros 2010 m. gegužės 12 d. nutarimą S. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.