- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-29
- Bylos Nr.
- 2S-2386-173/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-08960-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- M. N.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. N. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui M. N. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovo M. N. prašymą civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti tvarką matytis su dukromis, kurios šiuo metu su motina gyvena Danijoje, atmetė šį atsakovo prašymą. Teismas nurodė, jog atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės pakartoja jo prašymą nustatyti bendravimo su dukromis tvarką, išdėstytą priešieškinyje. Tokia apimtim pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, faktiškai būtų išspręstas priešieškinys, neištyrus visų bylos aplinkybių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti atsakovo M. N. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-13235-717/2011 ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti tokią bendravimo su dukromis E. N., gim.(duomenys neskelbtini), ir M. N., gim. .(duomenys neskelbtini), ir jų auklėjimo tvarką:
1) atsakovas M. N. turi teisę leisti atostogas kartu su savo dukromis E. ir M. N.. Moksleivių vasaros, pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu E. ir M. N. pusę savo atostogų laiko praleidžia su ieškove R. N., o kitą pusę su atsakovu M. N.. Tačiau, jeigu E. ir M. N. vienas atostogas praleidžia su atsakovu M. N., tai kitas su ieškove R. N.. Su kuo praleisti pirmas atostogas, pasirenka dukros.
2) jei vaikus atostogoms į Lietuvą pasiima atsakovas M. N., tai jų atvyksta pasiimti ieškovė R. N.. Tačiau, jeigu vaikus į Lietuvą nuveža ieškovė R. N., tuomet juos grąžina atsakovas M. N.. Kiekvienu atveju atsakovas M. N. įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki atostogų pradžios informuoti ieškovę R. N., apie ketinimą praleisti atostogas kartu su dukromis E ir M. N.. I. R. N. įsipareigoja netrukdyti tėvui leisti atostogas kartu su dukromis E. ir M. N.;
3) atsakovas M. N. turi teisę švęsti su dukromis religines šventes. Jeigu Šv. Kalėdas vaikai švenčia su atsakovu M. N., tai kitą iš metinių religinių švenčių vaikai švenčia su R. N.. Su kuriuo iš tėvų švęsti pirmas šventes, pasirenka dukros. Tuo atveju, kai religinės šventės sutampa su dukrų atostogomis, atitinkamai atostogas jos leidžia su vienu iš tėvų pagal abiejų tėvų nustatytą tvarką;
4) atsakovas M. N. galės bendrauti su dukromis E. ir M. N., jas lankyti ir kartu leisti laiką, kada panorėjęs, tačiau iš anksto įspėjęs ieškovę R. N. ir sutaręs dėl laiko. I. R. N. įsipareigoja netrukdyti tėvui lankyti dukras, bendrauti su jomis, pasiimti jas ir praleisti su dukromis laiką ar kitaip dalyvauti jų auklėjime nustatytomis sąlygomis ir tvarka;
5) E. ir M. N. kelionių išlaidas, kylančias iš auklėjimo ir bendravimo su jomis tvarkos įgyvendinimo, padengia ieškovė R. N. ir atsakovas M. N. lygiomis dalimis.
Atskirajame skunde atsakovas nurodo, jog su teismo nutartimi nesutinka, nes ji priimta pažeidus ir netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, yra iš esmės neteisėta ir pažeidžianti ne tik atsakovo, bet ir jo dukrų teises bei teisėtus interesus, todėl naikintina. Atsakovo teigimu, teismas turėjo vadovautis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. 1 d.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į prašyme nurodytas aplinkybes, kad ieškovė ir jos motina D. D., visą tą laiką trukdė atsakovui bendrauti su dukromis ir įgyvendinti jam savo kaip tėvo teises. Dėl šios priežasties atsakovas buvo priverstas kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neteisėtai išvežtų ir laikomu vaikų grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją „Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų“. Ieškovė ir jos motina, trukdydama atsakovui bendrauti su dukromis E. ir M. N., labiausiai pažeidžia ne atsakovo kaip tėvo teises, o pačių mergaičių teises, numatytas CK 3.161 ir 3.170 str. 2 d. Teismas, spręsdamas atsakovo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatsižvelgė į prašyme nurodytas aplinkybes ir netyrė byloje esančių įrodymų. Teismas, teigdamas jog nėra trukdžių atsakovui bendrauti su dukromis, neįvertino visų prašyme nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė, siekdama įskaudinti atsakovą ir neleisti bendrauti su dukromis, jas savavališkai išsivežė į Daniją. Atsakovas 2011-09-16 vykusio teismo posėdžio metu sutiko savo piniginėmis lėšomis vykti į Daniją aplankyti mergaičių ir prašė teismo bent minimaliai užtikrinti jo kaip tėvo teisių įgyvendinimą, tenkinant bent dalį jo reikalavimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. kad atsakovas galėtų bendrauti su dukromis, jas lankyti ir kartu leisti laiką kada panorėjęs, tačiau iš anksto įspėjęs ieškovę ir sutaręs dėl laiko, o ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui lankyti dukras, bendrauti su jomis, pasiimti jas ir praleisti laiką ar kitaip dalyvauti jų auklėjime nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Tačiau teismas neatsižvelgė net į tokį atsakovo reikalavimą ir atsisakė tenkinti bet kokį atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir bendravimo su dukromis bei jų auklėjimo nustatymo.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovės R. N. atstovas advokatas J. K. prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, jog teismo atsakovui ieškovė niekada netrukdė bendrauti su dukromis ir netrukdys, atsakovas tokių įrodymų teismui nepateikė. Po skundo padavimo atsakovas buvo atvykęs į dabartinę mergaičių gyvenamąją vietą ir bendravo su dukromis netrukdomas kiek norėjo. Po to atsiuntė projektą sutarties dėl santuokos nutraukimo, kuriame jis sutinka, kad dukterų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, todėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimas apskritai atkrenta. Nurodo, jog iš Lietuvos išvyko tik laikinai ir tik dėl atsakovo bei jo artimųjų psichinio smurto, kadangi gyveno jiems priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Pasibaigus bylai, ketina grįžti į Lietuvą, mergaitės taip pat lig šiol mokosi nuotoliniu būdu Lietuvoje. Atsakovas jau penkeri metai faktiškai turi kitą šeimą, su kita moterimi yra sugyvenęs sūnų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. l d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti dalyvaujančių byloje asmenų interesus bei užtikrinti būsimo teismo sprendimo civilinėje byloje realų įvykdymą. Pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – dalyvaujančių byloje asmenų prašymas ir pagrįstas manymas, kad tokių priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą yra įvertinamas tik pats ginčo pobūdis ir ginčo dalykas, kad būtų galima parinkti tinkamas priemones.
Šeimos įstatymus reglamentuojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos 65 straipsnis nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Kolegijos nuomone, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti prašomą laikiną bendravimo su dukromis tvarką, apylinkės teismas aptariamą procesinį klausimą išsprendė tinkamai ir pagrįstai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovo dukros šiuo metu yra Danijoje su jų motina, atsakovas buvo ten nuvykęs ir nevaržomas turėjo galimybę bendrauti su savo vaikais. Byloje pateikti prašymai mokyklos direktorei dukras mokyti nuotoliniu būdu (b.l. 24-25), tik patvirtina ieškovės ketinimus užsienyje apsistoti laikinai, o po bylos nagrinėjimo grįžti į Lietuvą. Kolegija pažymi ir tai, jog pati laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra jų taikymas, kai teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Tačiau iš aptartų aplinkybių darytina išvada, jog šiuo metu gyvenamasis adresas atsakovo dukrų yra žinomas teismui, ten atsakovas jau lankėsi, ieškovė netrukdė tėvui bendrauti su vaikais, todėl nėra jokių pagrįstų trukdžių atsakovui bendrauti su vaikais, taigi atsakovas neįrodė (CPK 178 str.), kad yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo tvarkos su dukromis nustatymo, ir realios grėsmės sprendimo įvykdymo apsunkinimui nėra.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas bylos aplinkybes, vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1, 2 straipsniai), kurie itin glaudžiai susiję su apelianto nurodytu Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsniu. Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), į ką priimdamas skundžiamą nutartį atsižvelgė ir apylinkės teismas.
Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio kodekso normas ir pažeidė vaikų interesus, kolegijos nuomone, pagrindo nėra. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio pirmuoju punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.