- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-15
- Bylos Nr.
- 1-1349-946/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01643-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- V. J.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Advokatai
- Daiva Mazur
- Kategorijos
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.2.7Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
dalyvaujant prokurorams Andrėjui Klimaševskij, Onai Kandrotienei
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Kaune, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nedirbantis, anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. 2016-01-10 apie 15 val. 53 min. prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam A. B. į veido sritį, o pastarajam nugriuvus ant žemės, dar vieną kartą sudavė į veido sritį, padarydamas A. B. veido sumušimą su muštinėmis žaizdomis viršutinėje lūpoje, kraujosruvą apatinėje lūpoje, dešinės pusės pleištakaulio sparninės ataugos abiejų plokštelių, dešinės pusės viršutinio žandikaulio ančio vidinės ir išorinės sienelės, priekinės sienelės lūžius, nosies kaulų lūžius, dalinį danties nuskėlimą viršutiniame žandikaulyje, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė A. B. sveikatą, nes dėl dešinės pusės pleištakaulio sparninės ataugos abiejų plokštelių, dešinės pusės viršutinio žandikaulio ančio vidinės ir išorinės sienelės, priekinės sienelės lūžimų, nosies kaulų lūžimo A. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiu.
Kaltinamasis V. J. apklausiamas visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, ir parodė, kad įvykis įvyko 2016-01-10. Prieš tai buvo incidentas kaimyno B. su jo mama, todėl norėjo pakalbėti, bet nepavyko. B. metė maišelį, pradėjo kažko ieškoti kišenėse, todėl sudavė kelis smūgius į veido sritį. B. išvežė greitoji. Ėjo nukentėjusiojo atsiprašyti kitą dieną, norėjo atlyginti žalą, susitaikyti. Po smūgio nukentėjusysis nugriuvo. Jis pakėlęs balsą sakė, kad negalim taip daryti su jo mama. Gal antrą kartą jį užkliudė ranka, kai jis mosikavo, bet gulinčio nemušė. Nukentėjusysis krito, nes buvo nemažai sniego. Viskas vyko prie namo, kieme. B. sutiko su 1000 Eur. Vėliau persigalvojo, sakė, kad nieko nebereikia. Žinojo, kad nukentėjusysis pareiškęs 10000 Eur civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį pripažįsta, bet reikalaujamas civilinis ieškinys yra per didelis. Sutiktų sumokėti 1000 Eur. Yra pasiruošęs atlyginti žalą, bet nepavyko susitikti su nukentėjusiuoju, kuris sąskaitos numerio savo nedavė. Nukentėjusysis sakė, kad turi problemų su teisėsauga, turi skolų. Jis nukentėjusiojo atsiprašė. Nukentėjusysis neprognozuojamas žmogus, jis toliau rėkauja, daužosi, negražiais žodžiais vadina, grasina, niokoja turtą kaimynų. Buvo incidentas tarp kaimyno ir jo mamos rūsyje. B. rėkavo, šūkavo, išsivystė konfliktas. Jis sudavė mamai į petį. Konflikto dieną sutiko nukentėjusįjį, kai nešė šiukšles. Norėjo pakalbėti su juo, kad nesielgtų taip su pensininke mama. Toks įvykis jau nebe pirmą kartą. Galėjo būti, kad sudavė į veidą, bet nepamena. Siūlo 1000 Eur. nukentėjusiajam. Iš pradžių siūlė jam 600 Eur, bet jis prašė 1000 Eur. Jis surinko tuos pinigus, bet nukentėjusysis jį ignoravo. Sutinka sumokėti 1000 Eur, kuriuos galėtų duoti posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:
Nukentėjusiojo A. B. parodymais, kad jis viską išdėstė raštu, rašydamas pareiškimą policijoje. Prieš 10 m. teko taisyti batus kaimynams. J. motinai irgi taisė. Su V. J. kalbėjo, nes norėjo, jog jį įdarbintų užsienyje, bet jis prašymą ignoravo. Jis užpyko, kad jam nepadeda ir 10 m. su ja neklaba. V. J. pribėgo po 10 m. ir pradėjo jį daužyti, nes nedraugauja su jo motina. Jį kaltinamasis daužė sausio 10 d. prie laiptinės. Ėjo iš parduotuvės. Pamatė, kad stovi V. J. su draugu. Jis nesisveikino. Valerijus sakė, kad nori su juo pakalbėti, o jis nenorėjo. Jis pasitraukė, kaltinamasis jį prisitraukė, už rūbų truktelėjo. Klausė, kodėl taip elgėsi, tai kaltinamasis pasakė, dėl to, kad badė jo motiną. Jis sakė, kad nelindo prie motinos. Kaltinamasis kartojo, kad užmuš jį. Parvertė jį ant žemės, sudavė į veidą. Jis prarado sąmonę, tada jį papurtė, jis atsigavo ir dar kartą sudavė jam. Abu smūgius jam sudavė, kai jis gulėjo. Vienas smūgis buvo į skruostą ir į dantis. Jis turi garso įrašą. Antras smūgis buvo į dantis. Pradėjo bėgti kraujas. Po to grįžo į namus. Po dviejų dienų J. atbėgo siūlyti pinigų, bet jo neatsiprašė. Iš pradžių siūlė 300 Eur, po to 600 Eur ir 1000 Eur. Jis nepaėmė 1000 Eur, nes nenorėjo, kad jį vėl sumuštų. Prašo priteisti jam 10000 Eur, nes jam operacija kainuos 3000 Eur. 7000 Eur sudaro moralinė žala, nes galvojo, jog jį užmuš, prarado sąmonę. Jis sutiko paimti 1000 Eur, kad kaltinamasis nusiramintų, bet po to neįleido jo į namus. Prieštarauja dėl bylos nutraukimo. Jam turi būti sumokėti 10000 Eur.
2016-01-11 A. B. pareiškimais, kad 2016-01-10 apie 15 val. 45 min. prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, V. J. pagriebė jį už striukės, pargriovė ant žemės, sudavė į veidą, smogė vieną kartą ranka tiesiai į žandikaulio kairę pusę, taip pat smogė į dantis (b. l. 7, 8).
2016-02-08 specialisto išvada Nr. G96/2016(02), iš kurios matyti, kad A. B. konstatuoti sužalojimai: galvos sumušimas su muštinėmis žaizdomis viršutinėje lūpoje, su kraujosruva apatinėje lūpoje, dešinės pusės pleištakaulio sparninės ataugos abiejų plokštelių, dešinės pusės viršutinio žandikaulio ančio vidinės ir išorinės sienelės, priekinės sienelės lūžiai, nosies kaulų lūžiai, dalinis danties nuskėlimas viršutiniame žandikaulyje. Dešinės pusės pleištakaulio sparninės ataugos abiejų plokštelių, dešinės pusės viršutinio žandikaulio ančio vidinės ir išorinės sienelės, priekinės sienelės lūžiai, nosies kaulų lūžiai, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimo A. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti 1 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai 2016-01-10 (b. 1. 21-22).
V. J. veika ikiteisminio tyrimo metu ir atiduodant jį teismui buvo kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 str. 1 d.
Pagal BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Minėta veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, joje esanti 2016-02-08 specialisto išvada Nr. G96/2016(02) patvirtina, kad A. B. konstatuoti sužalojimai: galvos sumušimas su muštinėmis žaizdomis viršutinėje lūpoje, su kraujosruva apatinėje lūpoje, dešinės pusės pleištakaulio sparninės ataugos abiejų plokštelių, dešinės pusės viršutinio žandikaulio ančio vidinės ir išorinės sienelės, priekinės sienelės lūžiai, nosies kaulų lūžiai, dalinis danties nuskėlimas viršutiniame žandikaulyje. Dešinės pusės pleištakaulio sparninės ataugos abiejų plokštelių, dešinės pusės viršutinio žandikaulio ančio vidinės ir išorinės sienelės, priekinės sienelės lūžiai, nosies kaulų lūžiai, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimo A. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti 1 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai 2016-01-10.
Taigi, byloje ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis V. J. nesunkiai sužalojo A. B., todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 str. 10 d., 109 str. nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B. pareiškė 10000 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodo, kad jis patirs 3000 Eur turtinę žalą, nes jam tiek pinigų kainuos operacija. 7000 Eur neturtinę žalą prašo priteisti dėl to, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, didelį skausmą (b. l. 92-93).
Civilinis ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis patyrė 3000 Eur žalą. Priešingai, jis nurodė, kad tokio dydžio turtinę žalą dar tik patirs ateityje, nes jam darys operaciją, tačiau negali būti priteista turtinė žala, kuri dar nebuvo patirta. Byloje nėra ir kitų įrodymų, nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų ar duomenų, kurie pagrįstų prašomą priteisti turtinę žalą, dėl ko šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kilusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinamaisiais aspektais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą ir toliau formuojamą teismų praktiką.
Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuomet sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tai neabejotinai kėlė ne tik fizinį, bet ir dvasinį diskomfortą. Nors A. B. patirti sužalojimai turėjo ir galimai turės įtakos jo fizinei bei psichinei savijautai, gyvenimo kokybei, vis dėlto padarinių, kurių būtų nebeįmanoma pašalinti, nesukelta.
Todėl prašoma priteisti 7000 Eur neturtinė žala, remiantis aukštesnės instancijos teismų praktika, yra per didelė. Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.
Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo patirti sužalojimai nėra tokie sudėtingi, o prašoma priteisti neturtinė žala iš esmės nesuderinama su nustatytų bylos aplinkybių visuma bei formuojama teismų praktika panašaus pobūdžio bylose.
Todėl siekiant užtikrinti protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas tik iš dalies – nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui iš V. J. priteistina 1000 Eur neturtinė žala. Tokia suma, įvertinus jau aukščiau teismo aptartas aplinkybes dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų bei dėl to patirtų nepatogumų, išgyvenimų ir patirto diskomforto, taip pat aptartą teismų praktiką, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pakankama.
Konstatuotina, kad ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, dėl ko būtų pagrindas pripažinti jį kaltu ir paskirti bausmę.
Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 str. 2 d. yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 str. tik esant visų šio straipsnio 2 d. išvardytų sąlygų visumai.
Be to, BK 40 str. 1 ir 3 d. yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu A. B. parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, visiškai jį pripažino. Be to, jis paaiškino, kad atsiprašė nukentėjusiojo. Vykusio teisiamojo posėdžio metu siūlė tiesiog posėdyje nukentėjusiajam sumokėti 1000 Eurų už padarytą žalą, tačiau nukentėjusiajam ši suma pasirodė per maža ir jis atsisakė priimti pinigus.. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis ir anksčiau siūlė jam 300 Eur, po to 600 Eur, jis sutiko priimti 1000 Eur, tačiau vėliau neįleido kaltinamojo į namus.
Teismas, išklausęs kaltinamojo parodymų, parodyto kaltinamojo noro susitaikyti, ir kompensuoti padarytą žalą, konstatuoja, jog kaltinamojo veiksmai, kuomet jis teisiamojo posėdžio metu jau buvo pasirengęs sumokėti nukentėjusiajam 1000 Eurų nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti, rodo jo besąlyginį įsipareigojimą šią žalą atlyginti bet kuriuo momentu. Todėl teismas konstatuoja, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis įsipareigojo atlyginti visą nusikalstama veika padarytą žalą, nes, teismo vertinimu, nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra pagrįstas būtent tik dėl tokio dydžio reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos. Kaltinamojo elgesys taip pat leidžia teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ne tik visiškai atlygins padarytą 1000 Eurų žalą, tačiau ir laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Todėl atsižvelgdamas į įstatymo nuostatas, aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, jog V. J. padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad jis nebuvo teistas Lietuvos Respublikoje, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra gautas laiduotojos R. P., kuri yra kaltinamojo sugyventinė, prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį jai pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. J. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 1 d. perduodant jį pagal laidavimą R. P. vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., nutraukti (BK 40 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad R. P. galima pasitikėti kaip laiduotoja, nes ji nėra teista, administracine tvarka nebausta, yra kaltinamojo sugyventinė, su kuriuo turi vaiką. Teismas sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Kokių nors duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 107 str., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 1 d. perduodant jį laiduotojos R. P. atsakomybėn BK 40 str. pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti V. J., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. civilinį ieškinį dėl 10000 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies – priteisti nukentėjusiajam A. B. iš V. J. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.