- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-31
- Bylos Nr.
- e2-6239-443/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00726-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- S. Ž.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, pareikštą atsakovei S. Ž.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. liepos 23 d. teisme priimtas ieškovės ieškinys, kuriuo prašo:
1) nustatyti, kad žemiau įvardintas turtas yra asmeninė P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybė: 364/1415 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitais inžineriniais kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini); 2003,57 Eur dydžio piniginės lėšos, esančios kredito unijoje Zanavykų bankelis P. Ž. vardu atidarytuose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini);
2) priteisti iš atsakovės S. Ž. ieškovės L. B. naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė L. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas P. Ž.. Po P. Ž. mirties Šakių rajono 2-ajame notaro biure priėmė mirusio tėvo palikimą, visas palikėjo turtines teises ir pareigas (pagrindas: Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Zitos Damušienės 2016 m. gegužės 12 d. išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Po P. Ž. mirties liko jo vardu registruotas turtas: 364/1415 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), 2003,57 Eur dydžio piniginės lėšos, esančias Kredito unijos Zanavykų bankelis P. Ž. vardu atidarytuose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad nepaisant to, jog tinkamai ir laiku per įstatymo nustatytą terminą išreiškė valią priimti palikimą po P. Ž. mirties, Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarė Zita Damušienė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po P. Ž. mirties, kadangi visas aukščiau įvardintas mirusiajam priklausęs turtas buvo įgytas santuokos metu su atsakove S. Ž., todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Ieškovė patvirtino, kad P. Ž. su sutuoktine S. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini), praėjus vos keliems mėnesiams nuo santuokos nutraukimo su jos motina, D. Ž. (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, kad yra vienintelė P. Ž. įstatyminė įpėdinė, kadangi kitų vaikų jis neturėjo. Nors tėvai išsiskyrė, kai jai buvo 11 (vienuolika) metų, su tėvu ryšių nenutraukė ir nuolat su juo bendravo, dėl ko jai yra žinomos aplinkybės, susijusios su jo ir S. Ž. santuoka. Pažymėjo, kad faktiškai jų santuoka truko vos keletą metų. Po santuokos sudarymo S. Ž. buvo atsikrausčiusi gyventi į mirusiojo tėvo jau pastatytą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau S. Ž. 1987 m. išsikraustė iš tėvo namų su visa jai priklausančia manta. Nuo to momento tėvas su ja nutraukė bet kokius ryšius. Sutuoktiniai bendrų vaikų neturėjo, dėl ko nebuvo jokio poreikio palaikyti tolimesnius tarpusavio santykius. Kiek P. Ž. buvo žinoma, S. Ž. išvyko gyventi į Kaliningradą pas savo seserį. Vėliau tėvas dar bandė pastarąją surasti su tikslu sutvarkyti santuokos nutraukimo procesinius dokumentus, tačiau visos tėvo pastangos buvo bevaisės, kadangi S. Ž. nebuvo ir nėra registravusi Lietuvoje savo nuolatinės gyvenamosios vietos (pridedama: 2018 m. gegužės 21 d. gyventojų registro išrašas). Tokiomis aplinkybėmis P. Ž. nors faktiškai su sutuoktine santuoką nutraukė bene prieš trisdešimt metų, mirė formaliai susituokęs su atsakove S. Ž. Ieškovė patvirtino, kad per laikotarpį kuomet sutuoktiniai faktiškai kartu gyveno jokio bendro turto nesukūrė. Visas aukščiau įvardintas P. Ž. priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įgytas dar iki santuokos ir išskirtinai iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų arba paveldėtas po jo tėvo, V. Ž., mirties. Atsakovė S. Ž. jokio nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra įgijusi (pridedama: VĮ „Registrų centras“ išrašas), todėl prašo teismo nustatyti, kad visas P. Ž. vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra asmeninė mirusiojo nuosavybė.
Pažymėjo, kad nors nuosavybės teisės į žemės sklypą bei gyvenamąjį namą kartu su garažu ir ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos P. Ž. sudarius santuoką su atsakove, faktiškai minėtas turtas P. Ž. buvo įgytas dar iki santuokos sudarymo. 1977 m. vasario 23 d. (duomenys neskelbtini) Darbo žmonių deputatų vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 10, P. Ž. buvo paskirtas nagrinėjamas žemės sklypas individualiai statybai aptariamojo gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais statybai. Šiam tikslui 1976 m. gegužės 8 d. buvo sudaryta sutartis dėl žemės sklypo perdavimo, kuria P. Ž. įsipareigojo ne vėliau kaip metų bėgyje nuo šios sutarties pasirašymo dienos pradėti statyti gyvenamąją namą su garažu ir ūkiniais pastatais pagal iš anksto parengtą ir suderintą projektą (pridedama: 1976 m. gegužės 8 d. sutartis; 1976 m. spalio 28 d. leidimas Nr. 12; žemės sklypo bei statinių projektai; namų valdos techninės apskaitos bylos nuorašas). Vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, P. Ž. dar 1977 m. pradžioje pradėjo aptariamo turto statybą, kurios buvo užbaigtos dar iki santuokos sudarymo su atsakove. Minėtas aplinkybes patvirtina teismui teikiami išlaidų važtaraščiai bei kitos sąskaitos faktūros, kurios patvirtina, jog visos statybinės medžiagos skirtos pastatų statybai ir įrengimui buvo pirktos dar iki santuokos sudarymo su atsakove. Aplinkybę, kad sudarant santuoką su atsakove P. Ž. jau buvo pastatęs gyvenamąjį namą bei kitus statinius patvirtina ir teismui teikiami TSRS Finansų ministerijos mokestiniai pranešimai laikotarpiu nuo 1978 m. iki 1987 m., iš kurių matyti, kad P. Ž. nuo 1978 m. mokėjo mokesčius ne tik už žemės sklypą, bet ir jame esančius pastatus, kurie 1983 m. - 1987 m. buvo įkainoti ta pačia suma - 2723 rub., kas įrodo, jog pastatų kiekis po santuokos sudarymo nepakito. Minėtas aplinkybes įrodo ir teismui teikiamas P. Ž. vardu 1984 m. vasario 3 d. sudarytas Turto valstybinio privalomojo draudimo liudijimas Nr. 292, kuriuo P. Ž. buvo apdraudęs pastatus, esančius žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini). Be to, dar iki santuokos sudarymo (1983 m. gruodžio 19 d.) buvo priimtas sprendimas padidinti P. Ž. posodybinį nagrinėjamą žemės sklypą iki 0,15 ha (pridedama: 1983 m. gruodžio 19 d. liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 73). Taigi, teismui teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad P. Ž. įgijo aptariamą turtą dar iki santuokos sudarymo ir išskirtinai iš savo asmeninių lėšų, tačiau nuosavybės teisės į turtą buvo registruotos santuokos sudarymo metu, kadangi tik po TSRS iširimo buvo sudarytos galimybės registruoti turtą asmeninės nuosavybės teise.
Kaip patvirtina VĮ „Registrų centras“ duomenys, P. Ž. nuosavybės teisės į aptariamą gyvenamąjį namą kartu su kitais pastatais buvo įregistruotos 1986 m. gruodžio 24 d. statinio priėmimo naudoti akto bei 1995 m. gruodžio 18 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 100 pagrindu, tačiau aukščiau išdėstytos aplinkybės įrodo, jog šis turtas buvo pastatytas dar iki santuokos sudarymo su atsakove, todėl turi būti pripažįstamas asmenine P. Ž. nuosavybe. Pažymėjo, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos 1997 m. sausio 8 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Kaip patvirtina teismui teikiami dokumentai (1997 m. sausio 8 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 1996 m. lapkričio 25 d. Marijampolės apskrities valdytojo administracijos įsakymas Nr. 256Žs) šį žemės sklypą P. Ž. buvo leista išsipirkti kaip namų valdos savininkui vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jokių nuosavybės teisių į pastatus pastatytus ant nagrinėjamo žemės sklypo nebuvo įgijusi, atsakovė negalėjo tapti šio žemės sklypo savininke. Be to, nagrinėjamas sandoris buvo atlygintinis ir sudarytas šalims nevedant bendro ūkio, dėl ko žemės sklypas laikytinas įgytu iš P. Ž. priklausančių asmeninių lėšų. Kaip jau buvo minėta, sutuoktiniai faktiškai santuokinius ryšius nutraukė 1987 m. Nurodė, kad tokias aplinkybes gali paliudyti ir kaimynystėje gyvenantys liudininkai: I. B. ir A. B., B. L., L. P., V. B., kuriems yra žinoma, kad P. Ž. visada gyveno vienas ir, kad turtu rūpinosi ir jį prižiūrėjo išskirtinai tik P. Ž.. Tokius duomenis patvirtina ir teismui teikiama eilė sąskaitų faktūrų, iš kurių matyti, kad mirusysis iki savo mirties ne tik vienasmeniškai dengė turto išlaikymo išlaidas, bet ir atliko kitus turto pagerinimo darbus. Be to, pati atsakovė niekada į aptariamą turtą nuosavybės teisių neišreiškė, kas patvirtina faktą, jog ir pati atsakovė pripažino, jog turtas P. Ž. priklauso asmeninės nuosavybės teise ir kad ji jokių teisių į turtą neturi.
Šalies argumentai
Ieškovė mano, kad aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog aptariamą turtą P. Ž. įgijo išskirtinai savo asmeninėmis lėšomis, su atsakove faktiškai bendro ūkio nevesdamas ir nepalaikydamas su ja jokių ryšių, todėl reikalavimas pripažinti turtą P. Ž. asmenine nuosavybe turėtų būti pripažintinas pagrįstu ir teisėtu. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai faktiškai bendro ūkio nebevedė nuo 1987 m., asmenine P. Ž. nuosavybe turi būti pripažintinos ir 2003,57 Eur dydžio piniginės lėšos, esančios Kredito unijoje Zanavykų bankelis P. Ž. vardu atidarytuose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad šiose sąskaitose tėvas laikė visas turimas santaupas įgytas iki mirties. Kaip patvirtina teismui teikiamas Lietuvos banko išrašas, Kredito unija veiklą Lietuvoje pradėjo tik 1998 m. birželio 25 d. (pridedama: Lietuvos banko internetinės svetainės išrašas). Taigi, anksčiausiai mirusiojo piniginės lėšos sąskaitoje galėjo būti kaupiamos nuo šio momento, t. y. sutuoktiniams jau seniai nutraukus visus santuokinius ryšius ir nevedant bendro ūkio.
Ieškovė atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, kai turtas viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nustatant jo teisinį režimą būtina vertinti ne tik objektyviuosius (turto įsigijimo momentą ir įsigijimo pagrindą), bet ir kitus kriterijus (konkretaus turto paskirtį, šio turto pobūdį, tikruosius šalių ketinimus įsigyjamo turto atžvilgiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; kt.). Įrašus nekilnojamojo turto registre vertinant įrodinėjimo aspektu, pažymėtina, kad tai yra prima facie įrodymas, todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008).
Pažymėjo, kad teismui teikiami oficialūs rašytiniai įrodymai - Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas, patvirtina, kad nuosavybės teisės į aptariamą turtą buvo registruotos P. Ž. vardu, taip pat turtas viešajame registre nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, dėl ko vadovaujantis teismų praktika aptariamas turtas laikytinas asmenine P. Ž. nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Pareiga įrodyti, jog P. Ž. vardu registruotas nekilnojamasis turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise šiuo atveju tenka atsakovei. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar turtas buvo įgytas asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise, byloje turi būti nustatomos faktinės aplinkybės (susijusios, pavyzdžiui (tačiau neapsiribojant), su turto paieška ir pirkimu, turto pirminio įrengimo mastu ir vėlesniu pritaikymu gyventi, šalių ketinimais apsigyventi ir (arba) gyvenimu jame, eksploatavimu, jo paskirtimi, šalių tikraisiais ketinimais ir kt.) ir taip išsiaiškinama, ar šis turtas buvo įgytas bendrai ar vieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Nagrinėjamu atveju P. Ž. aptariamą turtą sprendė įsigyti dar iki santuokos sudarymo su atsakove, jos nepažinodamas, dėl ko neabejotini valiniai P. Ž. ketinimai įsigyti aptariamą turtą asmeninės nuosavybės teise. Visi su turto įsigijimu susiję sandoriai taip pat sudaryti išskirtinai tik P. Ž. vardu. Aptariamame turte jis buvo registravęs savo gyvenamąją vieta. Be to, visą laiką iki pat savo mirties turtą išlaikė ir prižiūrėjo, kai tuo tarpu atsakovė prie turto išlaikymo visiškai neprisidėjo ir niekada jokių nuosavybės teisių į turtą nereiškė tokiu būdu pripažindama P. Ž. asmeninę nuosavybės teisę į šį turtą.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad atsakovui nepareiškus atsiliepimo ar kitokio procesinio dokumento, be pateisinamos priežasties neatvykus i teismo posėdį, prašo atsižvelgiant į byloje pateiktą medžiagą priimti sprendimą už akių.
Atsakovei S. Ž. adresuotas ieškinio nuorašas ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2018 m. rugpjūčio 13 d. viešo paskelbimo būdu, todėl laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą 14 dienų atsiliepimo pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankamai laiko jam pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių. Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovo atsiliepimo į ieškinį teismas negavo, todėl esant ieškovo prašymui priimtinas sprendimas už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai - vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau - SŠK). CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų - teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką.
Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad: P. Ž. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo dar iki santuokos sudarymo ir išskirtinai iš savo asmeninių lėšų, tačiau nuosavybės teisės į turtą buvo registruotos santuokos sudarymo metu, todėl turtas gali būti pripažįstamas asmenine P. Ž. nuosavybe vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu.
Teismas konstatuoja, kad asmenine P. Ž. nuosavybe turi būti pripažintina 364/1415 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi šį turtą P. Ž. įgijo atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypo buvusio savininko V. Ž. (mirusiojo tėvo) turtą. Taigi, turto atsiradimo pagrindas savaime įrodo, jog turtas turėtų būti pripažintinas asmenine P. Ž. nuosavybe.
Ieškovės išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad faktiškai sutuoktiniai santuokoje gyveno vos kelis metus, per kuriuos jokio bendro turto nesukūrė, o visus santuokinius saitus nutraukė dar 1987 m., todėl asmenine P. Ž. nuosavybe pripažintinos ir 2003,57 Eur dydžio piniginės lėšos, esančios Kredito unijoje Zanavykų bankelis P. Ž. vardu atidarytuose sąskaitose.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl vadovaujantis tuo, valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Įvertinęs tai, kad išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam 2016 m. balandžio 13 d., asmeninės nuosavybės teise priklauso šis turtas: 364/1415 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 2003,57 Eur dydžio piniginės lėšos, esančios kredito unijoje Zanavykų bankelis P. Ž. vardu atidarytuose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės S. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 162 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) už žyminio mokesčio sumokėjimą.
Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.
Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.
Atsakovas priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.