Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų pareiškėjų O. G. ir I. G. skundą dėl antstolio Vitaliaus Milevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Vitalis Milevičius, UAB „UHB Chemicals“, UAB „Boslita Investment“, UAB „Baltijos stiklas“, UAB „Boslita“ ir Ko, G. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui - vienas iš CPK nustatytų priverstinio turto realizavimo būdų. CPK 704 straipsnio nustatyta skolininko teisė surasti areštuoto turto pirkėją už kainą, ne mažesnę, nei turto arešto akte nurodyta turto vertė arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytinių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo, tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) siūloma kaina yra 170 700,00 Eur didesnė, nei siūloma skolininkų pasiūlyto pirkėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodo, kad siūlomos kainos skirtumas nėra ženklus, nes sudaro 0,26 proc. visų pareiškėjų kreditorių reikalavimų sumos. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad skolininkai išsivedė procentines kreditorių reikalavimų ir pasiūlytos kainos santykio išraiškas, tačiau iš pateiktų skaičiavimu nėra aišku, nuo kokios reikalavimų sumos skaičiuojamas reikalavimų ir turto įsigijimo kainos santykis, kurios tariamai patvirtina, kad visų reikalavimų kontekste (duomenys neskelbtini) pasiūlyta kaina yra vos 0,26 proc. didesnė nei (duomenys neskelbtini) pasiūlyta kaina. Teismas vertina, kad 170 700,00 Eur apimtimi bus labiau patenkinti išieškotojų reikalavimai, ši suma yra didelė ir reikšminga, todėl pareiškėjų argumentai dėl kainos, jog skirtumas nėra ženklus atmestini kaip nepagrįsti. Teismas sutinka su antstolio argumentais, kad įstatyme tiesiogiai nereglamentuota vykdomojoje byloje susiklosčiusi situacija, kaip turi elgtis antstolis, kai skolininko pasiūlytam pirkėjui pateikus kainos pasiūlymą atsiranda potencialus pirkėjas, už parduodamą turtą siūlantis didesnę kainą.

Antstolis, įgyvendindamas diskrecijos teisę, privalo vadovautis bendraisiais antstolio veiklos principais, kurie taikomi visiems antstolio atliekamiems priverstinio vykdymo veiksmams, t. y. išieškotojui pateikus antstoliui vykdytiną vykdomąjį dokumentą, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant ir skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą.

Pareiškėjai nurodo, kad jie yra pensininkai ir rūpinasi savo pilnamete dukra, kuriai yra nustatytas 50 proc. darbingumas. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini)sutiko pareiškėjams suteikti teisę gyventi turto komplekse panaudos sutarties pagrindu, tačiau antstolis į tai neatsižvelgė ir nevertino. Pažymėjo, kad dėl konfliktiškų santykių su (duomenys neskelbtini), tokio susitarimo pasiekti nepavyktų. Byloje nėra pateikta duomenų, kad skolininkai būtų kreipęsi į (duomenys neskelbtini) su prašymu leisti naudoti realizuotinu nekilnojamuoju turtu. Pažymėtina, kad vykdymo procesas nereglamentuoja susitarimų tarp skolininko ir jo pasiūlyto turto pirkėjo dėl jų tarpusavio vėlesnių santykių po turto realizavimo vykdymo procese. Antstolis nurodo, kad sutikimas pareiškėjams suteikti teisę gyventi turto komplekse panaudos sutarties pagrindu negali būti priežastimi parduoti turtą 170 700,00 Eur žemesne kaina, kadangi tokiu atveju skolininko interesai būtų apsaugoti neproporcingai labiau, nei išieškotojo interesai, tuo pačiu paminant principinę vykdymo proceso nuostatą patenkinti kreditoriaus reikalavimą. CPK 663 straipsnyje yra įtvirtinti pagrindai, kuriems esant draudžiama išieškoti iš fizinio asmens turto – vykdomojoje byloje aplinkybių, ribojančių išieškojimą iš skolininkų nekilnojamojo turto nenustatyta, todėl pareiškėjų argumentai, jog antstolis turėjo įvertinti aplinkybę, kad pardavus turtą didesnę kainą pasiūliusiam pirkėjui šeima, susidedanti iš 2 senatvės pensininkų bei neįgalios dukters liks be gyvenamosios vietos atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjai nurodo, kad turtas parduodamas ne už didžiausią pasiūlytą kainą. 2020-07-28 (duomenys neskelbtini) pasiūlė skolininkams nupirkti areštuotą turtą už bendrą 1 200 000,00 Eur kainą. Antstolis pažymėjo, kad paminėtas pasiūlymas buvo pateiktas ne antstoliui, o patiems skolininkams, siūlant pasinaudoti CPK 704 straipsnio numatyta teise parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui. Skolininkai šiuo pasiūlymu nepasinaudojo. Iš skolininkų buvo gautas prašymas parduoti turtą (duomenys neskelbtini) už bendrą 659 300,00 Eur kainą. Vertintina, kad turtas nebuvo parduotas už 1 200 000,00 Eur kainą, dėl skolininkų sprendimo nepasinaudoti (duomenys neskelbtini) pasiūlymu. 2020-08-14 antstoliui pateiktas (duomenys neskelbtini) pasiūlymas nupirkti turtą už bendrą 830 000,00 Eur kainą. Į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėta 83 000,00 Eur įmoka, sudaranti 10 proc. perkamo turto vertės, todėl antstolis vertino, kad pasiūlymas yra realus. (duomenys neskelbtini) kitokių pasiūlymų antstoliui, kaip tik nupirkti turtą už 830 000,00 Eur kainą nėra pateikusi.

Pareiškėjai nurodo, kad antstolis turėjo patikrinti pirkėjo turtinę padėtį ir įvertinti jo galimybes sumokėti visą perkamo turto kainą. Taip pat nurodo, kad antstolis negalėjo konstatuoti (duomenys neskelbtini) pasiūlymo realumo, nes sumokėta tik 10 proc. siūlomos kainos dalis . CPK 704 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtina nuostata, jog tuo atveju, jei per nustatytą terminą turto pirkėjas nesumoka visos sumos už perkamą turtą, jo sumokėta 10 proc. dydžio įmoka yra skiriama skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms dengti. Būtent ši nuostata užkerta kelią potencialiems pirkėjams ir skolininkams piktnaudžiauti CPK 704 straipsnio institutu, tokiu būdu vilkinant išieškojimo procesą. Teismas sutinka su antstolio argumentu, kad (duomenys neskelbtini) prarastų sumokėtą 83 000,00 Eur sumą. Įstatyme nėra nustatyta antstoliui pareiga įsitikinti potencialaus pirkėjo galimybėmis įsigyti parduodamą turtą. Privaloma sąlyga vykdyti turto realizavimą CPK 704 str. instituto pagrindu yra nustatyto dydžio (10 proc. parduodamo turto vertės) lėšų sumokėjimas, kurios, nesumokėjus visos sumos už perkamą turtą, yra panaudojamos įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms dengti. Taigi, (duomenys neskelbtini) sumokėjus 10 proc. parduodamo turto vertės (83 000,00 Eur) bei suvokiant, jog visos sumos nesumokėjus ši įmoka bus prarasta, vertintina, kaip pakankamas pagrindas konstatuoti potencialaus pirkėjo realumą. Nustatyta, kad vykdydama 2020-08-14 patvarkyme esantį įpareigojimą (duomenys neskelbtini) į antstolio depozitinę sąskaitą už skolininkų turtą sumokėjo likusią kainos dalį, t. y. 747 700,00 Eur. Skunde teigiama, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra sukurta galiojanti pareiga sumokėti likusią pasiūlytos kainos dalį. Nustatyta, kad 2020-08-14 patvarkymu yra nuspręsta atsisakyti parduoti skolininkams priklausantį turtą jų pasiūlytam pirkėjui (duomenys neskelbtini) už 659 300,00 Eur kainą, grąžinti (duomenys neskelbtini) sumokėtą 10 proc. įmoką, iš viso 65 930,00 Eur ir informuoti, kad tuo atveju, jei iki 2020-09-13 (duomenys neskelbtini) sumokės visą sumą už perkamą turtą, jis bus parduotas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) iki 2020-09-09 nesumokėjo likusios kainos dalies, vertintina, kad šis pirkėjas nemanė, jog turi galiojančią prievolę sumokėti likusią kainos dalį. Nustatyta, kad 2020-08-10 patvarkyme „Nevykdyti turto varžytinių” yra informuotos vykdomosios bylos šalys ir suinteresuoti asmenys, kad tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) ne vėliau, nei iki 2020-09-09 sumokės visą sumą už perkamą turtą, šio turto varžytinės nebus vykdomos, o paminėtais patvarkymais turto pirkėjams nėra sukurta jokių įpareigojimų, o tik pateikti paaiškinimai dėl turto realizavimo procedūros. 2020-04-01 patvarkymu, CPK 755 straipsnio pagrindu, buvo sustabdytas realizavimas nekilnojamojo turto, kuriam yra taikomi LR Generalinės prokuratūros bei Klaipėdos apylinkės teismo areštai baudžiamosiose bylose, būtent šiuo pagrindu patenkinant I. G. 2020-03-25 skundą, kuriuo reikalauta sustabdyti visus aktyvius vykdymo veiksmus iki tol, kol Lietuvos Respublikoje bus atšauktas karantinas. 2020-04-01 patvarkymu Antstolis atmetė skolininko I. G. prašymą sustabdyti išieškojimą dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino ir sustabdė vykdomąsias bylas kitu pagrindu – dėl Skolininkų turtui taikomų apribojimų BPK numatyta tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2020-07-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-l 174-430/2020 panaikino antstolio 2020-04-01 patvarkymą Nr. S-20-13-3175 dalyje dėl vykdymo sustabdymo CPK 755 straipsnio pagrindu. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, 2020-07-28 patvarkymu atnaujinti vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose dėl areštuoto turto realizavimo. Vykdymo veiksmų dėl areštuoto turto realizavimo atnaujinimas reiškia, jog yra panaikinamas turto realizavimo sustabdymas, todėl nepagrįstu laikytinas skundo argumentas, jog turto realizavimo sustabdymas šiuo metu galioja.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuotina, kad skundo motyvai nesuteikia pagrindo išvadai, jog antstolis Vitalis Milevičius būtų pažeidęs įstatymų reikalavimus, todėl pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Suinteresuoti asmenys atsiliepime į pareiškėjų skundą teigia, kad skolininkai savo procesinėmis teisėmis naudojasi ne pagal paskirtį ir siekia nesąžiningų tikslų. Atkreipė dėmesį, kad iki šiol nei vienas skolininkų skundas, pareiškimas ir/ar prašymas šiame vykdymo procese ar kitose civilinėse bylose nebuvo patenkintas. Vertina, kad visi šie procesiniai dokumentai buvo aiškiai nepagrįsti ir nukreipti ne į pažeistų teisių gynybą, o į kitų, nesąžiningų tikslų įgyvendinimą Suinteresuoti asmenys prašo paskirti pareiškėjams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Skolininkas manydamas, kad jo teisės pažeistos, siekdamas jas apginti, turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, todėl suinteresuotų asmenų prašymas skirti pareiškėjams baudą dėl kreipimosi į teismą yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020-09-08 civilinėje byloje Nr. e2YT-30444-1044/2020, teismas tenkino pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo tenkintas iš dalies - uždrausta pasirašyti nekilnojamojo turto (buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitų inžinierinių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo pirkėjui (duomenys neskelbtini) sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytos formos aktą iki bus išnagrinėtas pareiškėjų 2020-08-28 skundas dėl antstolio veiksmų. Suinteresuoti asmenys prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-30444-1044/2020 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; pavesti nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo skubiam vykdymui. CPK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. CPK 150 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Atsižvelgus į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-30444-1044/2020 pareiškėjų prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, teismui šioje byloje netenkinus pareiškėjų skundo dėl antstolio veiksmų, nebelieka būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – skundo prima facie pagrįstumo (CPK 144 straipsnio 1 dalis), todėl laikinosios apsaugos priemonės galios iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų taip pat prašo atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisinių paslaugų teikimą, kurios sudaro 3 630,00 Eur.

CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prašė priteisti iš pareiškėjų 3 630,00 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į skundą parengimą.

Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2 punktas numato, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus priteistinas dydis yra 2,5. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Konstatuotina, kad prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti viršija maksimalų rekomenduotino priteisti išlaidų dydį ir negali būti laikomis pagrįstomis. Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos yra aiškiai per didelės, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl mažintinos iki 3 452,50 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijas, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už suteiktas teisines paslaugas yra 3 452,50 Eur, sumažinus prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, lygiomis dalimis suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priteistina suma yra po 1 726,25 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalimi, 512–513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų O. G. ir I. G. skundą dėl antstolio Vitaliaus Milevičiaus veiksmų atmesti.

Netenkinti suinteresuotų asmenų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir G. S. prašymo paskirti pareiškėjams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Priteisti iš pareiškėjų O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 1 726,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjų O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 1 726,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.