Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Indrei Stonytei, dalyvaujant pareiškėjui A. P., suinteresuotam asmeniui A. S., suinteresuoto asmens Z. B. atstovėms L. B. ir advokatei Irenai Sinkevičienei, išvadą teikiančios institucijos Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai Elenai Barodicienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., Z. B., išvadą teikianti institucija Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suintersuotas asmuo Z. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Jos atstovės pagal įgaliojimą L. B. ir advokatė Irena Sinkevičienė teismo posėdyje su pareiškimu nesutiko. Paaiškino, kad A. U. tėvystės fakto nustatyti ypatingosios teisenos tvarka negalima, kol nenuginčyta jo gimimo įraše nurodytų asmenų tėvystė. Prašė pareiškimą atmesti. Įgaliota atstovė L. B. papildomai paaiškino, kad yra suinteresuoto asmens Z. B. ir mirusiosios Z. V. giminaitė. Jos tėvai, jai gimus, ir ji gyveno name, kurį pretenduoja paveldėti pareiškėjas. Vėliau tėvai išsikėlė, ir ji su Z. V. nebendravo. Iš savo tėvo pasakojimų žinojo, kad yra kažkoks žmogus - pareiškėjas, kuris ja rūpinasi. Pareiškėjo nepažįsta, kokiu tikslu ir kodėl jis globojo Z. V., nežino.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Prieš tai pareiškėjas A. P., siekdamas to paties tikslo – paveldėti tėvo A. U. sesers Z. U.-V. palikimą, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl civilinės būklės akto anuliavimo. Prašė anuliuoti A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), 1947-01-21 gimimo akto įrašą Nr. 20, kuriame tėvais nurodyti L. P. ir J. P. – Š., kurio pagrindu 2011-07-13 išduotas gimimo liudijimas AA Nr. 761587, dėl jame nurodytų įrašų: jo pavardės, gimimo metų, mėnesio ir dienos, tėvo ir motinos pavardžių, vardų neteisingumo. Telšių rajono apylinkės teismo 2012-04-04 sprendimu pareiškimas buvo atmestas. Šiaulių apygardos teismo 2012-07-26 nutartimi, išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinį sundą, 2012-04-04 sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Išnagrinėjus bylą iš naujo, Telšių rajono apylinkės teismo 2012-10-19 sprendimu pareiškimas buvo patenkintas. Šiaulių apygardos teismo 2013-03-07 sprendimu, išnagrinėjus suinteresuoto asmens Z. B. apeliacinį sundą, 2012-10-19 sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – pareiškimas atmestas (civilinė byla Nr. 2-1790-344/2012, 1 t., b.l. 1-2, 20-21, 78-80, 99-103; 2 t., b.l. 37-39, 58-62). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2013-04-23 nutartimi, spręsdama pareiškėjo A. P. kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2013-03-07 sprendimo peržiūrėjimo priėmimo klausimą, nurodė, kad pareiškėjas, pareikšdamas pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo anuliavimo, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą (b.l. 11).

Pareiškėjas A. P. 2013-10-08 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškimo rezoliucine dalimi prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvai yra A. U. ir A. U.-P. Atsižvelgiant į pareiškimo pirmąjį sakinį bei visą jo turinį, vertinant pareiškimą kaip vientisą dokumentą, pareiškėjas A. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra A. A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), ir jo tėvai yra A. U. ir A. U.-P.

Iš esmės pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo, jo tėvai yra A. U. ir A. U.-P.

Byloje esančiuose skirtinguose dokumentuose ta pati pavardė nurodoma skirtingai – vienuose P., P., kituose P., P., P. Pareiškime pareiškėjas nurodo P, tačiau visuose byloje esančiuose su tuo asmeniu susijusiuose dokumentuose nurodyta P. Atsižvelgiant į dokumentų sudarymo laikmetį, priebalsių k ir g kaita skirtinguose dokumentuose teismui abejonių dėl asmenų tapatybės nekelia. Tiriant įrodymus sprendime rašoma tokia pavardė, kokia nurodyta aptariamame dokumente arba dokumente, su kuriuo susiję proceso dalyvių paaiškinimai.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 445 str.). Pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti prašomą nustatyti faktą patvirtinančių dokumentų, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 1 d. 9 p.).

Suinteresuotas asmuo A. S., nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1790-344/2012, nuosekliai ir išsamiai paaiškino, kad A. P. yra jos tikras brolis, gimęs 1946-01-01. Jų tėvai yra A. U. ir A. U. (dabar L.). Nuo gimimo kartu su savo tėvais augo pas senelius L. ir J. P..Gyveno labai skurdžiai. Kai jai buvo 2 metai, o broliui šeši mėnesiai, jų tėvas A. U. susirgo psichine liga ir paliko šeimą. 1946 m. žiemą, po 18 mėnesių, senelis grįžo iš tremties, pasakė, kad dviejų „benkartų“ neaugins, todėl mamai liepė rūpintis vaikų išlaikymu. Mama pradėjo dirbti ir gyventi pas M. Brolis iki kol pradėjo lankyti mokyklą gyveno pas senelius, vėliau pas mamą, tačiau nesutarė su patėviu ir dažnai būdavo pas senelius. Apie tai, kad brolio pavardė P., sužinojo būdama paauglė. Mama jai nieko neaiškino, tik pasakė, kad pasakys, kai suaugs. Kol seneliai buvo gyvi, apie tai nekalbėdavo. Vėliau papasakojo, kad pažįstama apylinkės darbuotoja dėl to, kad močiutė gautų pašalpą, brolį padarė P. Broliui yra išduoti du gimimo akto įrašai. Vienas teisingas, kuriame nurodyti minėti duomenys apie jo gimimą ir tėvus, o kitas gimimo akto įrašas yra neteisingas, nes nurodyta neteisinga brolio pavardė, gimimo data, o tėvais nurodyti seneliai L. P. ir J. P. – Š. Šis fiktyvus gimimo akto įrašas buvo padarytas dėl to, kad šeima labai skurdžiai gyveno ir kad gautų pašalpą. Močiutė J. P. iki mirties bijojo, kad paaiškės, jog yra suklastotas metrikas ir reikės grąžinti gautus pinigus (1 t., b.l. 73-74; 2 t., b.l. 27).

Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1790-344/2012 apklausti liudytojai, kurių dalyvaujantys byloje asmenys pakartotinai apklausti nagrinėjant šią bylą nepageidavo, patvirtino pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. S. nurodytas aplinkybes.

Liudytoja A. L. (P. – U.) teismo posėdyje 2012-01-24 patvirtino, kad pareiškėjas A. P. yra jos sūnus, kurį ji paliko augti pas savo mamą J. P., nes pati išvažiavo dirbti ir negalėjo jo išlaikyti. Kodėl sūnaus pavardė yra P., o ne U., nežino ir jai tai nėra svarbu – žino, kad A. yra jos sūnus (1 t. ,b.l. 46-47).

Liudytoja I. J. Ž. paaiškino, kad ji yra A. P. ir A. S. motinos A. L. (P. – Urvakienės) sesuo. A. P. yra tikras sesers A. sūnus, antras vaikas. Jo tėvas yra A. U.. A. (pareiškėjas) buvo dar visai mažas, kai jo tėvas susirgo psichine liga, o motina išėjo tarnauti. Abu U. vaikai liko gyventi pas jos tėvus J. P. ir L. P.. A. augo jos tėvų namuose kartu su šešiais jų vaikais, tačiau įvaikintas nebuvo. Šeima labai skurdo, buvo nepajėgi išlaikyti šešis savo vaikus ir du A. U. vaikus. Tėvas susitarė su apylinkės pirmininke ir, kad gautų pašalpą, fiktyviai įregistravo A. kaip savo septintą vaiką. Taip atsirado A. P.. Prisimena, kad mama gaudavo pašalpą, kurios pasiimti į taupomąją kasą vesdavosi ir ją, o ji turėdavo saugoti, kad kaimynai nepamatytų. Mama visą laiką bijojo. Buvo neraštinga, tikriausiai dėl to dokumentų nesutvarkė. Visi žinojo, kad A. P. yra U. (1 t., b.l. 74; 2 t., b.l. 28).

Liudytoja S. A. B. paaiškino, kad ji yra A. P. ir A. S. motinos A. L. (P. – U.) sesuo. A. P. tėvas yra A. U.. Prisimena, kad A. gimė (duomenys neskelbtini). Kai jis buvo pusės metų, jo tėvas A. U. susirgo sunkia psichikos liga ir paliko šeimą. Jos tėvas L. P. 1945-05-04 buvo išvežtas į kalėjimą, grįžo 1946 m. gruodį. Šeima gyveno dideliame skurde. A., palikusi vaikus tėvams, išėjo tarnauti. Tėvas su apylinkės pirmininke Kazariniene susitarė įregistruoti A. kaip savo septintą vaiką, kad šeima gautų pašalpą ir galėtų pragyventi. Niekas jo neįvaikino. Mama septinto vaiko negimdė. A. P. yra U.. Visi tą žinojo. Kaimynai net nežinojo, kad jis P. Jis augo kaip anūkas pas senelius, mokyklą lankė Plungėje. Mama J. P. visą gyvenimą bijojo, kad už ne savo vaiką ėmė pašalpas. Taip ir numirė su baime ir sąžinės graužatimi (1 t., b.l. 74-75; 2 t., b.l. 28).

Liudytoja E. J. paaiškino, kad ji visą laiką gyveno P. kaimynystėje ir dabar ten pat gyvena. J. P. ir L. P. turėjo šešis vaikus – A., J., V., A., I. ir V. Jauniausias iš vaikų buvo V. A. P. ištekėjusi už A. U., toliau gyveno su tėvais, jai gimė du vaikai – A. M. ir A. A kaime visi vadino ir dabar vadina U.. Kai jam buvo apie 10 metų, sužinojo, kad jo pavardė yra P. Tikrai žino, kad jo tėvai yra U. ir U., kodėl jam buvo pakeista pavardė nežino. Kol buvo mažas, A. augo pas senelius P., kai pradėjo eiti į mokyklą, išvažiavo pas mamą, tačiau dažnai būdavo ir pas senelius. Jei J. P. būtų pagimdžiusi septintą vaiką, kaime visi būtų žinoję (1 t., b.l. 75; 2 t., b.l. 27).

Teismas netikėti nuosekliais ir išsamiais liudytojų paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir rašytiniai įrodymai, neturi pagrindo.

Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1790-344/2012 surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. U., L., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. P., L., gimusi (duomenys neskelbtini), susituokė 1943-01-26, jų tėvai – L. U. ir O. U. – N. bei L. P. ir J. P. – š. (A. P. gimimo liudijime J. Š.) (1 t., b.l. 9, 130).

A. U. ir A. U.-P. (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. U., metrikų surašymo data 1944-01-08 (1 t., b.l. 8, 10). A. U. ir A. U.-P. (duomenys neskelbtini) gimė antras vaikas - sūnus A. – A. U., 1946-01-09 padarytas gimimo akto įrašas Nr. 15 ir jo pagrindu išduotas A. – A. U., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo pažymėjimas (1 t., b.l. 11, 13). A. – A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), 1946-01-27 buvo pakrikštytas Telšių vyskupijos Švč. M. M. Ėmimo į dangų parapijos bažnyčioje, krikšto liudijime tėvais nurodyti A. U. ir A. P., krikšto tėvais V. P. ir S. P. (1 t., b.l. 89).

A. P. – U. 1976-03-13 susituokė su J. L., po santuokos sudarymo pavardė – L. (1 t., b.l. 121, 130, 131).

A. U. mirė 2003-08-25, būdamas 85 metų (1 t., b.l. 14), paskutinius trejus metus iki mirties gyveno pas A. P., (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 41). Tai liudijanti Viešvėnų seniūno pažyma ir suinteresuoto asmens A. S. nurodytos aplinkybės, kad A. P. iki mirties prižiūrėjo, nukaršino ir palaidojo A. U., patvirtina, kad pastarasis buvo jo tėvas, nes svetimo žmogaus jis nebūtų prižiūrėjęs ir slaugęs.

1947-01-24 sudarytas gimimo akto įrašas Nr. 20 apie tai, kad L. P. ir J. P.-Š. 1947-01-10 gimė septintas vaikas A. P. ir jo pagrindu išduotas gimimo liudijimas (1 t., b.l. 12, 23). Duomenų apie A. P. krikštą nerasta (2 t., b.l. 3), kas leidžia manyti tą patį vaiką buvus pakrikštytą kitu vardu.

Telšių Apskrities Vykdomasis Komitetas 1947-04-29 J. P., P., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), už septintą vaiką paskyrė valstybinę pašalpą – vienkartinę 2500 rublių ir mėnesinę 200 rublių nuo 1948 m. sausio mėn. iki 1951 m. gruodžio mėn. (1 t., b.l. 62).

Telšių rajono Rainių apylinkės Paežerės kaimo 1948 – 1951 m. ūkinėse knygose L. P., Juozo, šeimos nariais nurodyti: žmona J. P., P., ir 5 vaikai – J., V., A., I., V., bei (žmonos) sesuo A. Š., P. (1 t., b.l. 125, 126). Tarp šeimos narių A. P. nenurodytas, nors remiantis liudytojų parodymais gyveno pas P., kas leidžia manyti ūkines knygas pildžiusius asmenis nelaikius jo L. P. šeimos nariu.

Telšių rajono Viešvėnų apylinkės Nakrošiškių kaimo 1948-1951 m., 1961-1962 m., 1964 – 1966 m., 1971 – 1973 m., 1973 – 1975 m. ir 1976 – 1979 m. ūkinėse knygose nurodyta, kad A. U., L., gyvena vienas, nedirba, yra psichiškai nenormalus / nesveikas (1 t., b.l. 142, 143, 144, 145, 146, 147). Tai patvirina pareiškėjo, suintersuoto asmens A. S. ir liudytojų parodymus apie A. U. ligą.

Telšių rajono Viešvenų apylinkės Paežerės kaimo 1964 – 1966 m. ūkinėse knygose nurodyta, kad J. P. šeima susideda iš trijų asmenų, šeimos nariu nurodytas įsūnis A. P., L., gimęs 1947-01-10 (1 t., b.l. 148).

J. P., P., gimusi 1902 m., mirė 1975-12-28 būdama 73 metų, L. P., Juozo, gimęs 1902 m., mirė 1978-03-19 būdamas 76 metų (1 t., b.l. 42, 43). Po jų mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė (1 t., b.l. 39, 40).

Atkuriant nuosavybės teises į Liudo ir J. P. nuosavybės teisėmis Telšių apskrities Telšių rajone Paežerės kaime valdytą žemę A. P. nepretendavo (2 t., b.l. 8-9, 10). Tai leidžia manyti, kad jis savęs jų vaiku ir įpėdiniu nelaikė ir patvirtina aplinkybę, kad jis nėra P. vaikas.

Z. V. (U.), gimusi (duomenys neskelbtini), į kurios palikimą pretenduoja pareiškėjas, yra L. U. ir O. U. –N. dukra, A. U. sesuo (1 t., b.l. 9, 15). Mirė 2011-06-28 būdama našle, duomenų apie vaikus nėra (civilinė byla Nr. 2-2044-941/2013, b.l. 22). Z. V. (U.) 2004-05-24 testamentu dalį jai priklausančio turto paliko A. P. (2 t., b.l. 21-22). Tai patvirtina, kad A. P. jai nebuvo svetimas ir ji pripažino jį savo giminaičiu. Be to, pareiškėjas nagrinėjant bylą dėl civilinės būklės akto anuliavimo paaiškino, kad ji kaip tėvo A. U. sesuo buvo jo krikšto mama (1 t., b.l. 71). Šią aplinkybę iš dalies patvirtina krikšto liudijime nurodytos krikšto mamos vardas – S., duomenų apie jos pavardes ir jų keitimą byloje nėra (1 t., b.l. 89). Po Z. V. mirties paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas neišduotas (1 t., b.l. 7).

Šioje byloje pareiškėjas su pareiškimu pateikė A. – A. U., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo pažymėjimą originalą (b.l. 3). Gyventojų registro tarnyboje duomenų apie A. A. U. nėra (b.l. 22).

1946-01-09 atliktas gimimo akto įrašas Nr. 15 apie A. A. U. Gimimą (duomenys neskelbtini), tėvai A. U., A. U.-P.

1947-01-24 atliktas gimimo akto įrašas Nr. 20 apie A. P. gimimą 1947-01-10, tėvai L. P., J. P.-Š.

Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą, kad pagal įrašų atlikimo metu galiojusią tvarką, įvaikinimas būdavo įforminamas atliekant ištaisymus gimimo aktų įrašuose (tai patvirtina teismo posėdžio metu teismui pateikti įvaikinimo įforminimo pavyzdžiai, kurie dėl konfidencialumo dalyvaujantiems byloje asmenims susipžinti ir į bylą nepateikti). A. P. ir A. A. U. gimimų aktų įrašuose nėra jokių taisymų ar braukymų dėl įvaikio vardo, pavardės ar įvaikio tėvų pavardžių pakeitimo. Todėl daroma išvada, kad abu gimimo įrašai - A. P. gimimo akto įrašas Nr. 20 ir Algirdo A. U. gimimo akto įrašas Nr. 15 - parengti įregistruojant vaiko gimimą (b.l. 25-27). Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė vedėja Elena Barodicienė papildomai paaiškino, kad įvaikinant niekuomet nesikeičia vaiko gimimo data. Su išvada pateikta Telšių apskrities archyvo pažyma, kad duomenų apie A. U. ir A. P. įvaikinimą nerasta (b.l. 29). Tai paneigia Telšių rajono Viešvėnų apylinkės Paežerės kaimo 1964 – 1966 m. ūkinėje knygojse nurodytą aplinkybę, kad A. P., L., gimęs 1947-01-10, yra J. P. įsūnis (civilinė byla Nr. 2-1790-344/2012, 1 t., b.l. 148).

Abu gimimo akto įrašai, remiantis Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pateikta išvada, yra pirminiai, nepakeisti, neanuliuoti ir galiojantys.

Pagal abu gimimo akto įrašus išduotus gimimo liudijimus turi ir teismui pateikė (Algirdo A. U. gimimo liudijimo originalą) tas pats asmuo – pareiškėjas A. P.. Tiek U., tiek P. vardas A. Kaip matyti iš prijungtoje byloje apklaustų asmenų parodymų, pareiškėjas nuo mažens buvo vadinamas A., A., A., t.y. sutrumpintu ir mažybiniu A. vardu.

Visuma šioje ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1790-344/2012 surinktų bei teismo posėdyje ištirtų įrodymų, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas A. P. ir A. A. U. yra tas pats asmuo - A. U. ir A. U.-P. sūnus, o L. P. ir J. P.-Š. yra jo seneliai (mamos tėvai). Tai, atsižvelgiant į tai, kad abu civilinės būklės aktų įrašai yra padaryti pokario metais, įvertinus realias to laikmečio sąlygas bei liudytojų nurodytas aplinkybes, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad abu gimimo įrašai yra sudaryti dėl to paties asmens, pirmasis įrašas yra tikrasis, o vėlesnis dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių atliktas fiktyviai. Fiktyvaus gimimo akto įrašo sudarymo metu pareiškėjas buvo vos vienerių metų amžiaus, įrašo sudarymas visiškai nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjo mama, labiausiai tikėtina, dėl sunkaus gyvenimo ir neraštingumo nesuprato, kad buvo sudarytas fiktyvus gimimo akto įrašas, jo esmės bei teisinių pasekmių ir nesiėmė jokių priemonių, kad jos vaiko duomenys būtų ištaisyti (atstatyti). Nesant būtinybės, labiausiai tikėtina ir dėl nedidelio išprusimo, anksčiau jokių priemonių situacijai ištaisyti nesiėmė ir pats pareiškėjas.

Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos 2011-07-26 išvada Nr. 17 dėl civilinės būklės akto įrašo anuliavimo atsisakyta tenkinti A. P., L., gimusio V, prašymą dėl 1947-01-24 sudaryto gimimo akto įrašo Nr. 20 anuliavimo, nes abiejuose gimimo akto įrašuose užregistruoti du skirtingi gimimai, kur skiriasi vaikų vardai, jų gimimo datos, skirtingi tėvų ir gimimo liudytojų duomenys, papildomų įrašų apie galimą A. P. įvaikinimą minėtuose gimimo aktų įrašuose nerasta, ir prašymas neatitinka LR teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 127.1. p. numatytų reikalavimų, pagal kuriuos civilinės būklės akto įrašas gali būti anuliuojamas, kai paaiškėja, kad tam pačiam asmeniui įrašyti du vienodi įrašai (1 t., b.l. 115).

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas visą gyvenimą gyvena kaip A. P., jam pagal 1947-01-24 akto įrašą Nr. 20 suteiktas unikalus asmens kodas - (duomenys neskelbtini), išduoti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, gyventojų registre saugomi visi pareiškėjo duomenys. Priešingai A. A. U. nesuteiktas asmens kodas, gyventojų registe daugiau jokių duomenų apie jį, išskyrus gimimą, nėra. Kaip nurodyta Šiaulių apygardos teismo 2013-03-07 sprendime, vien dėl šių aplinkybių A. P. gimimo akto įrašo anuliavimas yra negalimas.

Nagrinėjant bylą dėl civilinės būklės akto anuliavimo suinteresuoto asmens Z. B. ir jos atstovių paaiškinimai ir pozicija buvo nenuosekli – pradžioje teigė, kad A. P. buvo septintas P. vaikas, po to pateikus į bylą 1964-1966 m. ūkinės knygos išrašą, įrodinėjo, kad A. P. buvo P. įvaikintas. Nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Z. B. ir jos atstovės iš esmės fakto, kad A. – A. U. ir A. P. yra tas pats asmuo, A. U. ir A. U.-P. sūnus, neginčija. Su pareiškimu nesutinka vien dėl to, kad yra nenuginčyta 1947-01-24 gimimo akto įraše Nr. 20 tėvais nurodytų L. P. ir J. P.-Š. tėvystė. Pažymėtina, kad vien tik nuginčijus tėvystę, kiti gimimo akto įrašo duomenys nepasikeistų, ir toliau egzistuotų dėl to paties asmens du skirtingi gimimo akto įrašai. Be to, įstatymo nustatytas senaties terminas tėvystei nuginčyti iš esmės užkirstų kelią pareiškėjui apginti savo teises, kas atsižvelgiant į pareiškėjo garbų amžių, susiklosčiusias aplinkybes, būtų nesuderinama su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Be to, 1946-01-09 gimimo įrašas Nr. 15 taip pat yra galiojantis, nepakeistas ir neanuliuotas, jame nurodytų asmenų tėvystė nėra ginčijama ar nuginčyta.

Susiklosčiusi situacija neatitinka tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatytmo institutų esmės ir turinio. Pareiškimas, vertinant jį kaip vientisą visumą, nelaikytinas pareiškimu dėl tėvystės nustatytmo, bet laikytinas pareiškimu dėl kitokių juridinę reikšme turinčių faktų nustatymo (LR CPK 444 str. 1 d. 9 p.) - kad dviem gimimo akto įrašais įregistruoti asmenys A. P., gimęs 1947-01-10, ir Algirdas A. U., gimęs 1946-01-01, yra vienas ir tas pats asmuo. Abu gimimo įrašai yra pirminiai ir galiojantys, jų pagrindu išduoti gimimo faktus patvirtinatys liudijimai tam pačiam asmeniui. Kadangi gimimo akto įrašuose nurodyti skirtingi to paties asmens tėvai, nustačius asmens tapatybės faktą, būtina nustatyti, kas yra tikrieji jo tėvai.

Esant tokioms aplinkybėms ir nesant galimybės anuliuoti fiktyvaus gimimo akto įrašo Nr. 20, pareiškimas tenkintinas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), 1947-01-24 gimimo akto įrašas Nr. 20, ir A. A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), 1946-01-09 gimimo akto įrašas Nr. 15, ir yra tas pats asmuo, jo tėvai A. U. ir A. U.-P.

Šį kartą pareiškėjo pasirinktas teisių gynimo būdas – prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - yra tinkamas, nes tokiu būdu vienu civiliniu procesu vienoje byloje išsprendžiami visi klausimai dėl jo gimimo bei kilmės ir neaiškumai dėl gimimo aktų įrašų.

Žyminis mokestis mokamas nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujančių byloje asmenų interesai sutampa, ar yra priešingi, todėl pareiškėjui sumokėtas žyminis mokestis iš priešingą suinteresuotumą turinčio suinteresuoto asmens nepriteistinas. Kitų duomenų ir įrodymų apie pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str., 444 str. 1 d. 9 p., 448 str.,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), 1947-01-24 gimimo akto įrašas Nr. 20, ir A. A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), 1946-01-09 gimimo akto įrašas Nr. 15, yra tas pats asmuo, jo tėvai yra A. U. ir A. U.-P..

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.