Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Z. B. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2044-941/2013 pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. B., A. S., valstybinei institucijai Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pareiškėjo manymu, apeliantės teiginys, kad teismas jo pateiktą pareiškimą turėjo atsisakyti priimti arba turėjo nutraukti bylą yra visiškai nepagrįstas. Tiek Šiaulių apygardos teismas 2013-03-07 sprendimu civ. byloje Nr. 2A-9A-267/2013, tiek Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013-04-23 nutartimi Nr. 3P-817/2013, tiek Telšių raj. apylinkės teismas 2013-09-23 nutartimi civ. byloje Nr. 2-1887-671/2013 atmesdamas jo netinkamai pateiktą pareiškimą nurodė, kad jis, pateikdamas minėtus pareiškimus, pasirinkdavo netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes prašydavo anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, kam nėra teisinio pagrindo. Tačiau nei vienas teismas neginčijo to fakto, kad jis yra A. - A. U., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jo tėvai yra U. A. ir A. U.-P. Pateikdamas šį pareiškimą, kurio pagrindu Telšių rajono apylinkės teismas 2013-12-30 priėmė sprendimą, neprašė anuliuoti civilinės būklės aktų, o remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvai yra A. U. ir A. U. – P. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jis yra įvaikintas. Pagal įrašų atlikimo metu galiojusią tvarką, įvaikinimas būdavo įforminamas atliekant ištaisymus gimimo aktų įrašuose. Tiek A. P., tiek A. A. U. gimimų aktų įrašuose nėra jokių taisymų ar braukymų dėl įvaikio vardo, pavardės ar įvaikio tėvų pavardžių keitimo.Neneigia, kad šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašo tikslu įgyvendinti savo, kaip teisėto Z. U. – V. įpėdinio, teises ir priimti palikimą kartu su kitais teisėtais Z. U. – V. įpėdiniais. Nei jam, nei jo mamai A. U.-P. anksčiau nekilo būtinybės kreiptis į teismą ir įrodinėti savo giminystę, nes tiek jis, tiek jo mama, tiek visi giminaičiai ar kiti juos pažįstantys asmenys buvo įsitikinę, kad jis yra jos sūnus ir gyvena pas senelius. Tikrasis tėvas A. U. likus trejiems metams iki mirties gyveno su juo, jis jį nukaršino ir palaidojo. Iki pat mirties rūpinosi Z. U. –V., kuri yra jo tėvo, A. U., sesuo ir paveldėjimo atveju jis yra penktos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Dėl kreipimosi į teismą dėl tėvystės nustatymo, jo teisės liktų neapgintos ir pažeistos vien dėl nustatytų senaties terminų kreiptis į teismą tokiu pagrindu, o tai pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Su apeliantės pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad jis yra nepagristas. Taip pat patvirtina, kad ji ir pareiškėjas yra brolis ir sesuo, t.y. jos tėvai yra ir pareiškėjo tėvai. Taip pat patvirtina, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. 20 yra nurodyti seneliai, o ne pareiškėjo tikrieji tėvai. Taip buvo padaryta dėl materialinių paskatų- seneliai L. P. ir A. P. fiktyviai pareiškėją įregistravo kaip savo vaiką A. P. tikslu gauti valstybės paramą. Patvirtina, kad sutinka ir su kitomis aplinkybėmis, kurias pareiškėjas išdėstė pareiškime.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl tėvystės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgoje ( toliau Apžvalga)yra pasisakęs dėl teismų praktikos nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, nurodęs, kad pagal LR CPK 443 straipsnio 1 dalies normą teismas privalo vadovautis bendrosiomis LR CPK taisyklėmis, nustatančiomis reikalavimus procesiniams dokumentams, jų formai ir turiniui, pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme, procesą pirmosios instancijos teisme ir kt. LR CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. LR CPK 442 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Įstatymas skiria du institutus: 1) giminystės santykių nustatymą ( LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) dokumentų, patvirtinančių giminystę, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą ar anuliavimą ( CPK XXXII skyrius). Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio ( LR CK 3.130 straipsnio 1 dalis). Pagal LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktą negalima nustatyti vaiko tėvystės ar motinystės, taip pat negimininių ir kitų santykių. LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo. Pagal LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas neturi teisės nustatyti asmens dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamų liudijimų priklausymą atitinkamam asmeniui. LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenustato jiems kitokios tvarkos. LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas yra procesinis pagrindas nustatyti visus kitokius, išskyrus numatytus LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose bei kituose įstatymuose, juridinę reikšmę turinčius faktus. Asmenų civilinę būklę arba teisinį statusą lemia teisės normose nustatyti juridiniai faktai, t.y. veiksmai ar įvykiai, kurie sukuria, pakeičia ar panaikina tam tikras teises ar pareigas. Šie faktai, išvardyti LR CK 3.280 straipsnio 1 dalyje - gimimas, mirtis ir kiti, yra registruojami kaip civilinės būklės aktai. Aktai – tai patys įvykiai ar veiksmai, o aktų įrašai – tai žinios apie tuos aktus, valstybės suteiktų įgaliojimų pagrindu atitinkamų institucijų įregistruotus įstatymo nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų įrašai turi svarbią juridinę reikšmę, nes patvirtina, kad įvyko gimimas, mirtis ar kitas civilinės būklės aktas ir nurodo tam tikrų pareigų ir teisių atsiradimo laiką. Civilinės būklės aktai yra juridiniai faktai, turintys ypatingai svarbią reikšmę, apibrėžiant fizinių asmenų civilinį teisinį ir šeimos teisinį statusą. Siekdamas užtikrinti civilinių ir šeimos teisinių santykių stabilumą, teisinių santykių subjektų asmenines ir turtines teises, įstatymų leidėjas numatė specialią šių juridinių faktų įtvirtinimo formą - civilinės būklės aktų registraciją. Registracija atliekama, darant aktų įrašus civilinės būklės aktų registravimo knygose. Civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai turi teisingai atspindėti registruojamus aktus, taip pat kitus reikšmingus duomenis, kuriuos šie įrašai pažymi. Gimimo liudijime ne tik konstatuojamas asmens gimimo faktas tam tikru laiku, bet yra ir žinios apie jo tėvus, gimimo vietą. Nustatyta detali šių įrašų atlikimo, keitimo ir papildymo tvarka garantuoja jų patikimumą ir sąlygoja tai, kad civilinės būklės aktų registravimo knygų įrašams apie civilinės būklės aktus – pirminiams civilinės būklės aktų įrašams - suteikiama didesnė įrodomoji galia. Tikslu apsaugoti šią įrodomąją pirminių civilinės būklės aktų įrašų galią, įvesta teisminė tokių įrašų nuginčijimo tvarka. Vadovaujantis LR CK 3.149 straipsniu duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą jei vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas kitas asmuo, kol šis įrašas nenuginčytas, negalima tėvystės fakto nustatyti ypatingąja teisena. Tėvystės nuginčijimo klausimai nagrinėjami LR CPK 19 skyriaus 4 skirsnio numatyta tvarka, ieškinio teisena.

Bylos duomenimis pareiškėjas jau buvo kreipęsis į teismą dėl civilinės būklės akto anuliavimo. Šiaulių apygardos teismas 2013-03-07 Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškimą dėl prašymo anuliuoti A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašą Nr. 20, kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo liudijimas AA Nr. 761587 – dėl jame nurodytų įrašų: pavardės, gimimo metų, mėnesio ir dienos, tėvų – tėvo ir motinos pavardžių, vardų neteisingumo, atmetė. Teismas pažymėjo, kad Civilinės metrikacijos taisyklėse nustatytas sąrašas aplinkybių, dėl kurių būtų galima anuliuoti civilinės būklės aktą, yra baigtinis, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra galimybės anuliuoti gimimo įrašo Nr. 20 Civilinės metrikacijos taisyklių pagrindu, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo pareiškimą. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo pateikto patikslinto pareiškimo matyti, jog šiuo pareiškimu iš esmės ginčijama tėvystė, t. y. pareiškėjas ginčija gimimo akto įrašo, kuriame jo tėvais įrašyti L. P. ir J. Š.–P., teisingumą, siekdamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir paveldėti mirusios Z. U.–V. palikimą. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo pareiškimą rėmėsi LR CPK 448 straipsniu, reglamentuojančiu bylų nagrinėjimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Toks teismo sprendimas neatitinka LR CPK 444 – 448 straipsniuose reglamentuotos bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti sprendžiami vadovaujantis LR CPK 444–448, 514–516 straipsnių nuostatomis, konstatavo, kad pareiškėjas, pareikšdamas pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo anuliavimo, iš esmės pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, o pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą dėl civilinės būklės aktų anuliavimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą padarė išvadą, kad pareiškėjas ginčija tėvystę, ginčija gimimo akto, kuriame jo tėvais įrašyti L. P. ir J. Š.–P., įrašų teisingumą.

Bylos duomenimis pareiškėjas taip pat kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra A.-A. U., gim. (duomenys neskelbtini), o jo tėvai: A. U. ir A. U. – P. Taip pat prašė įpareigoti Telšių rajono civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti (atkurti) (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašą Nr. 15, išduodant pareiškėjui reikiamus metrikacijos dokumentus. 2013-09-23 Telšių apylinkės teismas pareiškėjo prašymą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas jau kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl civilinės būklės akto anuliavimo. Šiaulių apygardos teismo 2013-03-07 sprendime pasisakyta, kad pareiškėjas iš esmės ginčija tėvystę, todėl reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti sprendžiami vadovaujantis CPK 444-448, 514-516 straipsnių nuostatomis. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės vėl prašo to paties – atkurti gimimo akto įrašą, nurodant jame, kad jis yra ne A. P., o A. A. U., o jo tėvai A. U. ir A. U.-P. Sprendė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjui nurodė dėl kreipimosi dėl tėvystės nuginčijimo.

Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gimimo akto įrašas Nr. 20, ir A. A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gimimo akto įrašas Nr. 15, yra tas pats asmuo, jo tėvai yra A. U. ir A. U.-P.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškimą, o jei jį priėmė - bylą turėjo nutraukti, nes pareiškėjas jau kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl civilinės būklės akto anuliavimo, kuriuo prašė A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tėvas L. P., motina J. P.-Š., (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašą Nr. 20, kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo liudijimas AA Nr. 761587 - anuliuoti, dėl jame nurodytų įrašų: pareiškėjo pavardės, gimimo metų, mėnesio ir dienos, tėvų - tėvo ir motinos pavardžių, vardų neteisingumo. Kad teismui pateiktu prašymu pareiškėjas iš esmės vėl prašo to paties, prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad jo tėvai yra A. U. ir A. U.-P. Kadangi teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas pažeidė LR CPK 137 straipsnio 4 dalį. Be to, teismas neteisingai nustatė, kad šis pareiškimas yra iš esmės ne dėl tėvystės nuginčijimo, o dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėjo prašymas pareikštas dėl reikalavimo paneigti atsakovo kilmę iš tam tikro asmens ir pripažinti jo kilmę iš kito asmens, t.y. iš esmės dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, bet ne reikalavimas dėl neteisingumo civilinės būklės akto įraše nustatymo – klaidos gimimo akto įraše ištaisymo ir/ar kitų juridinių faktų nustatymo. Teismo vertinimu reikalavimo pagrindą sudarė faktinės aplinkybės, iš kurių asmenų kilęs pareiškėjas ir kas buvo pareiškėjo tėvai. Kaip minėta Šiaulių apygardos teismas buvo nurodęs, kad pareiškėjas iš esmės ginčija tėvystę, ginčija gimimo akto, kuriame jo tėvais įrašyti L. P. ir J. Š.–P., įrašų teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti sprendžiami vadovaujantis CPK 444–448, 514–516 straipsnių nuostatomis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškimą, o jei jį priėmė - bylą turėjo nutraukti, kadangi teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes pareiškėjas jau buvo kreipęsis į teismą su pareiškimu dėl civilinės būklės akto anuliavimo, dėl jame nurodytų įrašų: pareiškėjo pavardės, gimimo metų, mėnesio ir dienos, tėvų - tėvo ir motinos pavardžių, vardų neteisingumo. Ir kad teismui pateiktu prašymu pareiškėjas iš esmės vėl prašo to paties, prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad jo tėvai yra A. U. ir A. U.-P. Taip pat sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad pareiškimas yra iš esmės ne dėl tėvystės nuginčijimo, o dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes kaip minėta Šiaulių apygardos teismas dėl šių aplinkybių jau pasisakė. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiškėjo prašymą nurodė, kad įstatymo nustatytas senaties terminas tėvystei nuginčyti iš esmės užkirstų kelią pareiškėjui apginti savo teises, kas atsižvelgiant į pareiškėjo garbų amžių, susiklosčiusias aplinkybes, būtų nesuderinama su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nurodė, kad pareiškėjo pasirinktas teisių gynimo būdas – prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - yra tinkamas, nes tokiu būdu vienu civiliniu procesu vienoje byloje išsprendžiami visi klausimai dėl jo gimimo bei kilmės ir neaiškumai dėl gimimo aktų įrašų. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka dėl jau minėtų argumentų. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas nepagrįstai pasisakė dėl galimo sprendimo kreipimosi atveju į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju priimant sprendimą atsižvelgtina į konkrečias faktines bylos aplinkybes, įstatymo nuostatas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Vadovaujantis LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos LR CPK 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. LR CPK 293 straipsnio 3 punktas numato, kad teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, bei konkrečiu atveju byloje nustatytas faktines aplinkybes, ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė pateiktus įrodymus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjo ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pažeidė LR CPK 137 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, civilinė byla nutrauktina (LR CPK LR CPK 293 straipsnio 3 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla nutrauktina nurodytais pagrindais dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 94 straipsniu, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Paprastai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta turi tekti šaliai, atlikusiai tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, jog apeliantės bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme susidarė dėl pareiškėjo procesinių veiksmų, kuris pakartotinai pareiškė prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga tenka pareiškėjui. Byloje pateikti duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį 144,00 Lt ( b.l. 64), sumokėtus 500,00 Lt už pasiruošimą ir dalyvavimą teismo posėdyje ir 300,00 Lt už pasiruošimą ir apeliacinio skundo parengimą ( b.l. 62). Teismas atsižvelgė į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš pareiškėjo priteistinas 144,00 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinio skundo pateikimą ir 800,00 Lt atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 dalimi, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą.

Nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. B., A. S., valstybinei institucijai Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Priteisti suinteresuotam asmeniui Z. B., gim. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 144,00 Lt (šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio ir 800,00 Lt ( aštuonis šimtus litų ) atstovavimo išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims.