Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Y. S., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Y. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalį bei ATPK 124 straipsnio 6 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Y. S. 2016 m. liepos 12 d., apie 13.19 val., Geležinkelio g., Vilniuje, vairavo automobilį „Mini Cooper S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Šiais veiksmais Y. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.

Be to, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, Y. S., vairuodamas automobilį „Mini Cooper S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodamas šią transporto priemonę ne gyvenvietėje, esant nustatytam greičiui 80 km/h, važiavo 136 km/h ir, įvertinus greičio matuoklio paklaidą (+-2 km/h), viršijo leistiną greitį 54 km/h. Šiais savo veiksmais Y. S. pažeidė KET 127 punktą ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas Y. S. nurodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl greičio viršijimo visiškai, labai dėl to gailisi, nes nurodytą dieną iš (duomenys neskelbtini) pasiėmė automobilį važiavimo pabandymui ir norėjo išbandyti jo galimybes, net nepajautė savo greičio, iki tol jis tikrai vairavo labai tvarkingai, Kelių eismo taisyklių nepažeidinėjo, viską supranta. Tačiau nesutinka, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Nurodė, kad teisę vairuoti turi nuo 2008 m., turi galiojantį iki 2018 m. Izraelio Respublikos vairuotojo pažymėjimą, kuris yra tarptautinis, su kuriuo jis važinėdavo visose kitose valstybėse. Pažymėjo, kad pasikeisti vairuotojo pažymėjo į lietuvišką kol kas nespėjo dėl laiko stokos, tačiau nurodė ir pateikė duomenis, kad jau yra užsiregistravęs teorijos egzaminui „Regitra“ rugpjūčio 9 d., taip pat pasitikrinęs sveikatą ir gavęs vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą. Teismui paaiškino, kad žino, jog būdamas Lietuvoje daugiau kaip 180 dienų, nuo atvykimo iš trečiųjų šalių, turi pasikeisti pažymėjimą, tačiau tai nereiškia, kad jis neturi teisės vairuoti, be to, jo nuomone, jei jis išvyktų iš Lietuvos Respublikos ir vėl grįžtų, toliau galėtų naudotis Izraelio vairuotojo pažymėjimu. Nurodė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2012 m., čia yra sukūręs šeimą, turi sutuoktinę ir mažametį vaiką, gimusį 2015 m., išmoko lietuvių kalbą, įsidarbino, iki 2012 m. gyveno Belgijoje, nors yra Izraelio pilietis.

Motyvuojamoji dalis

Dėl Y. S. veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį

Pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalyje transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų arba administracinį areštą. Lietuvos Respublikos KET 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Pažymėtina, kad teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama automatiškai, ji yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444–59/2009, Nr. N444-1227/2010; Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-985/2014).

Teisės vairuoti transporto priemones suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IV-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 37 punkte (su 2012 m. lapkričio 9 d. Nr. IV-800 pakeitimais; toliau – ir Pažymėjimų išdavimo taisyklės) įtvirtinta, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungos ar Europos Ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.

Pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punkte įtvirtinta nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoką – tai pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduoti); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsniu, kuriame nurodyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1211-312/2015).

Taigi, klausimas, ar Y. S. Lietuvos Respublikoje 2016 m. liepos 12 d. turėjo teisę vairuoti transporto priemones, spręstinas atsižvelgiant į tai, ar jis gali būti laikomas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju. Administarcinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, kad jis turi galiojantį Izraelio Respublikos pažymėjimą, įvertinus nustatytą teisinį reglamentavimą Lietuvos Respublikoje, automatiškai nereiškia, kad Y. S. turėjo teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje su turimu Izraelio Respublikos vairuotojo pažymėjimu.

Tiek pagal administarcinėn atsakomybėn traukiamo asmens Y. S. parodymus teisme, tiek jo pateiktus papildomus duomenis teismui matyti, kad Y. S. yra Izraelio pilietis, tačiau turi laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2016 m. gruodžio 18 d. (b. l. 12), faktiškai, kaip pats nurodo, Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2012 m., nuo 2012 m. lapkričio 2 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), taip pat 2012 m. spalio 10 d. Lietuvoje susituokė su V. T., o 2015 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikoje susilaukė dukters, taip pat išmoko Lietuvių kalbą, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Iš to, kas nurodyta bei paties Y. S. parodymų teisme matyti, kad Y. S. tiek asmeninių – šeiminių, tiek socialinių ir ekonominių – darbinių interesų buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Todėl konstatuotina, kad byloje surinktų ir įrodymais pripažintų duomenų visuma neabejotinai nustatyta, jog Y. S. nuolatinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra Lietuvos Respublikoje, jis čia dirba ir gyvena su savo šeima bei, kaip pats patvirtino, gyvena (būna) daugiau nei 185 dienas per kalendorinius metus. Teismo posėdžio metu Y. S. taip pat nenurodė apie ilgalaikius išvykimus į kitas šalis ar savo kitokius asmeninius, darbinius ryšius su kitomis šalimis. Taigi, dėl to, kad Y. S. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, Y. S. turimas galiojantis Izraelio Respublikos vairuotojo pažymėjimas, kuris atitinka 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 punktą nėra tinkamas pagrįsti jo teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje ir pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1, 3 dalis jis neturi teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Kaip nurodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jis privalėjo ir privalo pasikeisti turimą Izraelio Respublikos vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikoje išduodamą vairuotojo pažymėjimą teisės aktų (Pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punkte ir kt.) nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad administarcinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, jog išvykus iš Lietuvos Respublikos ir grįžus į ją, jis galėtų toliau vairuoti naudodamasis Izraelio vairuotojo pažymėjimu, nepagrįsti, nes, nustačius, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, kai per kalendorinius metus jis čia praleidžia daugiau kaip 185 dienas, trumpalaikis išvykimas tokios situacijos dėl pareigos pasikeisti vairuotojo pažymėjimą nekeistų.

Tai, kad Y. S. 2016 m. liepos 12 d., apie 13.19 val., Geležinkelio g., Vilniuje, vairavo automobilį „Mini Cooper S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, patvirtina ne tik pirmiau nurodytos nustatytos aplinkybės dėl Y. S., kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, pareigos turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau ir kiti bylos duomenys: paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai, jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės duomenys (b. l. 3), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyriausiosios patrulės Ž. M. tarnybinis pranešimas (b. l. 6), kuriame nurodyta, kad 2016 m. liepos 12 d. apie 13.19 val., dirbant kartu su vyr., patruliu A. R., Vilniaus m. sav. Geležinkelio gatvėje buvo sustabdytas automobilis „Mini Cooper S“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris viršijo ribotą 80 km/h greitį ir važiavo 136 km/h greičiu ir įvertinus greičio matuoklio +- 2 km/h paklaidą, važiavo 134 km/h greičiu, viršijo leistiną greitį 54 km/h; priėjus ir paprašius automobilio dokumentų bei vairuotojo pažymėjimo, automobilio vairuotojas pateikė Izraelio valstybės vairuotojo pažymėjimą bei laikiną leidimą gyventi Lietuvoje iš kurio buvo nustatyta, kad automobilį vairavo Y. S.; paklausus vairuotojo kiek laiko jis gyvena Lietuvoje, jis atsakė, kad apie keturis metus; vairuotojui buvo paaiškinta, kad vairuotojas, gyvendamas tiek laiko Lietuvoje, privalėjo pasikeisti Izraelio vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos valiuotojo pažymėjimą; vairuotojas su pažeidimais sutiko, gailėjosi bei paaiškino, kad žinojo apie nustatytą tvarką, bet neturėjo laiko pasikeisti vairuotojo pažymėjimą; automobilis perduotas R. B., kuri turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą; pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 8); pranešimas dėl vairuotojo pažymėjimo paėmimo (b. l. 9); vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 14). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta Y. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį.

Dėl ATPK 124 straipsnio 6 dalies taikymo

Pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki šešių mėnesių, pradedantiesiems vairuotojams – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių ir vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių šimtų trisdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų..

Tiek teismo posėdžio metu, tiek byloje esančiame paaiškinime Y. S. nurodė, jog jis su pažeidimu sutinka, gailisi (b. l. 3). Teismo posėdžio metu Y. S. detaliau paaiškino apie šio pažeidimo padarymo aplinkybes, kad važiavo (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu bandomajame važiavime ir norėjo išbandyti jo galimybes, pats nepajautė savo važiavimo greičio, labai gailisi dėl to, supranta savo veiksmų pavojingumą.

Y. S. kaltę, padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio Y. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos esminės jo padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 3-4). Be Y. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo ir paties Y. S. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga, t. y. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyriausiosios patrulės Ž. M. tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad 2016 m. liepos 12 d. apie 13.19 val., dirbant kartu su vyr., patruliu A. R., Vilniaus m. sav. Geležinkelio gatvėje buvo sustabdytas automobilis „Mini Cooper S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris viršijo ribotą 80 km/h greitį ir važiavo 136 km/h greičiu ir, įvertinus greičio matuoklio +- 2 km/h paklaidą, važiavo 134 km/h greičiu, viršijo leistiną greitį 54 km/h; nustatyta, kad automobilį vairavo Y. S. (b. l. 8); pranešimu dėl vairuotojo pažymėjimo paėmimo (b. l. 9); greičio matuoklio užfiksuotu vaizdu (b. l. 11); patikros sertifikatu Nr. 0277987, kuris patvirtina, kad greičio matavimo prietaisas, kuriuo buvo užfiksuotas Y. S. vairuojamo automobilio greitis, yra tinkamas naudoti iki 2017 m. birželio 17 d. (b. l. 10); vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l.14)

Visų pirmiau aptartų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad Y. S. vairavo automobilį ir daugiau nei 50 km/h viršijo nustatytą greitį, be to, kaip motyvuotai paaiškinta prieš tai šiame nutarime, Y. S. šio administracinio teisės pažeidimo padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, jo veika dėl greičio viršijimo kvalifikuotina pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį.

Dėl nuobaudos Y. S.

Teismas, skirdamas Y. S. nuobaudas, vadovaujasi ATPK 30 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį – padaryti du administraciniai teisės pažeidimai, susiję su KET nesilaikymu, tai, kad transporto priemonę Y. S. vairavo neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje išduoto jam privalomo vairuotojo pažymėjimo, tačiau teismui pateikė duomenis, kad jau yra užsiregistravęs teorijos egzamino laikymui VĮ „Regitra“, taip pat yra pasitikrinęs sveikatą, turi sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, taip pat įvertinama aplinkybė, kad automobilio važiavimo greitis buvo viršytas daugiau nei 50 km/val., o tai kelia realią grėsmę tiek kitų eismo dalyvių, tiek pėsčiųjų ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvybei, sveikatai, turto saugumui, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – baustas administracine tvarka, turi šeimą, mažametį vaiką, dirba, darbdavio apibūdinamas teigiamai. Y. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes teismo posėdžio metu nurodė visas pažeidimų padarymo faktines aplinkybes, prisipažino jas, tik nesutiko su teisiniu jo turimo Izraelio vairuotojo pažymėjimo vertinimu, todėl teismas sprendžia, kad tai teisės taikymo klausimas, kuris neturi lemiamos įtakos pripažįstant, kad Y. S. iš esmės padarytus pažeidimus pripažino ir dėl jų gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat, įvertinus administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 straipsnis), Y. S. skirtinos ATPK 128 straipsnio 1 dalies ir 124 straipsnio 6 dalies sankcijose numatytos nuobaudos – baudos, kurių dydis nustatytinas minimalus.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, už atskirus administracinius teisės pažeidimus paskirtos nuobaudos Y. S. subendrinamos taikant nuobaudų apėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30² straipsniais, 33 straipsnio 2 dalimi, 128 straipsnio 1 dalimi, 124 straipsnio 6 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Y. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) Eur dydžio baudą.

Y. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje, ir skirti jam 434 (keturių šimtų trisdešimt keturių) Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, subendrinti minėtas nuobaudas apėmimo būdu bei skirti Y. S. galutinę subendrintą nuobaudą – 434 (keturių šimtų trisdešimt keturių) Eur baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 straipsnio 1 dalis). Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK 16059545141) ir įmokos kodą 1001. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 straipsnio 3 dalis). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).